Artėjant rugsėjo 1-ajai dviejų švietimo darbuotojų profesinių sąjungų - Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos – atstovai žurnalistams tradiciškai dėstė savo skaudulius.
"Deja, šį rugsėjo pirmoji yra kitokia, nes tam tikri įvykiai verčia mus kalbėti apie reikalus, nesusijusius su švietimu, - sakė Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.
,,Rugsėjo pirmą sutinkame su labai prasta nuotaika, nes didžioji dalis, bent pusė Lietuvos mokytojų turės pamokų, nežino koks bus jų atlyginimas, nežino ir mokyklų vadovai, net to nežino savivaldybės. Visa švietimo bendruoemnė yra savotiškoje nežinioje“, - sakė jis.Dėl to, esą kalbėti aapie motyvaciją dirbti sunku. ,,Valstybė prisiėmusi atsakomybę už švietimą, turi prisimti atsakomybę už švietimo aprūpinimą“, - sakė jis.
Tačiau pasak jo, yra ir gera naujiena. ,,Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje vyriausybės potvarkiu sudaryta derybinė grupė, kurią sudaro švietimo profesinių sąjungų atstovai ir Švietimo ir mokslo, Finansų ir kitų ministerijų atstovai. Turime patikinimą, kad vyriausybė yra pasiruošusi kartu su mokytojų atstovais iš esmės spręsti švietimo problemas“, - sakė jis.
Pasak A. Jurgelevičiaus ,,manome, kad jeigu ne šiemet, kai dar galima nesukeliant socialinio sprogimo švietimo bendruomenėje situaciją taisyti, tai ateinančioms valdžioms reikės priiminėti dešimtis tūkstančių pedagogų, uždarinėti mokyklas, ir tai tiek visuomenės, tiek švietimo požiūriu yra nepageidaujama“, - sakė A. Jurgelevičius. Pasak jo, bus siekiama, kad švietimo finansavimas didėtų iki 6 proc. BVP, o šiuo metu jis nesiekia 5 proc.
,,Kitas ilgai slėptas klausimas – švietimo įstaigų finansavimo pertvarka, mes nekalbame apie mokinio krepšelį, laikomės principinės pozicijos – jeigu valstybė palieka veikti mokylklą, tai valstybė turi įsipareigoti aprūpinti ją finansiniais išteklais, nepaisant to, ar tai didelė mokykla mieste, ar maža kaime. Bet jos paliekamos merdėti“, - apgailestavo profsąjungietis.
,,Lietuvoje yra savotiškas mokytojų perteklius, ir valstybė negali mokėti jiems deramo atlyginimo. Šis klausimas paliktas mokyklų vadovams, mes manome, kad tai socialinė nacionalinio lygio problema ir ją turėtų spręsti valstybė, kartu turėtų būti sprendžiamas ir mokytojų darbo apmokėjimo klausimas(...) Lietuvos mokytojai yra pusiau bedarbiai, jie dirba pusė darbo savaitės ir gauna menką atlyginimą“, - kalbėjo SA. Jurgelevičius.
Mokytojų trūksta, bet į pensiją jie nori anksčiau
Anot Eugenijaus Jesino, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, dėl mokytojo ankstesnio išėjimo į pensiją svarstoma jau ne pirmi metai, o dėl atlyginimo atitikimo ir koeficvientų taip pat kreiptasi į įvairias institucijas, o dabar jau egzistuoja darbo grupė, kuri spręs įsisenėjusias problemas reorganizuojant švietimo sistemą.
Pasak jo, norint mokytojus anksčiau išleisti į pensiją, reikia papildomų pinigų, bet ,,galima būtų pasiūlyti kokias nors rentas, išmokas”. Jis priminė, kad išmokos mokamos žemdirbiams, anksčiau nutraukusiems veiklą.
Anot E. Jesino, jaunų mokytojų beveik nėra, ir problema ne tai, kad seni pedagogai neužleidžia jauniems mokytojams vietų – jaunų esą neužtektų užimti senųjų vietas. Jie teigia suprantantis, kad išleisti mokytojus į pensiją anksčiau kainuotų nemažus pinigus, todėl siūlo kompromisą – išleisti nuo 59 metų, o ilgainiui ankstinant ir po kelių metų išleisti į pensiją 55 metų.
Pasak E. Jesino, jie supranta, kad šiemet jau negalima pakeisti biudžeto ir padidinti finansavimą švietimui. Įnešti sumaištį, išvesti mokytojus į gatves“ yra netikslinga. Tačiau jis pabrėžė, kad visos švietimo problemos sietinos su finansavimu. Trūkstamas lėšų poreikis visai švietimo sistemai, jo teigimu, yra 640 mln. litų. Daugiausia paramos reikia bendrajam ir neformaliam ugdymui, nes lėšų ugdymo planui vykdyti nepakanka, jis ,,dengiamas tik 70proc.”, o ugdymo planas vykdomas ir mokytojo darbo umokesčio sąskaita, nes ,,valandų mažinimas skaudžiai atsiliepia darbo užmokečiui”.
Pasak jo, reikia atsisakyti ,,mokinio krepšelio“, nes tas modelis jau atgyvenęs ir nepasiteisino. E.Jesinas taip pat teigia, kad ,,reikia peržiūrėti ir didžiausią galimą mokinių skaičių klasėje ,,tai lemia demografinė padėtis, dabar mes galime uždaryti mokyklas, bet kas jas atstatys, jei grįš jaunimas?“
Mokytojai nori būti išskirtiniai, o geltonieji autobusiukai – blogis
Atsakydami į žurnalistų klausimą, ar ne labiau apsimoka iš mažų nykstančių mokyklų, kurių mokytojai skundžiasi mažais atlyginimais, mokinius pavėžėti geltonaisiais autobusiukais, A. Jurgelevičius atsakė: ,,Valstybė turi užtikrinti mokytojams kitą pragyvenimo šaltinį“,- teigė A.Jurgelevičius.
Anot E.Jesino, geltonieji autobusiukai, kuriais būtų galima pavėžėti į didesnes mokyklas, yra blogybė. ,,Tėvai neturi galimybės kontroliuoti savo vaiką, vaikai įppratinami nuo mažens migruoti, jis jau įpratęs važinėti. Bent pradinė mokykla kaime būtina. O valstybė, jeigu nori turėti išsilavinusią tautą, turi skirti tam pinigų sumą“, - sakė jis.
Paklaustas, ar neprieštarauja sau, teigdami, kad mokytojus reikia anksčiau išleisti į pensiją, jei pedagogų trūksta, E. Jesinas sakė:
,,Mokytojo darbas yra teisės aktų pripažintas, kad yra psichologiškai įtemptas ir sunkus, todėl reikalavimas sutrumpinti pensinį amžių dėl darbo specifikos yra logiškas. ,,Logiška, kada mokytojas neturėdamas galimybės išlaikyti savo šeimą, laikosi mokykloje dirbdamas, ir jaunų mokytojų neateina, mes prašome, kad būtų sudaryti motyvai anksčiau išeiti iš mokyklos su galimybe toliau dirbti. Dabar trūkumas tas, kad išėjus į pensiją nepaliekama galimybė prisidurti pedagoginiu darbu. Jauni mokytojai neateina todėl, kad iš anksto žino susidursiantys su sisteminėmis problemomis“.
Priežasčių streikuoti nemato
Tiek A. Jurgelevičius, tiek E. jesinas teigė, kad jų atstovaujamos profesinės sąjungos priežasčių protesto akcijai, streikui šiuo metu nemato, ir apie tolesnius veiksmus spręs tik tada, jei ,,darbo grupės nuviltų“.
Tačiau tai tik dviejų švietimiečius vienijančių profesinių sąjungų atstovų nuomonė. Kitos jau praėjusią savaitę pradėjo apklausą dėl streiko.
Iš viso yra bene 5 švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos.
