Kiek valdininkų reikia „išsivaikštančiai Lietuvai“? (I)

Šios savaitės pradžioje „Saulėlydžio komisija“ paskelbė, kad per dvejus metus (2009-2010 m.) vien sumažinus valdininkų armiją sutaupyta 882 mln. litų. Tai esą pasiekta panaikinus 129 įstaigas (maždaug 11 proc. iš 1190 veikusių prieš pradedant reformas įvairių viešojo sektoriaus įstaigų – red. past.) ir 7 proc. arba daugiau kaip 11,6 tūkst. ( nuo 168 749 iki 157 086) palyginti su 2008 m. sumažinus darbuotojų skaičių.

Savo ataskaitoje „Saulėlydžio komisija“ (oficialus pavadinimas Valstybės valdymo tobulinimo komisija – red. past.), kuriai vadovauja Giedrius Kazakevičius, pateikė ir pasiūlymų, kaip valstybės valdymą padaryti efektyvesnį: „tęsti taupymo ir įstaigų efektyvumo politiką, išsamiai įvertinti daugelį smulkių organizacijų, (...) parengti metodiką įstaigų, organizacijų veiklai vertinti, tobulinti vadovų atranką,(...) sukurti unifikuotą ir skaidrią darbo apmokėjimo sistemą, orientuotą į darbo rezultatus“.

Visą komisijos ataskaitą galima rasti čia. O mes pasižiūrėkime, kaip ir kur kito valstybės tarnautojų gretos ir jų atlyginimai bei pasvarstykime, kiek, kokių bei už kokius pinigus valdininkų  iš tikrųjų reikia Lietuvai.

2008-ieji: Energetikos ministerijoje dirbs 47 žmonės

Energetikos ministerijos kontaktų sąraše 2011 m. lapkričio 10 dieną suskaičiavome 71 pavardę. Nors 2008-ųjų pabaigoje įtikinėjant, kad ji būtina, buvo aiškinama, kad jai bus perduotos Ūkio ministerijos funkcijos energetikos srityje, kad jos įkūrimas biudžetui papildomai nekainuos, ten dirbsiančių žmonių algoms per metus reikės šiek tiek daugiau nei 2 mln. Lt bei skelbiama (ir planuojama?), jog  joje bent jau iki 2009 m. spalio dirbs 47 žmonės.

Buvo teigiama, kad atsižvelgiant specialistų skaičiaus pokyčius abiejose ministerijose, pinigai bus atitinkamai perskirstyti tarp naujosios ir Ūkio ministerijos.

Tačiau jau 2009 m. liepą Vyriausybė patenkino Energetikos ministerijos prašymą anksčiau nei numatyta priimti dar 25 darbuotojus, jų skaičių padidinant iki 72, ir leisti disponuoti didesniu darbo užmokesčio fondu, nes energetikos sektoriui esą reikia skubių permainų. 2009 metams naujosios ministerijos darbuotojų atlyginimams buvo skirta 2,7 mln. Lt.

Jeigu tikėsime ne Energetikos ministerijos interneto svetainėje esančiu darbuotojų  sąrašu, o Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus „Balsas.lt“ redakcijai pateikta informacija, joje 2011 m. spalio 1 d. dirbo 64 darbuotojai, įskaitant visus valstybės tarnautojus ir dirbančiuosius pagal darbo sutartį.

Paprašyti paaiškinti, kurie skaičiai yra tikslūs, VRM Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus atstovai sakė, kad redakcijai jie perdavė Valstybės tarnybos departamento sukauptą informaciją, kurioje  užfiksuoti šių metų spalio 1 d. duomenys.

„Spalio 1 d. buvo 64. Mums su ministerija pavyko išsiaiškinti, kad nuo spalio 1 d. buvo užimta daugiau pareigybių, o kai kurių žmonių pavardės kontaktuose yra pakartotos prie dviejų pareigybių. Už šių duomenų pateikimą atsakingos pačios ministerijos, o Valstybės tarnybos departamentas tik sudeda į vieną (dokumentą – red. past.). Dėl konkrečių neatitikimų reikėtų aiškintis su pačia ministerija, ji atsakinga už pateiktus duomenis", – informavo VRM Protokolo ir viešųjų ryšių skyrius.

Taigi, remdamiesi Energetikos ministerijos interneto svetainėje skelbiamu darbuotojų kontaktų sąrašu, galime teigti, kad per šiek tiek daugiau negu mėnesį nuo šių metų spalio 1 d. Energetikos ministerijoje atsirado 7 nauji darbuotojai (dukart paminėta tik viena pavardė – red. past.). Bet didžiausias galimas šios institucijos darbuotojų skaičius iki 2011 m. spalio dar šiek tiek ūgtelėjo – iki 73.

Tačiau  ar ne keistai atrodo, kai patvirtintų pareigybių, t. y. praktiškai įsteigtų etatų, jau 2009 m. liepos 1 d. buvo daugiau negu tuo metu buvo leista?

Redakcijai pateiktoje informacijoje rašoma, kad tuo metu Energetikos ministerijoje buvo ne 47, kaip žadėta, o 49 patvirtintos pareigybės. Apie tai, kad Vyriausybė patenkino Energetikos ministerijos prašymą anksčiau nei buvo numatyta padidinti darbuotojų skaičių iki 72 ir leisti disponuoti didesniu darbo užmokesčio fondu, žiniasklaida paskelbė liepos 8 d.

Kaip tik tą dieną Vyriausybė patvirtino Lietuvos elektros rinkos vystymo planą, bet dar liepos 9-ąją Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, duodamas  interviu „Žinių radijui“ neigė pranešimus, kad Energetikos ministerija pučiasi.

Dar po dienos, 2009 m. liepos 10-ąją Vyriausybė paskelbė pranešimą, kad laikomasi pažado, jog Energetikos ministerija steigiama neskiriant jai papildomų lėšų bei etatų, bet pripažino, kad joje bus ne 47, o 72 pareigybės. Tiesa, tuo  pat metu iki 233 turėjo sumažėti pareigybių Ūkio ministerijoje.

Tai gal daugiau darbuotojų ir etatų į Energetikos ministeriją buvo perkelta iš Ūkio ministerijos? Ir atitinkamai perskirstytas atlyginimų fondas? Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus atsakymas į šiuos klausimus buvo lakoniškas:

„2009 m. vasarį Energetikos ministerijai buvo perduoti 47 etatai. 2009 m. sausio 1 d. Ūkio ministerijoje iš viso buvo 288 etatai. 2011 m. lapkričio 1 d. Ūkio ministerijoje iš viso buvo 228 etatai.“

O štai informacija VRP pateikti duomenys apie darbuotojų skaičiaus pokyčius Ūkio ministerijoje.

2010 m. sausio 1 d. čia buvo net mažiau negu 233 pareigybės. Bet akivaizdu ir tai, kad 2011 m.  šioje ministerijoje darbuotojų mažėjimo tendencijos nebeliko, o pareigybių šių metų sausio 1d. buvo jau daugiau negu 233.

2011-ieji: dirbančių Energetikos ir Ūkio ministerijose daugiau net po mažinimo?

Vadinasi, pažadai, jog naujos ministerijos steigimas neaugins biurokratų armijos ir nieko nekainuos taip ir liko pažadais? Jau vien dėl to, kad abiejose ministerijose kartu sudėjus darbuotojų  šių metų spalio 1 d. buvo daugiau, negu prieš energetikos sektoriaus atskyrimą nuo Ūkio ministerijos.

Kaip beskaičiuosi, 320 daugiau negu 306.  O 287 – daugiau negu 278. Arba 247 – daugiau negu 233.

Beje, VRM pateiktoje informacijoje matyti, kad Ūkio ministerijai pavaldžiose įstaigose nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. spalio 1 d. darbuotojų skaičius taip pat ūgtelėjo (užimtų etatų skaičius – red. past.).

„Mažiau“ – ne visada mažiau

Nors „Saulėlydžio komisija“ skelbia, kad 2009-2010  m. dirbančiųjų viešojo sektoriaus įstaigose sumažėjo 7 proc., tokios akivaizdžios tendencijos matyti ne visur – mažiau žmonių dirba anaiptol ne visose valdžios institucijose ir įvairiose joms pavaldžiose įstaigose. (Čia ir toliau remiamasi redakcijai VRM pateiktais duomenimis, atspindinčiais pokyčius 2008.12.31.–2011.10.01. – red. past.)

Pavyzdžiui, mažėjant biurokratų Aplinkos ir Finansų ministerijose (skaičiuojant užimtus etatus – red. past.), pavaldžiose įstaigose dirbančiųjų daugėjo. Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijose atvirkščiai – nežymiai padaugėjo dirbančių pačiose ministerijose (galima spėti, kad prieš nubraukant etatus, į kai kuriuos laisvus buvo suskubta priimti naujų žmonių?).

Tačiau galima išskirti dvi savotiškas rekordininkes. Švietimo ir mokslo ministerijoje sunkmečiu faktiškai dirbančių padaugėjo nedaug – 5,58 proc. (13 asmenų), bet pavaldžiose institucijose ir organizacijose – net  69,77 proc. (30 asmenų).

Kita rekordininkė – Žemės ūkio ministerija. Joje nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. spalio 1 d. dirbančių sumažėjo 27 asmenimis, tačiau pavaldžiose organizacijose šių metų rudenį dirbo net 969 žmonėmis (71,75 proc.) daugiau negu 2008 m. gruodžio 31-ąją.

Iš viso įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, iki šių metų spalio 1 d. nubraukta 7 471,88 pareigybių (11,43 proc.), o atleista 6461, 93 (10,75 proc.) darbuotojų.

Gerokai mažiau pasispaudė įstaigos, pavaldžios Seimo valdybai, Prezidentui, savivaldybių taryboms ir kai kurioms kitoms institucijoms. Čia nubraukta tik 4,36 proc. buvusių etatų (per 900 pareigybių), o atleista 3,81 proc. (beveik 730) dirbusiųjų.

Beje, per tą patį laikotarpį statutinių valstybės tarnautojų gretos įvairaus pavaldumo įstaigose sumenko 5,83 proc. (1475 žm.).

„Iš Saulėlydžio komisijos“ ataskaitoje vertinamų įstaigų šiandien didžioji dalis viešojo sektoriaus darbuotojų dirba ministerijų ar Vyriausybės įstaigų įsteigtose biudžetinėse įstaigose – 46 proc., tuo metu ministerijose – 3 proc., Vyriausybės įstaigose ir Vyriausybei atskaitingose institucijose ir įstaigose – 1 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų. Kita dalis – tai viešosios įstaigos, akcinės bendrovės, valstybės įmonės, įstaigos prie ministerijų“, – informuoja Ministro Pirmininko spaudos tarnyba.

O VRM Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus „Balsas.lt“ redakcijai pateiktais duomenimis, iš viso su valdžios įstaigomis susijusiose įstaigose ir organizacijose nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki šių metų spalio 1 d. dirbančių žmonių sumažėjo daugiau kaip daugiau kaip 7 200 asmenų arba 9,08 proc.  (nuo daugiau kaip 79 tūkst. iki 72 tūkst.), o patvirtintų pareigybių nubraukta net šiek tiek daugiau.

Biurokratų aparato mažėjimo dinamiką galima išvysti ir Vyriausybės interneto svetainėje, o išsamią statistiką – Valstybės tarnybos departamento svetainėje.

Taupi ir „liekna“ Vyriausybė – ar visiems?

Taupi ir „liekna“ Vyriausybė – tai terminas iš „Saulėlydžio komisijos“ ataskaitos. Joje akcentuojama, kad „išlaikant šalies finansinį stabilumą valstybės organizacijoms skiriamas biudžetinis finansavimas per artimiausius kelis metus negali didėti“.

„Darbo apmokėjimo suma mažėjo visų ministrų valdymo srityse ir Ministro Pirmininko tarnyboje – bendrai 17 proc. Labiausiai ši suma sumažėjo Ministro Pirmininko tarnyboje (36 proc.), žemės ūkio ministro (32 proc.), teisingumo ministro (30 proc.), ūkio ministro (29 proc.) valdymo srityse“, – rašoma Ministro Pirmininko tarnybos išplatintoje informacijoje.

Ar taupanti vyriausybė, nevienareikšmiškai įspėjusi, kad ir 2012 m. valstybės biudžetas bus itin įtemptas, šias tendencijas išlaikė ir šiemet? Ir ar visuomet mažiau darbuotojų – mažiau pinigų jų atlyginimams? O gal metas pradėti skaičiuoti kitaip: gal geriau dar mažiau, bet labai gerai apmokamų valstybės tarnautojų, puikiai išmanančių kuruojamą sritį? Tokių, kurių nesuvilios verslo sektoriaus siūlomi atlyginimai? Apie visa tai portale „Balsas.lt“ – jau artimiausiu metu.

Taip pat skaitykite:

Kur ir kaip taupo valdžia? I d., II d.