saulėlydžio komisija

Premjeras Andrius Kubilius valstybės valdymo tobulinimo komisijos – Saulėlydžio komisijos – darbo 2009–2012 m. nevertina vien tik finansine prasme, nes jos pertvarka buvusi skirta ne tik mechaniniam taupymui. „Aš tikrai nesiimu Saulėlydžio komisijos darbo vertinti tik pinigais. Buvo nemažai sutaupyta, visų pirma – sustabdant tas tendencijas, kurias mes paveldėjome 2008 m. – nuolatinį valstybės tarnybos augimą ir vis naujų institucijų kūrimąsi.

Saulėlydžio komisijos pirmininkės pareigas nuo šiol eis Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė. Komisija taip pat pasipildys naujais nariais – į ją įtraukti viešosios įstaigos „Viešosios politikos ir vadybos institutas“ programų vadovas Vitalis Nakrošis ir viešosios įstaigos „Geros valios projektai“ valdybos pirmininkas Tadas Langaitis. Šis sprendimas pirmadienį priimtas Vyriausybės pasitarime.

„Norėtųsi tikėti, kad vieną dieną turėsime tokią viešojo sektoriaus darbo kultūrą, kai piliečiai ir verslas, paklausti, kaip jie vertina viešojo sektoriaus darbą, atsakys, jog viešas sektorius supranta jų tikslus ir visapusiškai padeda juos realizuoti, o viešojo sektoriaus darbuotojai didžiuosis, kad dirba viešame sektoriuje ir tarnauja visuomenei“, – tai Saulėlydžio komisijos narės Dovilės Burgienės žodžiai, įrašyti minėtos komisijos ataskaitoje (8 psl. – red. past.

Šios savaitės pradžioje „Saulėlydžio komisija“ paskelbė, kad per dvejus metus (2009-2010 m.) vien sumažinus valdininkų armiją sutaupyta 882 mln. litų. Tai esą pasiekta panaikinus 129 įstaigas (maždaug 11 proc. iš 1190 veikusių prieš pradedant reformas įvairių viešojo sektoriaus įstaigų – red. past.) ir 7 proc. arba daugiau kaip 11,6 tūkst. ( nuo 168 749 iki 157 086) palyginti su 2008 m. sumažinus darbuotojų skaičių.

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei.

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte planuojamas apie 4 kartus mažesnis negu šiemet (2011 m. planuotas – beveik 2,6 mlrd. Lt) valstybės biudžeto deficitas, o visų viešųjų finansų deficitas, įskaitant „Sodros“ deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą ir kt., bus ne didesnis negu 2,8 proc. BVP. „Balsas.lt“  jau rašė, kad tam, jog deficitas būtų mažesnis už Mastrichto kriterijus (3proc. BVP – red. past.

Centrinės valdžios veiklos ataskaitos duomenimis, nuo 2008 metų panaikintos 129 įstaigos, sutaupyta 882 mln. litų. Pasak Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, Saulėlydžio komisijos ataskaita atskleidė, kad pagal darbo užmokesčio, vidutinio darbuotojų skaičiaus kriterijus viešasis sektorius yra grąžintas į 2007 metų lygį.

Dviejų liberalių partijų susijungimas iki kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų vargu ar įmanomas, nors abiejų politinių jėgų lyderiai neneigia, jog tokia galimybė egzistuoja.

Biurokratiją turinti naikinti Saulėlydžio komisija skelbia rezultatus: per dvejus metus baigta peržiūrėti, kas valstybės institucijose negerai. Tikrieji rezultatai – sujungtos vos kelios įstaigos, sumažinti vos keli etatai. Komisijos atstovai teisinasi negalintys įsakinėti valdžiai, o buvę jos nariai konstatuoja, kad ji dirba ir toliau dirbs tuščiai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad reikia suaktyvinti „saulėlydžio“ politiką galvojant apie įvairių tinklų – informacinių, daugiafunkcinių centrų sujungimą. Valstybės vadovės įsitikinimu, reikia aktyvesnio „saulėlydžio“, kad pagerėtų veiklos kokybė – suaugusiųjų švietimo, verslo informavimo ir kitose srityse. „Saulė biurokratijoje dar nenusileido.

Esminių valstybės valdymo reformų Lietuva ir artimiausiu metu nesulauks. Vakar posėdžiavusi Valstybės valdymo tobulinimo komisija, labiau žinoma Saulėlydžio vardu, atsargiai pasiūlė tik kosmetiškai padailinti išsipūtusį biurokratų aparatą. Vakar 13-ąjį posėdį šiemet surengusi Saulėlydžio komisija nagrinėjo du klausimus. Tartasi dėl Lietuvos archyvų departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijų ir administracijos struktūros peržiūros.

Saulėlydžio komisija iš esmės pritaria siūlomam valstybės įstaigų aukštesniųjų vadovų (t. y. ministerijos kancleriai, departamentų bei įstaigų vadovai ir pavaduotojai) rotacijos principui, tačiau atkreipia dėmesį, jog būtina išgryninti įgyvendinimo etapus, t. y. kruopščiai apgalvoti, kada ir kaip pradėti bei nuo kurios grandies vadovų. Komisija dar kartą svarstė Valstybės tarnybos koncepciją, kurią greitu laiku planuojama teikti Vyriausybei ir Seimui, bei pateikė savo siūlymus.

Saulėlydžio komisijos vadovo pareigose Valentiną Milaknį pakeitė Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas, buvęs šios komisijos pirmininko pavaduotojas Giedrius Kazakevičius. V. Milaknis šį postą paliko asmeniniu apsisprendimu. Pasak naujojo komisijos pirmininko G. Kazakevičiaus, esminių pokyčių komisijos veikloje neplanuojama - Saulėlydžio komisija tęs pradėtus darbus ir toliau teiks siūlymus bei rekomendacijas Vyriausybei dėl strateginių sprendimų.

Nuo balandžio 6 d. Premjero patarėjo ir Valstybės valdymo tobulinimo (Saulėlydžio) komisijos pirmininko pareigas palieka Valentinas Milaknis, praneša lrt.lt. Kaip informuoja Ministro Pirmininko tarnyba, prie Premjero patarėjų komandos V. Milaknis prisijungė 2009 metų sausį.

Po šios dienos Vyriausybės pasitarimo, skirto verslo aplinkos gerinimo klausimams nagrinėti, „Saulėtekio“ komisijos siūlymais bus naikinamos ir paprastinamos verslo pildomos formos, atsisakoma netikslingo informacijos teikimo dažnumo ir dubliavimo, praneša Ūkio ministerija. „Atsisakius nepagrįsto informacijos teikimo dažnumo ir jos dubliavimo taupomas verslininkų laikas“,– pranešime cituojamas ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pompastiškai paskelbęs kovą su privilegijomis premjeras Andrius Kubilius jos nė nepradėjo. Ramus poilsis pušų paunksnėje. Pasirinktinai prie jūros arba ežero. Mėgavimasis garine pirtimi arba boulingu, o paskui – žvilgsnis į žvaigždes pro Molėtų observatorijos teleskopą. Už visa tai sumokėsite gana pigiai, jei, žinoma, esate reikšmingas valstybės tarnautojas arba pareigūnas.

Lietuvoje užsimota reformuoti, jungti švietimo, mokslo institucijas, valstybės tarnybas, nė neskaičiuojant, ar tai padės sutaupyti pinigų. Tačiau biurokratijos mažinimo planai bliūkšta. Be atodairos jungiant mokslo institucijas į centrus ir universitetus, tikėtasi jas racionaliau valdyti, taupyti išlaidas. Tačiau nemažai skeptikų įžvelgia, kad kils daugiau rūpesčių nei bus naudos. Baiminamasi, kad šios masinės jungtuvės tebus popierinės, atneš sumaištį, o išlaidų nesumažins.

Jei Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba krizės akivaizdoje nesugeba pateikti konkretaus taupymo plano, ji turi trauktis dabar, užuot laukusi paskutinės akimirkos ir sprukusi iš "skęstančio laivo". Taip LŽ tvirtina Valentinas Milaknis.