Kur ir kaip taupo valdžia? (II d.)

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte planuojamas apie 4 kartus mažesnis negu šiemet (2011 m. planuotas – beveik 2,6 mlrd. Lt) valstybės biudžeto deficitas, o visų viešųjų finansų deficitas, įskaitant „Sodros“ deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą ir kt., bus ne didesnis negu 2,8 proc. BVP.

„Balsas.lt“  jau rašė, kad tam, jog deficitas būtų mažesnis už Mastrichto kriterijus (3proc. BVP – red. past.), reikėjo gerokai pasispausti ir praktiškai visose srityse 2 proc. sumažinti valstybės biudžeto asignavimų dalį.

Siekiant šių tikslų esą padėjo įvairios priemonės – kol kas nedidinami vadinamųjų biudžetininkų atlyginimai, įšaldomos sunkmečiu sumažintos valstybės tarnautojų algos, apkarpomos investicinės programos. Visa tai matyti ir Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtoje lentelėje, kurioje nurodoma, kiek pinigų ir kokioms reikmėms Vyriausybė siūlo skirti vienai ar kitai institucijai 2012 m.

Prie kai kurių pavadinimų paskutinėje lentelės skiltyje yra užrašai „mažėja“, gerokai daugiau tokių, kur parašytas „0“, o daugiausia skilčių, kuriose parašyta „daugėja“. Bet „mažėja“ ne visuomet reiškia  būtent tai.

„Sumažinti“ perskirstant?

Eilutėje, skirtoje Teisingumo ministerijai, nurodyta, kad jai skirtos lėšos 2012 m. didėja 43999 tūkst. Lt (negrąžintai teisėjų darbo užmokesčio daliai kompensuoti, įvairiems tarptautiniams įsipareigojimams ir kt.) , o mažėja 5285 tūkst. Lt, iš jų tik 415 tūkst. Lt – sumažinus valstybės investicijas. Teigiamas balansas akivaizdus, bet ir tai dar ne viskas. Pavyzdžiui, 811 tūkst. Lt paprasčiausiai perkeliama į kitą eilutę – šia suma padidėja Nacionalinės teismų administracijos biudžetas, nes šiai institucijai perduodamas Mokymo centras.

Bet Nacionalinei teismų administracijai planuojamos skirti lėšos didėja gerokai daugiau – 3362 tūkst. Lt. Tarp jų 985 tūkst. Lt – „perkelta iš teismų asignavimų teismų pastatų remonto ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo išlaidų centralizuotam administravimui“. Tad pažvelgę į eilutę, kurioje parašyta, kad būtent tokia suma mažėja teismams 2012 m. numatomi skirti pinigai, neapsigaukite – jie tik perkelti kitur.

Teismų valdžia taip pat neketina skriausti. Toje pačioje Finansų ministerijos lentelėje pažymėta, kad jiems papildomai nubyrės 2879 tūkst. Lt. Iš jų 643 tūkst. Lt teismo ekspertizių išlaidoms apmokėti. Ir net 2236 tūkst. Lt – teisėjų padėjėjų bei psichologų pareigybėms įsteigti, kai deklaruojama, jog valstybės biudžetas įtemptas ir dėl to negalima kelti atlyginimų uždirbantiems itin mažai bei ketinama mažinti lėšas socialinėms reikmėms – pavyzdžiui, siūlant sunkmečiu sumažintas šalpos išmokas įteisinti kaip nuolatines ar apkarpyti išmokoms vaikams skirtus pinigus (žiūrėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eilutę – red. past.)

Naujos pareigybės  ES lėšomis finansuotiems projektams tęsti

Naujų darbuotojų taupanti valdžia 2012 m. leis priimti ir daugiau. Viena  iš tokių  laimingųjų – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba  (Archyvaro tarnyba, ankstesnis pavadinimas Lietuvos archyvų departamentas – red. past.)

Nepaisant to, kad sunkmečio pradžioje valdžia garsiai deklaravo ketinanti ne tik apkarpyti šalies biurokratų atlyginimus, bet ir mažinti jų gretas bei mušėsi į krūtinę, kad naujai steigiamoje Energetikos ministerijoje tikrai nebus daugiau tarnautojų, negu iki tol dirbo atitinkamuose Ūkio ministerijos padaliniuose, skaitant paaiškinimą dėl Archyvaro  tarnybai skiriamų pinigų, tuo imi abejoti. Pavyzdžiui, Archyvaro  tarnybos tarnautojų gretos artimiausiu metu padidės net 6 darbuotojais.

„Didėja: 388 tūkst. litų – 6 pareigybėms, skirtoms Europinių projektų tęstinumui užtikrinti; 360 tūkst. Litų – komunalinėms paslaugoms; Mažėja: 165 tūkst. litų – valstybės investicijos (2 proc.)“, –  skaitome Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtoje lentelėje (kalba netaisyta – red. past.).

Paprašyta patikslinti, ar nauji darbuotojai jau priimti, ar juos dar tik ketinama priimti ir kokius konkrečius darbus jie dirbs, Archyvaro tarnyba atsiuntė paaiškinimą, kuriame teigiama, kad naujos pareigybės steigiamos ne pačioje tarnyboje, o valstybės archyvuose. Papildomi pinigai naujų darbuotojų atlyginimams esą reikalingi vykdant tęstinius projektus.

„Asignavimai 3 pareigybėms išlaikyti reikalingi Elektroninio archyvo pagrindinei ir atsarginei saugykloms administruoti. Šios saugyklos jau įrengtos 2011 m. spalio mėnesį, baigus įgyvendinti projektą „Elektroninio archyvo infrastruktūros sukūrimas“, finansuojamą iš ES lėšų. Vykdant projektą, pareigybės buvo finansuojamos iš ES lėšų“, – informuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Finansų ir planavimo skyriaus vedėja Regina Galvonienė.

Jos teigimu, naujos pareigybės nuo 2012 m. sausio 1d. bus steigiamos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Šiaulių apskrities archyve ir  Lietuvos valstybės naujajame archyve. Dar 3 pareigybės atsiras Lietuvos valstybės istorijos archyve, tęsiant projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“, finansuojamo iš ES lėšų, veiklą.

„Pagal 2010 m. vasario 12 d. partnerystės sutartį privalome 5 metus po projekto pabaigos tęsti Lietuvos valstybės istorijos archyvo unikalių dokumentų skaitmeninimo darbus, nekeisdami darbo pobūdžio. Vidinių rezervų, kad galėtume išlaikyti darbuotojus, atliekančius šiuos darbus, neturime. Be to, per krizę sumažinus darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, dabar valstybės archyvuose yra 93 pareigybėmis mažiau, negu buvo 2009 m. sausio 1 d.“, – teigia R. Galvonienė.

Ji taip pat  pabrėžė, kad 388 tūkst. Lt – tai suma, kurią sudaro ne tik būsimų darbuotojų atlyginimai įskaitant visus mokesčius, bet ir socialinio draudimo įmokos. Dalį šių pinigų numatoma skirti ir atlyginimų padidėjimui dėl darbo stažo valstybės archyvų tarnautojams.

R. Galvonienė  taip pat pabrėžė, kad Archyvavo tarnyba veiklą pradėjo nuo 2011 m. sausio 1 d., pertvarkius iki tol veikusį Lietuvos archyvų departamentą. Vienas iš šios pertvarkos rezultatų – iš 32 pareigybių liko 22. Vien vadovų iš 11 liko 5.

D. Matulionis: per dvejus metus darbuotojų sumažėjo 7 proc.

Sunkmečiu nusprendusi mažinti biurokratų skaičių ir taupyti biudžeto lėšas valdžia skelbia, kad 2010 m. pabaigoje „vyriausybės atsakomybės srityje veikiančiose organizacijose dirbo 7 proc. mažiau darbuotojų nei 2008 metais“. Bent jau taip tvirtina Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, paprašytas pakomentuoti, kas nuveikta per kelerius pastaruosius metus.

Jis pabrėžė, kad per 2009-2010 metus maždaug dešimtadaliu sumažėjo įvairių viešojo sektoriaus įstaigų – biudžetinių, viešųjų įstaigų, valstybės įmonių, akcinių bendrovių, kuriose 100 proc. akcijų valdo valstybė.

„Panaikinta nemažai įstaigų – iš 1190 juridinių asmenų panaikintos 129 įstaigos ir darbo apmokėjimui sunaudota 882 mln. Lt mažiau nei 2008 metais.(...) Vyriausybės atsakomybės srityje veikiančiose organizacijose dirbo 7 proc. mažiau darbuotojų nei 2008 metais“, – vardija D. Matulionis.

Jis primena įvykdytas ir tebevykstančias reformas – Muitinės departamente, Mokesčių inspekcijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos sistemoje, Lietuvos darbo biržoje, ,,Sodros“ pertvarką – dėl kurių mažėja nedidelių įstaigų, pavyzdžiui, teritorinių darbo biržų ir „Sodros“ skyrių skaičius, o kartu ir brangiau apmokamų vadovaujančius postus užimančių darbuotojų.

D. Matulionio teigimu, „Saulėlydžio“ komisija, kuri neseniai parengė savo veiklos 2009-2010 m. ataskaitą, rekomenduoja toliau naikinti mažas valstybės įstaigas –  tokias, kuriose dirba mažiau kaip 20 žmonių: „Verta svarstyti, ar yra tikslinga tas mažas įstaigas laikyti, nes jos realiai jokios pridėtinės vertės neatneša“, –  teigia D. Matulionis.

Anot  Ministro Pirmininko kanclerio, „Saulėlydžio“ komisija siūlo keisti institucijų hierarchinę struktūrą, vadovų atrankos bei skyrimo tvarką, atsisakyti tam tikrų regioninių padalinių ir t.t. Bet tai – dar tik siūlymai.

Saviems krizė baigėsi, arba kas slypi po reformų ir reorganizacijų uždanga?

Galima diskutuoti, daug ar mažai tie 7  proc., kuriais sumažėjo biurokratinis aparatas, daug ar mažai tie per dvejus metus sutaupyti 880 mln. Lt., tačiau tikriausiai galėtume tikėtis, kad šiemet kiek mažiau mūsų visų po kruopelytę suneštų  pinigų 2012 m. biudžete bus skirta jų algoms? Nebūtinai.

VRM Protokolo ir viešųjų ryšių skyrius „Balsas.lt“ redakcijai atsiuntė 10 puslapių informaciją apie tai, kiek kokioje institucijoje buvo darbuotojų (valstybės tarnautojų bei dirbančių pagal darbo sutartis), koks buvo patvirtintų ir užimtų pareigybių skaičius bei kaip jis kito nuo 2008 m. gruodžio pabaigos iki 2011 m. spalio 1 d.

Tačiau suskaičiuoti, kiek kuriame sektoriuje sumažėjo darbuotojų – ne taip paprasta. Pavyzdžiui, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, atleista 2378,45 žmonių (tiek jų dirbo 2008 m. gruodžio 31 d. – red. past.), iš jų 1229 karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų bei 9 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tačiau dalis funkcijų buvo perduota savivaldybėms, dalis – Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. Pačioje ministerijoje dirbančiųjų sumažėjo 27 žmonėmis, tačiau įstaigose, pavaldžiose Žemės ūkio ministerijai, išaugo beveik tūkstančiu – nuo 1350,5 2008 m. gruodžio 31 d., iki 2319,5 šių metų spalio 1 d. Kiek iš jų įsidarbino NŽT – dešimtyje puslapių, deja, neatsirado vietos išskirti.

Kaip dėl tokių reorganizacijų perskirstomi biudžeto pinigai – taip pat  lieka paslaptimi: skirtingai, negu institucijos, pavaldžios kai kurioms kitoms ministerijoms, Finansų ministerijos skelbiamoje lentelėje NŽT, pavaldi Žemės ūkio ministerijai, neišskirta.

Dar vienas pavyzdys. Jau minėtose Apskričių viršininkų administracijose 2008 m. gruodžio 31 d. dirbo 9  politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, o Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei (toks skilties pavadinimas – red. past.) keturi. Tačiau 2011 m. spalio 1 d. jų buvo jau 19.

Nemaža dalis ministerijose dirbančių vyriausiųjų specialistų (pastaroji grandis bene gausiausia – red. past.) yra 12-13 kategorijos, o skyrių vedėjų, departamentų direktorių, patarėjų kategorijos gerokai aukštesnės, taigi ir koeficientai, nuo kurių priklauso atlyginimai, didesni. Pavyzdžiui, A lygio 12-13-os kategorijos valstybės tarnautojo koeficientas 5,64-6,2, o patarėjo veikiausiai 17-18, todėl jo pareiginės algos koeficientas 8,69-9,35.

Bet tai tik iki Naujųjų metų, nes čia 2012-siais „diržai“ jau atleidžiami – koeficientai kils iki prieškrizinio lygio.

Tiesa, kol kas nepavyko aptikti informacijos, ar bus vėl kilstelėti baziniai atlyginimai, kurie sunkmečiu nuo 490 Lt buvo sumažinti iki 450. Bet vis tiek akivaizdu, kad skaičiai, liudijantys, jog biurokratų Lietuvoje sunkmečiu sumažėjo, anaiptol nereškia, jog dėl to jų atlyginimams šių metų biudžete reikės mažiau pinigų. Ir tikrai ne visiems 2012-ųjų  biudžetas dar vis kvepės sunkmečiu.

Kokios įtakos įvairaus rango valdininkų atlyginimams ir valstybės biudžetui turės rengiami Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais, kaip informuoja Ministro Pirmininko spaudos tarnyba, „siekiama nustatyti skaidrią atlyginimų sistemą, atsisakant priedų už stažą, kvalifikacinių klasių, priemokų, o atlygį susiejant su rezultatu“ – jau kita  tema. Kaip ir tai, kiek ir kokios kvalifikacijos valstybės tarnautojų reikia „išsivaikštančiai Lietuvai“ ir kiek mums tai kainuos.

Koks iš tikrųjų bus 2012 m. Lietuvos biudžetas?

Atsakyti į šį klausimą kol kas turbūt nesiryžtų niekas. Ir ne tik dėl to, kad ekonomikos ekspertai prognozuoja recesiją ir nežinia, ar į valstybės kasą subyrės tiek pinigų, kiek planuojama. O  jeigu jų bus mažiau, vėl teks braukyti. Įdomu ką –  į prieškrizinį lygį grąžinamus valdininkų algų koeficientus ar įsipareigojimus atstatyti sumažintas pensijas ir  grąžinti seniau susidariusias nepriemokas?

Atsakyti į klausimą, koks bus mūsų šalies kitų metų biudžetas negalima ir dėl to, kad „taupymo režimas“ galioja ne visiems. Mat  per kiek daugiau negu dvi savaites, praėjusias nuo to, kai Vyriausybė pristatė jį Seimui, tautos išrinktieji jau pateikė kelias dešimtis siūlymų, kam ir kiek pinigų reikėtų skirti  papildomai. Kiek pasiūlymų ir už kokią sumą dar bus pateikta, galima tik spėlioti, nes pirmasis 2012 m. biudžeto svarstymas Parlamente numatytas tik lapkričio pabaigoje.

Neabejoti galima tik dėl vieno dalyko – jų bus daug, nes 2012 m. vyks Seimo rinkimai. Ir dauguma pasiūlymų, ką įtraukti į svarbiausią valstybės finansinį dokumentą, veikiausiai bus susiję su papildomu finansavimu vienmandatėse apygardose.

Ankstesniais metais Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė pritardavo tik nedidelei daliai parlamentarų siūlymų, nes norint patenkinti visus, biudžeto deficitą tektų didinti keliais milijardais litų. Ar taupantiems valdžios vyrams ir moterims šį rudenį pavyks apriboti didėjantį vienų apetitą ir priešrinkiminį kitų dosnumo priepuolį – parodys laikas.

Taip pat skaitykite:

Kur ir kaip taupo valdžia? ( I d.)