Esminių valstybės valdymo reformų Lietuva ir artimiausiu metu nesulauks. Vakar posėdžiavusi Valstybės valdymo tobulinimo komisija, labiau žinoma Saulėlydžio vardu, atsargiai pasiūlė tik kosmetiškai padailinti išsipūtusį biurokratų aparatą.
Vakar 13-ąjį posėdį šiemet surengusi Saulėlydžio komisija nagrinėjo du klausimus. Tartasi dėl Lietuvos archyvų departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijų ir administracijos struktūros peržiūros.
Nuspręsta, kad šioms Vyriausybės įstaigoms reikėtų pasiūlyti atsisakyti vadovų pavaduotojų pareigybių ir mažinti skyrių vedėjų skaičių. Taip pat pasiūlyta, kad reikėtų pertvarkyti ir departamento bei inspekcijos struktūras, o tai Ministrų kabinetas turėtų patvirtinti, ne, pavyzdžiui, po savaitės dviejų, bet „iki metų pabaigos“.
Saulėlydžio komisija imasi nagrinėti vis mažesnių įstaigų valdymą, tuo tarpu didelės ministerijų struktūros, apaugusios nereikalingais departamentais ir skyriais, ir toliau didina valstybės naštą.
Nors kiekvienoje ministerijoje yra įkurti Saulėlydžio komisijos filialai, jų veikla iki šiol dažniausiai apsiribojo vien laisvų etatų mažinimu, tad biurokratijos armija net nebuvo paliesta. Valdymo aparato išsaugojimą saulėlydininkai dangsto ir savo išradimu – reorganizuoti, sujungti valstybės įstaigas, kurios po tokių reformų įprastai tik pakeičia pavadinimus, o tai, beje, biudžetui taip pat kainuoja.
Tautvydas Barštys, verslininkas:
Žinau, kad yra tokia Saulėlydžio komisija, bet kiek matau jos veiklą, suprantu, jog pokyčiai – tik lozunguose. O būtų geriau, jei lozungai, žodžiai, virstų kūnu. Kol kas tik imituojamas valstybės valdymo aparato mažinimas, realiai jis nevyksta.
Galbūt tai tik patvirtina, kad tas, kuris geba kalbėti, šaukti iš tribūnos, vargu ar sugeba imtis ir atlikti konkretų darbą. Nėra ko stebėtis, nes politinės partijos už nieką neatsako. Net už tai, kad gydytoja gali vadovauti kariuomenei. Verslas savo Saulėlydžio komisijos užduotis įvykdė vos atėjus sunkmečiui. Žinoma, kad sunku atsisveikinti su darbuotojais, tačiau kai reikia taupyti, kitos išeities nelieka – kitaip žlugs visa įmonė.
Tai yra realus diržų susiveržimas, apie kurį valstybės tarnyba tik kalba. Mokesčių mokėtojų išlaikytiniai to nė nemano daryti, nors ant valstybės kaklo jau kabo 35 mlrd. litų skola užsieniui. Taip yra todėl, kad politikai žino, jog juos pakeis kiti, kurie ir turės galvoti apie tą skolą. Saulėlydžio komisija tol neturės jokių perspektyvų, kol gyvuos toks neveiklumo ir atsakomybės nebuvimo pateisinimas kažkokiu man nesuprantamu dalyku – politiniu sprendimu. Aš norėčiau prieš mirtį bent savaitę savo įmonę valdyti vadovaudamasis tokiais politiniais sprendimais. Turbūt dar spėčiau pamatyti jos bankrotą.
Vaclovas Kontrauskas, verslininkas:
Verslas savo vidaus auditą atliko iškart, kai prasidėjo krizė. Mes nukirpome ne tik tiek, kiek reikėjo, bet galbūt ir daugiau, nei galima. Verslininkai buvo priversti tą padaryti ne tik labai efektyviai, bet ir itin greitai.
Saulėlydžio komisija kažką vis svarsto jau beveik dvejus metus, tačiau jokio konkretaus rezultato ir efekto visuomenė iki šiol nemato. Tuo ir skiriasi vyriausybinis saulėlydis nuo verslo saulėlydžio.
Tik juokas ima matant, ką nuveikė vyriausybinė Saulėlydžio komisija – juk tik nukarpė valdiškus etatus, kurie buvo tušti. Kadangi tiek daug buvo kalbėta iš aukščiausių tribūnų apie valstybės aparato mažinimą, surengta daugybė posėdžių, bet iki šiol pasiektas nulinis rezultatas, tai jau galima vadinti veiklos imitacija.
Jeigu taip elgtųsi verslininkai, „mažintų“ nedirbančius darbuotojus, visi besąlygiškai bankrutuotų. Nesuprantu motyvo, kad atleisti valdininkai tik padidintų bedarbių skaičių. Tai – net ne motyvas, o neveiklumo pateisinimas.
Blogiausia, kad Saulėlydžio komisijos neveiklumas yra užprogramuotas, nes norint iš tiesų karpyti valdiškus interesus tikrai išlys partiniai interesai. Viską valdo nenoras liesti saviškių, partijos, mokslo, mokyklos draugų, žmonių, nuo kurių sumažės tavo įtaka ir t.t.
Julius GIRDVAINIS
