Praėjusią savaitę laikinoji komisija, tyrusi banko „Snoras“ bankroto aplinkybes ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumą, baigė savo darbą ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Komisijos parengtoms išvadoms pritarė tik pusė komisijos narių. Kita pusė pasišalino iš baigiamojo posėdžio, tuo pačiu užkirsdama kelią išvadų patvirtinimui ir teikimui Seimui.
Savo ruožtu, komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis su jį palaikančiais bendražygiais nusprendė teikti nepatvirtintas išvadas Seimui.
Pateikė savo poziciją
Išvadoms nepritarę valdančiosios koalicijos atstovai Arvydas Anušauskas, Petras Auštrevičius, Vytautas Bogušis, Rimantas Dagys, Jurgis Razma ir Stasys Šedbaras posėdžių sekretoriatui pateikė savo poziciją dėl „Seimo nario Valentino Mazuronio grupės tariamų išvadų projekto“. Taip pat jie kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją (EPK) dėl likusių „tvarkiečio“ V. Mazuronio veiksmų.
Pasipiktinę Seimo nariai pažymėjo, kad V. Mazuronio grupė pateikė dviprasmiškas, nevienareikšmiškai suprantamas ar atskirais atvejais tikrovės neatitinkančias išvadas.
Jų pozicijoje konstatuojama, kad išvadų projekte yra daugybė teiginių, kurie lyg ir atitinka tikrovę, pavyzdžiui, „Sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant banko inspektavimo išvadų“, nes taip išties ir buvo, bet tuo pačiu Lietuvos Respublikos Seimo nariams ir visuomenei peršama mintis, kad tai tikriausiai neteisėta, nes nenurodoma, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas nelaukiant nurodytų išvadų ir kad tokiems sprendimams priimti galimi kiti Bankų įstatyme nurodyti pagrindai.
Sąmoningi tiesos iškraipymai
Taip pat manoma, kad išvadose yra sąmoningų tiesos iškraipymų, pavyzdžiui, nurodoma, kad „Pirmas galimai dingusio AB banko „Snoras“ turto vertinimas pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. „Tarnybiniame rašte“ „Dėl AB banko „Snoras“, kuriame nurodomas galimas vertybinių popierių už 1,3 mlrd. litų, laikytų Šveicarijos banke pradingimas. Dokumentų, įrodančių šių vertybinių popierių dingimą Komisijai pateikta nebuvo.“ Sąmoningai nutylima ta aplinkybė, kad komisija buvo paprašiusi Lietuvos banko pateikti dokumentus apie susirašinėjimą su Šveicarijos finansų rinkos priežiūros tarnyba dėl AB banko „Snoras“ vertybinių popierių nebuvimo Šveicarijos bankuose.
Pažymėtina, kad Šveicarijos finansų rinkos priežiūros tarnybos (FRPT) raštuose yra nurodyta, kad šie raštai negali būti pateikiami trečiosioms šalims be Šveicarijos FRPT sutikimo.
Lietuvos bankui (LB) atsakant komisijai, FRPT nebuvo davusi sutikimo pateikti komisijai šios tarnybos raštų, todėl LB negalėjo įvykdyti komisijos prašymo, tą nurodydamas minėtame LB rašte, nors komisijai pateiktame Tarnybiniame rašte buvo atspindėtas Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnybos raštų turinys.
Be to, Šveicarijos FRPT raštai, kaip ir Lietuvos banko raštai minėtai tarnybai, yra perduoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybai į atliekamą ikiteisminį ir sudaro ikiteisminio tyrimo duomenis ir atsakant komisijai nebuvo gautas ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro sutikimas pateikti komisijai LB ir Šveicarijos FRPT susirašinėjimo dėl AB banko „Snoras“ vertybinių popierių dokumentus, kas taip pat buvo nurodyta minėtame LB rašte.
Pradėjus viešai skelbti tikrovės neatitinkančią informaciją apie nurodytus vertybinius popierius, LB savo iniciatyva gavo minėtus sutikimus ir pateikė visą su šiais vertybiniais popieriais susijusią informaciją, taip pat ir Šveicarijos FRPT raštus, kuriuose nurodoma, kad AB banko „Snoras“ nurodytų vertybinių popierių neturi.
Nesutinka su daugeliu išvadų teiginių
Taigi, poziciją išreiškę Seimo nariai nepritaria šiems išvadų teiginiams:
1. „Sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant banko inspektavimo išvadų“, nes suponuojama mintis, kad šioje situacijoje inspektavimo ataskaita buvo būtina.
2. Nepritariama tariamų išvadų projekto 13 puslapyje nurodytam 6 punktui, kaip neatitinkančiam tikrovės, taip pat atitinkamai 6 siūlymui.
LB yra nurodęs, kad tai buvo „nustatyti ne Lietuvos Respublikos Seimo įsipareigojimai“, o tik teisė (bet ne besąlyginė vada) nutraukti sutartį, jeigu neįvyksta tam tikros sąlygos (nepriimami įstatymai, reglamentuojantys atskirus laikinojo administratoriaus veiklos aspektus) ar įvyksta tam tikros sąlygos (pabloginami laikinojo administratoriaus veiklos aspektai).
„Mūsų nuomone, Lietuvos bankas turėjo pagrįstą teisę tai numatyti sutartyje, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad prieš tai vykusios derybos su dviem galimais administratoriais nutrūko dėl per didelės teisinės rizikos, kurią kėlė esanti Lietuvos Respublikos teisinė aplinka, susijusi su bankų laikinuoju administravimu. LB yra taip pat nurodęs, kad „iki 2011 m. lapkričio 15 d. .... vyko derybos su kita kompanijos Oliver Wyman pasiūlyta kompanija Talbot Hughes McKiloop, tačiau šiai kompanijai nusprendus nebedalyvauti tolimesnėse derybose dėl per didelių teisinių rizikų jiems...“.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manome, kad buvo pagrįsta sutartyje numatyti sąlygas dėl esamos teisinės padėties nepabloginimo ir jos patobulinimo. Manome, kad LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas būtų galimai viršijęs kompetenciją, jeigu būtų kaip nors garantavęs, užtikrinęs kitą sutarties šalį, kad atitinkami esamos teisinės bazės pakeitimai Seime bus priimti ar nebus daromi patobulinimai esančiuose įstatymuose. Esama sutarties formuluotė leido Seimui laisvai priiminėti sprendimus, tad negali būti nurodoma, kad tai buvę „Lietuvos Respublikos Seimo įsipareigojimai laikinajam administratoriui“.
3. Nepritariame teiginiui, kad „darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos LB valdybai nepateikė iki šiol“, nes suponuojama mintis, kad šioje situacijoje inspektavimo ataskaita ar darbo grupės išvados buvo būtinos, nors jau šios nuomonės 1 punkte esame nurodę, kad inspektavimo ataskaita nėra būtina prielaida taikyti bankui poveikio priemonę.
Taip pat darbo grupė buvo atskaitinga tiesiogiai Valdybos pirmininkui ir įsakyme dėl jos sudarymo nebuvo numatyta pareiga darbo grupei rengti atitinkamą ataskaitą ar pan.
5. Nepritariame tariamų išvadų projekto 20 puslapyje nurodytam 13 punktui, nes jame nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti .
Pirma, iš turimos medžiagos matyti, kad visi sprendimai (LB valdybos sprendimas dėl banko laikino veikos apribojimo, Vyriausybės sprendimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko valdybos sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bankui iškėlimo) buvo priimami laiku ir turint tokių sprendimų priėmimui būtiną medžiagą. Negalima nesuvokti, kad bankų sektorius yra labai jautrus ir bet koks delsimas priimti sprendimus dėl konkretaus banko problemų sprendimo gali pabloginti ne tik to konkretaus banko būklę, bet sukelti nepasitikėjimą visa bankų sistema ir kitas sunkiai prognozuojamas neigiamas pasekmes finansų sistemai.
Antra, iš aptariamų Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų tekstų, LB pateiktų atsakymų, kitos turimos medžiagos matyti, kad priimant sprendimus turėta pakankamai motyvų ir jie išdėstyti priimtuose dokumentuose.
Trečia, šiuo metu, kol neaiškus indėlių draudimą vykdančios institucijos reikalavimų patenkinimo mastas banko bankroto byloje, nederėtų kalbėti apie didelius nuostolius biudžetui. Be to, jei būtų aptariamas šis klausimas, būtų visiškai nesuprantamas neminėjimas ir kitų galimų alternatyvų pasekmių valstybės biudžetui.
Ketvirta, pirmajame teiginyje nurodyti žodžiai „priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai“ turėtų būti įrodyti turima medžiaga, taip pat pažymėtina, kad toks fakto konstatavimas turėtų reikšmės AB banko „Snoras“ kreditorių ieškiniuose prieš valstybę, todėl turėtų būti vertinami labai atidžiai ir apdairiai, ir tokia išvada konstatuojama tik tada, kai tam yra surinkta pakankamai pagrįstų įrodymų.
Penkta, tokia pateikiama išvada būtų naudojama kaip gynybos argumentai buvusių AB banko „Snoras“ vadovų ekstradicijos byloje.
6. Nepritariame tariamų išvadų projekto 20 puslapyje nurodytam 14 punktui dėl mūsų pozicijos 5 punkte nurodytų motyvų.
7. Nepritariame tariamų išvadų projekto 24 puslapyje nurodyto 16 punkto paskutinei pastraipai dėl šios pozicijos 5 punkte nurodytų motyvų.
8. Nepritariame tariamų išvadų projekto 28 puslapyje nurodytam 20 punkto teiginiui, kad „Dokumentų, įrodančių šių vertybinių popierių dingimą Komisijai pateikta nebuvo“, nes LB pateikė visą su šių vertybinių popierių dingimu susijusią informaciją ir dokumentus, įskaitant ir Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnybos raštus, kuriuose nurodoma, kad AB banko „Snoras“ nurodytų vertybinių popierių neturi.
9. Nepritariame tariamų išvadų projekto 29 puslapyje nurodytam 22 punktui dėl mūsų pozicijos 5 punkte nurodytų motyvų.
10. Nepritariame tariamų išvadų projekto 32 puslapyje nurodytam 25 punktui, nes ši išvada nesusijusi nė su vienu iš nurodytų komisijai išsiaiškinti klausimų. Komisija visgi turėtų nurodyti ką išsiaiškino, o ne tai, kas jai liko neaišku. Taip pat šioje tariamoje išvadoje yra akivaizdžių nuorodų į proceso politizavimą – tai galėtų ir be jokios abejonės būtų panaudota kaip gynybos argumentai ekstradicijos byloje ir atsirastų prielaidos Lietuvos Respublikai netekti galimybės spręsti galimai turtą stambiu mastu iššvaisčiusių asmenų atsakomybės klausimą.
