Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.
Baltijos šalyse kainos augs labiausiai – ne prognozė, o faktas
Jog sparčiausią kainų augimą stebėsime ir toliau patvirtina SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Pasak jo, tai – faktas, nes metų pradžia tą startą jau davė.
Jis vardija, kad tokio kainų augimo priežastys visų pirma susijusios su darbo sąnaudomis – atlyginimai Baltijos šalyse šiais metais augs sparčiausiai Europos Sąjungoje, o tai itin pasijaus paslaugų kainų didėjime. Taip pat Lietuvai bent 1 proc. infliacijos pridėjo alkoholio akcizų pakėlimas nuo kovo 1 d.
„Tai iš karto mums davė šuolį į viršų, dėl tokio valdžios sprendimo atsidūrėme vienoje iš aukščiausių pozicijų pagal infliaciją. Estijoje jau dabar infliacija nemaža, pas juos akcizai alkoholiui didės smarkiai nuo liepos 1 d. Tai matysime ir Estijos šuolį dėl to. Latvijoje jau dabar 3,4 proc. infliacijos. Tai panašu, kad infliacijos tempai liks aukšti, tik, manau, kad vasarį–kovą tiek Baltijos šalyse, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse, dėl žemos palyginamosios bazės su 2016 m. vasario–kovo mėn., kai naftos ir maisto kainos buvo dugne, tie infliacijos skaičiai dideli atrodo.
Tai metinė 2017 m. infliacija kaip ir bus mažesnė, bet taip, Baltijos šalyse ji bus didesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse“, – neabejoja analitikas.
Pasak jo, veika ir tai, jog turime vytis kitas ES šalis. „Prieš dvejus metus, po euro įvedimo, turbūt pas mus defliacija, kainų kritimas, buvo daug didesnė nei kitose šalyse. Šie metai taip, būsim vieni tų, kur kainos labiausiai auga“, – prideda T. Povilauskas.
Lietuva gali tapti per brangia ir pralaimėti konkurencinėje kovoje
Objektyvias priežastis kainų augimui mato ir „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tai naftos kainos augimas, žaliavų kainų brangimas, darbo užmokestis kyla, o ir paslaugų kainos auga sparčiau nei kitur Europoje.
„Iš dalies normalus toks skirtumas tarp ES vidurkio ir Baltijos šalių, nes kažkiek turime vytis euro zonos šalis kainų lygiu. Bet visgi nereikėtų perlenkti lazdos ir nepakartoti 2005–2007 m. klaidų, kada pradėjus augti ekonomikai, ganėtinai ženkliai buvo keliamos kainos, tada atlyginimai buvo keliami, o vėliau prisidirbome tiek, kad turėjome veržtis diržus. Tada gal ne su euro zonos vidurkiu reikėtų lygintis bet su Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, jose infliacija mažesnė nei Baltijos šalyse, reiškia, kad Baltijos šalys santykinai tampa brangesnės ir mažiau patrauklios ilguoju laikotarpiu investicijoms ar net atvykstantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių.
Jei ukrainietis renkasi, kur važiuoti: ar į Lietuvą, ar į Lenkiją ir pagal kainų indekso statistiką, 20 proc. mažesnės kainos Lenkijoje, o Lietuvoje dar sparčiau auga jos, tai jis prašys 20 proc. didesnio darbo užmokesčio, kad važiuotų į Lietuvą, o ne Lenkiją. Tai bus ir sunkiau darbuotojų prisikviesti“, – galimą scenarijų įvardija ekonomistas.
Pasak jo, kyla grėsmė, kad galime tapti brangūs greičiau nei tapsime turtingi. Norint kelti ekonominę gerovę, reikia pritraukti investicijų, aukštas technologijas, o norint pritraukti investicijas, reikia būti konkurencingiems, tada gali sau leisti tapti brangesniu, pažymi jis.
„Bet jei dar nieko neturime – plynas laukas ir taps ganėtinai brangios valstybės, tai potencialiai būsimiems investuotojams, kurie svarstys, kur investuoti, gali vis labiau akį rėžti tos nemažos kainos Baltijos šalyse. Taip, kad lazdos perlenkti nereikia ir pirmiau pajamų konvergencija turi būti. Kodėl užmokestis mažesnis nei Lenkijoje ar Čekijoje, o kainos didelės. Čia didelis iššūkis. Arba turi būti išskirtinis labai, kaip Skandinavijos regionas – nes jie brangesni nei Vokietija, bet kabai konkurencingi, nes turi daug inovatyvių įmonių, kuria pridėtinę vertę“, – komentuoja jis.
Kodėl pas mus su kainomis lengviau perlenkti lazdą nei kitose šalyse? Ekonomisto teigimu, tai lemia maža konkurencija ir dideli mokesčių tarifai Lietuvoje. Be to, trūksta ir geriau išvystytos infrastruktūros.
„Ten didesnė konkurencija. Lietuvoje, deja, tos konkurencijos tiek daug nėra, nes yra oligopolinė rinka. Ir apie prekių logistiką kalbant – sunkiau. Yra aibė namų darbų, kuriuos turi padaryti Lietuva, kad taptų kiek įmanoma labiau konkurencinga. Į Klaipėdos uostą turi būti investuojama daugiau, susisiekimas su Vakarų Europa gerinamas tiek tais pačiais geležinkeliais, mes net nesugebam kelio normalaus „Via Balticos“ padaryti keliasdešimt kilometrų per tiek metų. Tokie dalykai susideda į didesnes kainas. Padidėja prekių gabenimo laikas, kaštai.
Kitas dalykas – konkurencija. Ar tikrai jos turime pakankamai? Smulkus, vidutinis verslas – ar pakankamos sąlygos sudaromos, nes apskritai sistema veikia taip, kad esami žaidėjai kaišios pagalius į ratus. Reikia konkurencijos, geresnės infrastruktūros, kad greičiau pigiau atvežti tas prekes.
Su mūsu išsivystymo lygiu, mums ir mokesčių tarifai yra per dideli. Apie tai mes nekalbame, sako, kad surinkimas mažas. Tačiau tarifai per dideli, ir šešėlis dėl to didelis“, – problemas įvardija Ž. Mauricas.
Be to, anot jo, reikėtų sau pripažinti, ir susitaikyti, kad Lenkijos vis tiek nepralenksime, kaip ir danai nepralenkė Vokietijos. Dėl to reikia orientuotis į tokius produktus, kurie būtų aukštesnės pridėtinės vertės, o ne grįsti pigia darbo jėga.
„Estai jau nebesivadina pigios darbo jėgos šalimi, o mes dar apsimesdami vadinamės“, – prideda jis.
Eurostato duomenimis, mažiausia kovo mėnesio infliacija buvo Rumunijoje – 0,4 proc. ir Nyderlanduose bei Airijoje – po 0,6 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2017 m. metinė Lietuvos infliacija sudarys 2,8 proc. 2018 metais prognozuojama, kad infliacija sumažės iki 2,2 proc.
