Anot jų, „Rimi Lietuva“ gali būti įpareigota perduoti kitiems rinkos dalyviams kai kurias parduotuves ten, kur dabar „Rimi“ ir „Iki“ veikia šalia. Norą perimti dalį „Rimi“ arba „Iki“ parduotuvių kol kas yra išreiškęs tik „Norfos“ tinklo savininkas.
„ICA Gruppen“ vasario pradžioje Europos Komisijai (EK) pateikė prašymą įsigyti „Iki“ prekybos tinklą. EK išorinių ryšių vadovas Olas Fernvallas BNS neseniai teigė, jog prašymą EK netrukus turėtų perduoti Lietuvos Konkurencijos tarybai, nes sandoris apima tik dvi Lietuvoje veikiančias bendroves. Pasak O.Fernvallo, prašyme kaip galima dalies parduotuvių pirkėja nėra nurodyta jokia trečioji šalis, jame kalbama tik apie „Rimi“ bei „Iki“ valdančią „Palink“.
Tačiau rinkoje svarstoma, kad dar iki sandorio pabaigos dalis „Rimi“ ar „Iki“ parduotuvių gali būti perleista kitiems pirkėjams. Paprastai įgyvendinant panašius sandorius, Konkurencijos taryba įpareigoja jų šalis dalį verslo perleisti nepriklausomiems dalyviams. Panašius įsipareigojimus anksčiau turėjo prisiimti mažmeninės prekybos bendrovė „Maxima LT“, alkoholio gamintoja „Alita“, Lenkijos draudimo bendrovė PZU, perleidusios dalį verslo trečiosioms šalims.
Konkurencijos taryba gali įpareigoti „Rimi Lietuvą“ perleisti dalį parduotuvių
Investicinės bankininkystės „M&A International Baltics“ partneris Šarūnas Skyrius sako, kad Konkurencijos tarybos leidime gali būti nurodytas įpareigojimas tretiesiems asmenims perleisti dalį parduotuvių, kurios po sandorio gali sumažinti konkurenciją kai kuriose vietose.
„Kadangi mažmeninė prekyba yra nuo geografinės lokacijos priklausomas verslas, tai gali būti taip, kad kai kuriose vietose - mažesnėse gyvenvietėse ar tose vietose, kurias Konkurencijos taryba apibrėžia kaip rinką geografine prasme - gali būti, kad ten bus nurodymas perleisti parduotuves trečiosioms šalims“, - BNS sakė Š.Skyrius.
Anot jo, Lietuvoje leidimas koncentracijai yra suteikiamas pakankamai greitai, tačiau „Iki“ ir „Rimi“ sandoris nėra įprastas, todėl nagrinėjimas gali užtrukti.
„Tai yra darbui imlus procesas ir jis užima laiko. Konkurencijos tarybos leidimai yra gaunami gan greitai, negalima skųstis tarybos veikla dėl leidimų koncentracijai. Tačiau šis atvejis yra sudėtingesnis, nes rinkos dalyvių nuomone, potencialo konkurencijai sumažėti tam tikrose vietovėse yra“, - kalbėjo Š.Skyrius.
Konkurencijos taryba nekomentuoja detalių, susijusių su būsimu „Rimi“ ir „Iki“ sandoriu. BNS nepavyko susisiekti ir su tarybos vadovu Šarūnu Keserausku.
Teisininkas: „Rimi“ ir „Iki“ galbūt ieško dalies parduotuvių pirkėjo
Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Andrius Ivanauskas sako, jog abu tinklai rinkoje galbūt ieško trečiosios šalies, galinčios nusipirkti dalį parduotuvių arba perimti kai kurių jų nuomą, tinklams jau susijungus.
„Pats koncentracijos prašymo pateikimas nei rodo, nei nerodo, kad yra bandoma iš anksto rasti pirkėją parduotuvėms. Galimybė išlieka, kad pirkėjas gali atsirasti po susijungimo, kai bus išnagrinėta visa geografija ir kai kurios teritorijos. (...) Būtų žiūrima, kur parduotuvės kanibalizuoja viena kitą, tai tose vietose dalies jų gali būti atsisakoma“, - BNS teigė A.Ivanauskas.
Anksčiau jis svarstė, jog tarybai abejojant dėl konkurencijos tam tikrose teritorijose, „Rimi Lietuva“ galbūt įsipareigos perleisti dalį „Rimi“ ar „Iki“ parduotuvių nepriklausomiems dalyviams.
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas mano, jog mažai tikėtina, kad „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvės būtų perleistos trečiai šaliai.
„Nesu įsitikinęs iki galo, kad gali įvykti parduotuvių pardavimas trečiosioms šalims. Kol kas nėra aišku, ar bus tik vienas naujo tinklo pavadinimas. Tas pats tinklas gali veikti su keliais pavadinimais ir strategijomis. Yra įvairūs variantai - pardavimas, nuomos perleidimas arba tiesiog parduotuvių uždarymas. Tų trečiųjų šalių yra nedaug rinkoje ir jų vis mažėja. Tikimybė, kad trečios šalys dalyvaus sandoryje, yra pakankamai maža“, - BNS kalbėjo M.Kulbokas.
Anot jo, vietoj kai kurių šalia veikiančių „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių gali atsirasti nauji prekybos tinklai, tačiau kiekvienu atveju parduotuvių perleidimo būdas gali būti skirtingas.
„Danske Bank“ Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas anksčiau BNS yra sakęs, jog „Rimi“ neturėtų kilti problemų, gaunant Konkurencijos tarybos leidimą sandoriui. Anot jo, sandoris neturėtų drastiškai pakeisti rinkos, o vartotojai turėtų pajusti naudą, nes didesnis tinklas gali atpiginti prekes.
„Norfa“ norėtų perimti kai kurias parduotuves, „Maxima“ naujų įsigijimų neieško
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis BNS teigė, kad bendrovė iš „Rimi“ arba „Iki“ galėtų perimti kai kurias parduotuves.
„Viskas priklauso nuo sąlygų. Jeigu mums būtų naudinga, tai tikrai taip - tiek parduotuvių nuoma, tiek pirkimas. Kol kas nieko nesame gavę ir ta tema mūsų nebuvo bandyta ieškoti“, - teigė D.Dundulis.
Pasak jo, „Norfą“ labai domina Vilniaus Ukmergės gatvėje šalia prekybos centro „Senukai“ esančios „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvės, tačiau neaišku, ar šiuo metu besijungiantys tinklai norėtų atiduoti jas kitiems valdytojams.
„Tokiais atvejais turi būti dvi pusės. Viena pusė turi norėti parduoti, o kita turi norėti nupirkti (...) Aišku, jie gali dirbti su skirtingais prekės ženklais vienoje vietoje, bet iš patirties galiu pasakyti, kad su savimi konkuruoti yra sunkiausia“, - sakė D.Dundulis.
Vieną didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Dantė BNS tvirtino, kad bendrovė neturi planų įsigyti parduotuvių iš kitų mažmeninės prekybos tinklų.
Mažiau nei prieš metus į Lietuvos rinką atėjusį Vokietijos prekybos tinklą „Lidl“ valdančios įmonės „Lidl Lietuva“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskienė BNS sakė, jog bendrovė plėtros planų nekomentuoja.
Didelę dalį parduotuvių, kuriose yra įsikūrusi „Iki“, valdančios nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ vadovas Saulius Buteliauskas BNS teigė, jog bendrovė nekomentuoja „Rimi“ ir „Iki“ sandorio, nes yra viena iš „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ akcininkių.
„Rimi“ ir „Iki“ susijungimo sandorį numatoma baigti iki šių metų pabaigos
„ICA Gruppen“ pernai gruodį pranešė, jog „Rimi Lietuva“ pasirašė sutartį su „Iki“ tinklą valdančia bendrove „Palink“ dėl jos įsigijimo. Po sandorio „Rimi Lietuva“ taps antru pagal dydį tinklu rinkoje ir galės efektyviau konkuruoti.
Planuojama sandorio vertė yra 213 mln. eurų, tačiau ji bus koreguojama, atsižvelgiant į „Palink“ turimus grynuosius pinigus ir skolas. „ICA Gruppen“ nurodo, kad už „Palink“ bus sumokėta apie 6,1 metinio pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Sandorį finansuos „ICA Gruppen“ - nuosavomis ir skolintomis lėšomis.
Konkurencijos tarybos leidimą jungtis tikimasi gauti iki 2017 metų ketvirtojo ketvirčio. „ Iki“ Lietuvoje šiuo metu turi 236, o „Rimi Lietuva“ - 56 parduotuves. „ Iki“ 2015 metais valdė apie 15 proc. šalies rinkos, „Rimi Lietuva“ - apie 8 procentus.
Prognozuojama, kad užbaigtus sandorį, metinė sinergija 2020 metais sudarys maždaug 15 mln. eurų, ji daugiausiai bus susijusi su padidėjusiais prekių įsigijimais, efektyvesne logistika bei rinkodara. Su sandoriu susijusios vienkartinės išlaidos 2017-2019 metais sudarys apie 40 mln. eurų,o investicijos - apie 25 mln. eurų.
„Iki“ valdo bendrovė „Palink“, kurios 44,35 proc. akcijų paketą valdo Vokietijos mažmeninės prekybos milžinė „Rewe Group“, po 20 proc. - Meno saloje registruota „Baltisches Haus“ ir Šveicarijos „Coop“, 10,5 proc. - Belgijos „Eln. Fr. Colruyt“, 5 proc. - Prancūzijos „Unilec“.
