Beveik trečdalis apklausos dalyvių teigė, kad privalo dirbti, nes niekas kitas jų darbo nepadarys, dar apie trečdalis nesureikšmino ligos simptomų, o penktadalis respondentų tvirtino dirbę, nes bijojo netekti dalies pajamų.
Sirgdami į darbą dažniau ėjo jaunesni darbuotojai – 18-49 metų.
Anot apklausos, apie 60 proc. atvejų darbovietėse nekreipiama dėmesio, kad žmogus dirba sirgdamas.
Apklausa atlikta farmacinės bendrovės „USP Baltics“ užsakymu, apklausta 500 aktyvių darbo rinkos dalyvių ir 400 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, vadovų.
„Dažnai, ypač Lietuvoje, esame tam tikri didvyriai, manome, kad be mūsų darbas sustos ir, deja, į medikus kreipiamės vėlokai. Darome žalą tiek kolegoms, tiek įmonei, tiek savo sveikatai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad gripas yra brangiausiai mokesčių mokėtojams kainuojanti užkrečiamoji liga, nes priklausomai nuo sezono nuo 5 iki 10 proc. gyventojų suserga gripu.
„Prieš keletą metų Santariškių klinikose nepavyko išgelbėti vieno ligonio, mirė nuo gripo komplikacijų, bet medikai stengėsi padaryti viską, kas įmanoma. Ta kova kainavo daugiau kaip 100 tūkst. litų“, – sakė S.Čaplinskas.
Jo teigimu, statistiškai paskaičiuota, kad vienas gripu sergantis žmogus užkrečia keturis sveikus asmenis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prognozavo, kad vasarį Lietuvoje sergamumas gripu dar padidės. Šiemet plinta vadinamasis kiaulių gripas – H1N1 virusas.
„Tai tas virusas, į kurį, jeigu laiku nekreipsime dėmesio, jis turi savybę pažeisti kraujagysles“, – akcentavo S.Čaplinskas.
Šiemet per pirmąsias dvi savaites sergančiųjų gripu Lietuvoje padvigubėjo – nuo 144 iki 313 asmenų.
