Dar prieš prasidedant „Subaru Impreza“ manijai, automobilių gamintojas iš Japonijos į „Subaru Legacy“ įgrūdo 2 litrų, 4 cilindrų turbininį variklį, išvystantį 220 arklio galių, kuris, beje, vėliau atras savo vietą ir „Subaru Impreza“ automobiliuose.
Keisčiausia yra tai, jog šis modelis Europoje buvo vadinamas net trimis skirtingais vardais: „Subaru Legacy Turbo“, „Subaru Legacy RS Turbo“ arba „Subaru Legacy 2000 Turbo“. Nepriklausomai nuo to, šis modelis turėjo gyvybingą ir žvalų variklį, kurio dėka „Subaru Legacy“ iki 100 km/val. spurtuodavo per 6,7 sekundės.
Tiesiojoje jis nebuvo toks greitas kaip, pavyzdžiui, „Porsche 911 Carrera“, bet vingiuotuose užmiesčio keliukuose „Subaru Legacy“ buvo tas automobilis, kuris priversdavo kelis kartus brangesnio modelio vairuotoją nervintis.
2 ) Volkswagen Passat GT G60 Syncro
Tautos automobilis, kuris ženkliai prisidėjo formuojant mitą, jog vokiški automobiliai – patikimi automobiliai. Be to, ši „Passat“ modelio karta leido „Volkswagen“ įsitvirtinti vidutinės klasės automobilių segmente, o tai europietiškų mašinų gamintojui buvo ganėtinai sudėtinga užduotis.
Visgi, kol didžioji dauguma džiaugėsi taupiu dyzeliuku, o kontrabandininkai šį „Passat“ mylėjo dėl didžiulio degalų bako, automobilio pulsą mėgstančių pajusti vairuotojų akiratyje stovėjo šiandien retai sutinkama „Volkswagen Passat GT60 Syncro“ versija, kurią užgožė gerokai brangesnė ir, žinoma, greitesnė „Passat VR6“ modifikacija.
Jeigu šiandien „Volkswagen Golf GTI“ yra tas automobilis, kuris leidžia džiaugtis anonimiškumu ir neeilinėmis dinaminėmis savybėmis, anuomet tokiomis pačiomis savybėmis pasižymėjo ir štai ši „Passat“ modifikacija.
Racionali šeimos galva šį „Passat“ modelį mylėjo dėl visiems šeimos nariams įtiksiančio interjero, erdvios bagažinės, kur galėjo tilpti bent vienas bulvių maišas. Kasdieniniam automobiliui keliamus reikalavimus šis „Passat“ atitikdavo kone idealiai, tačiau kai vaikai iš visų jėgų trenkdavo galines dureles ir nubėgdavo link mokyklos durų, už vairo sėdinti mama arba tėtis, grįžtant namo galėdavo pasimėgauti žvalaus benzininio variklio, mechaninės pavarų dėžės ir keturių varančiųjų ratų pavaros kombinacijos teikiamais privalumais.
Minioje sugebantis pranykti „Passat“ neabejotinai nepatiks tiems, kas dievina išskirtinumą ir norą vairuoti automobilį, kuris iš tolo pademonstruotų, jog tai – neeilinis modelis, tačiau kai ateina metas pakalbėti apie retumą, tuomet pradeda atrodyti, jog tai – viena įdomiausių „Volkswagen Passat“ versijų.
3 ) Audi 80 Competition Quattro
Kuomet „Audi“ užsimanė dalyvauti tarptautiniame „STW“ žiedinių lenktynių čempionate, šių pirmenybių organizatoriai iškart iškėlė sąlygą – „Jūs turite pagaminti bent 2500 automobilių, kurie turėtų bent keletą bendrų bruožų su tuo, kuris lakstys trasoje“.
Bendrovės inžinieriai galėjo rinktis iš kelių skirtingų motorų, tačiau sportiniam bolidui pasirinko gana kukliai atrodantį 2 litrų, 4 cilindrų agregatą, standartiniame modelyje išvystantį 115 arklio galių. Nedaug? Nedaug.
Atsižvelgdami į šio modelio paskirtį, variklio galia buvo padidinta iki 140 arklio galių (lenktynėms skirtas bolidas turėjo 300 AG jėgainę), variklis buvo suporuotas su mechanine pavarų dėže bei „Quattro“ pavara.
Šių ir kitų modifikacijų greta, naujoji modifikacija buvo lengvesnė ir išvengė tuomet gamintiems „Audi“ automobiliams sunkaus snukelio.
„Audi“ siekdama naujam modeliui suteikti daugiau išskirtinumo, priekinius žibintus pasiskolino iš modelio su V6 varikliu, priekinį buferį paėmė nuo „Audi S2“, ant bagažinės dangčio uždėjo iš aliuminio pagamintą spoilerį, o paskutiniu patepimu tapo „Competition“ ratlankiai.
4 ) Alfa Romeo 155 Q4
„Alfa Romeo“ prieš keletą dešimtmečių sėkmingai dalyvavo Europoje vykusiose žiedinių lenktynių čempionatuose, kurie gamintojui padėjo sukurti įspūdį, jog Italijoje sukurtos mašinos – išskirtinai sportiškos.
Jeigu „Alfa Romeo 155“ pirmtakas, „Alfa Romeo 75“, buvo absoliuti priešingybė, po „Fiat Group“ koncerno sparnu sukurtas sedanas ir greičiausia šio modelio versija turėjo ne ką mažiau privalumų, leidžiančių pradžiuginti ištikimiausią šio markės gerbėją.
Kol standartinės „Alfa Romeo 155“ versijos turėjo priekinių varančiųjų ratų pavarą, ši džiugino turėdama keturių varančiųjų sistemą. Itališkas sedanas taip pat turėjo 2 litrų benzininį variklį su turbokompresoriumi, išvystantį 190 arklio galių.
Kadangi techninė „Alfa Romeo“ pusė buvo labai artima „Lancia Delta Integrale“, tiek vienas, tiek kitas automobilis buvo mylimas automobilių tema rašiusių žurnalistų, bet tik vienas iš jų džiaugėsi šlovės spinduliais.
„Alfa Romeo“ analogas šiandien yra kelis kartus retesnis, bet ir tuo pačiu kelis kartus pigesnis, bet galbūt tai yra gera savybė?
5 ) Peugeot 405 Mi16
„Peugeot“ vedliai, po skanios vakarienės su vyno taure, nusprendė, jog šios bendrovės modelių gamoje turi būti bent keli bestseleriai, o ne vienas. Tokiu būdu „Peugeot“ galėtų remtis keliais tvirtais ramsčiais ir užtikrinti, jog „Peugeot“ ateitis būtų šviesi. Šis noras ir svajonė, jūsų nuostabai, netrukus įgavo realų pavidalą. Devinto dešimtmečio pradžioje pasirodęs „Peugeot 205“ tapo tikru fenomenu, o po kelių metų debiutavęs „Peugeot 405“ tik dar labiau sustiprino „Peugeot“ markės pozicijas.
Anuomet tai buvo vidutinės klasės sedanas, pasižymėjęs patraukliu dizainu ir eilinį vairuotoją patenkinančiomis savybėmis. Lyg ir nieko ypatingo, bet tai ir buvo raktas į sėkmę.
Praėjus vos pusantrų metų nuo „Peugeot 405“ gamybos pradžios, bendrovė paskelbė, jog gamykloje buvo pagaminta net 500 tūkst. prancūziško modelio egzempliorių. Šis rodiklis įspūdingiau atrodo, kai pagalvoji apie tai, jog didžioji dalis „Peugeot 405“ automobilių buvo nupirkta tik Vakarų Europoje, nes dalis Vidurio ir praktiškai visa rytinė Europos dalis apie „Peugeot“ žinojo tiek pat kaip ir Artūras Skardžius apie švarią sąžinę.
Kol standartinės „Peugeot 405“ versijos iš gamyklos riedėjo stulbinančiais tempais, automobilių entuziastams skirta diena išaušo 1988-aisias. Praėjus vieneriems metams nuo „Peugeot 405“ debiuto tarptautinėse parodose, prancūziškų automobilių gamintojas leido pasižvalgyti į „Volkswagen Golf GTI“, „Ford Escort RS Turbo“, „Opel Vectra GSi“ ir „BMW 325i“ alternatyvą – „Peugeot 405 Mi16“.
6 ) Lancia Dedra Integrale
„Lancia Delta“ visuomet buvo ir liks šios markės gerbėjų ir didžiulės benzingalvių armijos numylėtine. Juk tai – sunkiai įveikiamas ralio bolidas, neturėjęs analogų iki momento, kai „Lancia“ nusprendė pasitraukti iš Pasaulio ralio čempionato.
„Lancia Delta Integrale“ buvo sukurtas laikotarpiu, kuomet „Fiat Group“ koncernas savo išteklius sugebėdavo išnaudoti efektyviai. Pavyzdžiui, „Lancia Delta Integrale“ naudotas variklis buvo naudojamas keliuose skirtinguose modeliuose: pradedant „Fiat Regata“, „Fiat Croma“ ir baigiant „Lancia Delta“, „Lancia Prisma“ ar „Lancia Dedra“.
Kol „Lancia Delta Integrale“ buvo pozicionuojamas kaip jaunatviškas ir sportiškas hečbekas, tai „Lancia Dedra“ buvo tas automobilis, su kuriuo italai norėjo įgelti 3 serijos BMW.
„Lancia“ skelbė, jog „Dedra“ kūrimo procese pagrindinis dėmesys buvo skiriamas prestižui, išskirtinumui ir komfortui, o 1991 metais pristatyta „Dedra Integrale“ versija turėjo sudominti ir tuos, kuriems „BMW 325i“ dėl kažkokių priežasčių atrodė neįdomi.
„Lancia“ pasinaudojo jau turimais „Delta Integrale“ komponentais ir tiesiog juos įgrūdo į „Dedra Integrale“ kėbulą. Variklis, pakabos ir pavaros sistemos buvo kone identiškos, tačiau „Dedra Integrale“ nebuvo tokia agresyvi ir nuožmi kaip „Delta Integrale“.
7 ) Audi S6 Plus
1990-ųjų pradžioje „Audi“ kompanijoje prasideda ganėtinai rimti pokyčiai. Bendrovės valdyba patvirtino naują modelių vardų struktūra, kuri potencialiems pirkėjams leistų lengviau suprasti apie kokio dydžio automobilį kalba, pavyzdžiui, „Audi“ automobilius parduodantis vadybininkas.
„Audi“ taipogi nusprendė, jog greitesni ir daugiau emocijų generuojantys modeliai turėtų būti žymimi „S“ arba „RS“ simboliais, ir štai šis „Audi S6“ buvo vienas pirmųjų naujos schemos pavyzdžių.
O ką galėjome rasti po variklio dangčiu? Priklausomai nuo poreikių ir noro, automobilis galėjo turėti 2,2 litro 5 cilindrų arba didingą 4,2 litro 8 cilindrų agregatą. Nors daugelis rinkdavosi pastarąjį variantą, tačiau pati įspūdingiausia „Audi S6“ modifikacija pasirodė 1996 metų rudenį.
„Audi“ siekdama tinkamai atsisveikinti su itin populiariu modeliu, 1996 metų spalį pradėjo gaminti ribotos laidos „Audi S6 Plus“ modifikaciją. 952 nuo konvejerio nuriedėję modeliai turėjo modifikuotą 8 cilindrų variklį, sugebėjusį išvystyti 326 arklio galias. Pastarasis padėjo automobiliui iki 100 km/val. įsibėgėti per 5,6 sekundės, o tai, anuomet, buvo superautomobilių teritorija.
8 ) Renault Safrane Biturbo
Daugeliui šis modelis asocijuosis su aštuonis metus gamintu modeliu, kuris nuo 1992 iki 2000 metų buvo „Renault“ kompanijos flagmanas. Nors didžiausias ir prabangiausias kompanijos modelis buvo komplektuojamas su įvairiais benzininiais ir dyzeliniais motorais, tačiau 1994 metais pristatyta „Safrane“ modifikacija priverčia pradėti šio automobilio paieškas.
Skambiai atrodantis „BiTurbo“ užrašas reiškė, jog „Renault“ flagmanas vairuotojus džiugino 3 litrų, 6 cilindrų benzininiu varikliu. Šio projekto autoriai bendradarbiaudami su Hartge ir KKK specialistais, variklio galią padidino iki 262 AG ir 363 NM. Tiesa, pirmieji prototipai turėjo 280 arklio galių išvystantį motorą, tačiau standartinė pavarų dėžė niekaip nesugebėdavo atlaikyti padidėjusio sukimo momento, o noro investuoti į visiškai naujos pavarų dėžės kūrimą ar net pirkimą – nebuvo.
O kaip gi automatinė pavarų dėžė? „Renault“ kompanijos specialistai galvojo apie automatinės pavarų dėžės montavimą, tačiau pasaulyje tuomet nebuvo tokios dėžės, kurią būtų galima suporuoti su keturių varomųjų ratų pavara ir skersai sumontuotu šešių cilindrų motoru.
Serijinei gamybai paruoštas automobilis turėjo standartinę, penkių bėgių mechaninę pavarų dėžę ir pakankamai sunkią keturių varomųjų ratų sistemą, kuri įtakojo galutinį mašinos svorį. „Safrane BiTurbo“ svėrė 1.8 tonos.
Dar viena „Safrane BiTurbo ypatybė“ – važiuoklė. „Renault“ šiam automobiliui suteikė elektroninę aktyvią pakabos sistemą, kurios veikimo parametrus buvo galima keisti vieno mygtuko paspaudimu.
Ištaigingoji „Safrane“ modelio versija buvo gaminama tik dvejus metus, todėl nenuostabu, jog pasaulį teišvydo vos 806 prancūziško sedano vienetai.
9 ) Honda Accord Type-R
Absoliuti legenda ir, ko gero, vienas iš tų modelių, kuriam turi būti skirta vieta automobilių muziejuje. Vien dėl šio automobilio atsiradimo istorijos.
Kol daugumą „Type R“ modelių kūrė Japonijoje plušantys „Honda“ inžinieriai, naujo tūkstantmečio išvakarėse pristatytas „Accord Type R“ buvo sukurtas „Honda“ padalinio specialistų D.Britanijoje.
Šioje šalyje sportiškų sedanų klasėje tuomet dominavo japoniški „Mitsubishi Lancer EVO“ ir „Subaru Impreza WRX STI“. Anuomet šių automobilių populiarumas D.Britanijoje buvo stulbinantis, tad „Honda“ vadovybė norėdama įgelti savo aršiausiems konkurentams iš gimtosios šalies, suteikė leidimą sukurti vieną iškiliausių „Accord“ versijų per pastarąjį 50-metį.
Aukštasūkis variklis, nuostabios valdymo savybės bei subtilus, bet sėkmingas automobilio dizainas iki šiol leidžia laikyti „Honda Accord Type R“ kaip vieną sėkmingiausių sportiškų sedanų pavyzdžiu. O šio modelio kaina naudotų automobilių rinkoje tai tik patvirtina.
10 ) Ford Mondeo ST200
Greiti ir smagūs „Ford“ markės automobiliai nėra retenybė. Skirtumas tik tas, jog didžioji „Ford“ markės kūrinių lieka užmiršti.
1999-aisiais „Ford“ ryžosi ne pačiam įdomiausiam automobiliui pasaulyje įdiegti papildomą „Duracell“ bateriją. Staiga eilinis sedanas transformavosi į išvaizdų ir gana greitą automobilį.
„Recaro“ sėdynės, stilingi slenksčiai ar ratlankiai padėjo transformuoti „Ford Mondeo“ išvaizdą, bet didžiausios gerybės slypėjo kitur.
„Ford Mondeo ST200“ turėjo 6 cilindrų, 205 arklio galias išvystantį motorą su kurio pagalba „Ford“ modelis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 7,7 sekundės.
11 ) Nissan Primera GT
Konservatyvumo įsikūnijimas. Vieniems – tai gera savybė, o kitiems – ne. Nepaisant to, „Nissan Primera GT“ gimė laikotarpiu, kuomet kone didžioji dauguma kasdieniškų modelių sportiškos versijos turėjo maždaug 150 arklio galių. Jeigu šiandien tokį pajėgumą siūlo net ir mažiausias dulkių siurblys, tuomet 150 arklio galių generuojantis variklis patenkindavo daugelio poreikius.
Kol grožio konkursuose pergales skindavo kiti automobiliai, „Nissan Primera GT“ sugebėdavo sužibėti vikrumo ir patikimumo srityse. Be to, šiandien „Nissan Primera GT“ nėra toks brangus kaip kiti automobiliai šiame sąraše, o tai gali būti rimta paskata įsigyti gerokai įdomesnę mašiną už eilinio dyzelio kainą. Žinoma, tik su sąlyga, jeigu turėsite užtektinai kantrybės surasti parduodamą egzempliorių.
12 ) Opel Vectra i500
Lenktynėms sukurti automobiliai prieš kelis dešimtmečius buvo vienas pagrindinių įkvėpimo šaltinių kuriant tokius modelius kaip štai ši „Opel Vectra i500“.
Kaip žinote patys, „Opel Vectra“ tikrai nėra vienas iš tų automobilių, dėl kurio norėtų peštis tūkstančiai automobilių entuziastų, tačiau „Opel“ ir „Irmscher“ bendras projektas turėtų sudominti net ir tą, kuris į „Opel“ kūrinius žiūri skeptiškai.
Ribotos laidos „i500“ versija naudojo ne laiko patikrintą ir žvitrų 2 litrų variklį, kurį įprastai rastume „Astra GSi“ ar „Calibra GSi“ versijose, šioji modifikacija naudojo sunkesnį ir, žinoma, pajėgesnį 6 cilindrų agregatą.
Jeigu standartinis 6 cilindrų motoras išvystydavo 170 arklio galių, tai „i500“ versijoje slypėjęs agregatas generuodavo 195 arklio galias ir 240 Nm sukimo momentą.
„Irmscher“ įtakos dėka naujoji versija taip pat buvo aprūpinta trumpesnėmis spyruoklėmis, standesniais amortizatoriais ir pakoreguotu vairo mechanizmu, dėl kurio automobilis vairuotojui turėdavo sukurti įspūdį, jog jis posūkiuose yra eiklesnis ir manevringesnis.
Neabejotinai, patys ryškiausi pokyčiai matyti automobilio išvaizdoje. Agresyvesnių linijų priekinis buferis, „Irmscher“ radiatoriaus grotelės bei skoningai ir subtiliai atrodantis galinis spoileris sukurdavo išvaizdaus automobilio įspūdį.
Pagal pirminį planą „Opel“ planavo pagaminti tik 500 šio modelio vienetų, tačiau gerokai didesnė negu numatyta paklausa per dvejus gamybos metus leido į bendro naudojimo kelius išleisti 1577 „Opel Vectra i500“ vienetus. Iš jų – tik 333 modeliai su universalo kėbulu.
