NASA kosminis aparatas SDO neseniai Saulėje atsiradusios dėmės AR1339 srityje užfiksavo labai didelės galios žybsnį. Pasak mokslininkų, tai vienas galingiausių žybsnių, galinčių kilti mūsų žvaigždėje.
Prieš kelias dienas Saulę stebinti NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) šiaurrytiniame Saulės disko pakraštyje pastebėjo atsiradusią itin didelę dėmę, kurios ilgis – apie 80 000 km, o plotis – maždaug 40 000 km. Ji buvo pavadinta AR1339.
Ją stebintys heliofizikai prognozavo, kad artimiausiu metu šioje didelio magnetinio aktyvumo srityje gali būti sugeneruotas X klasės Saulės žybsnis. Pagal jų klasifikacinę sistemą X klasės žybsniai yra patys galingiausi.
Netrukus ši prognozė išsipildė: AR1339 dėmės rajone buvo užregistruotas žybsnis, kuriam buvo suteikta X1.9 kategorija, praneša „Space.com". Pasak mokslininkų, tai vienas galingiausių iš visų Saulėje galinčių kilti žybsnių.
Pasak NASA atstovų, po maždaug 45 minučių šis žybsnis šiek tiek sutrikdė radijo ryšio sistemas Žemėje. „Mokslininkai tęsia šio aktyvaus regiono stebėjimus, nes jis gali sukelti tolimesnį Saulės aktyvumo didėjimą", – sakoma NASA pranešime.
Saulės žybsniai – tai galingi sprogimai didelio magnetinio aktyvumo Saulės paviršiaus srityse, kurių metu išsiskiria milžiniškas energijos kiekis. Žybsnio metu į kosmosą išspinduliuojamos elektromagnetinės bangos ir išmetami elementariųjų dalelių srautai. Tokios vadinamosios saulės vainiko masės išvaržos, jei išmestos plazmos pliūsniai nukreipti Žemės pusėn, gali sutrikdyti dirbtinių Žemės palydovų ir elektros perdavimo tinklų darbą.
NASA astronomų teigimu, šiuo metu AR1339 dėmė juda Saulės disku ir bus stebima dar apie 10 parų. „Ši didelė ir šviesi didelio aktyvumo sritis vis dar turi galingą potencialą, tad tikėtina, kad iš jos galime sulaukti ir kai ko daugiau", – sakė JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos atstovai.
Šiame vaizdo siužete – lapkričio 4 d. žybsnis Saulėje.
