žybsnis

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO antradienį užregistravo pirmąjį X galingumo klasės žybsnį Saulėje, kuris įvyko dviejų aktyvių Saulės paviršiaus regionų AR1944 ir AR1943 srityje. Pasak NASA atstovų, X 1.2 klasės žybsnis įvyko vakar 18.32 val. GMT laiku. Tai pirmasis toks stiprus žybsnis Saulėje šiais metais, ivykęs tepraėjus kelioms valandoms po silpnesnio M 7.2 klasės žybsnio, sakoma NASA pranešime.

Šiandien 11 val. Lietuvos laiku Saulėje užregistruotas didelio galingumo rentgeno spindulių žybsnis. Saulę stebinčios kosminės observatorijos jo galingumą įvertino X 1.3 klase. Pasak specialistų, paskutinį kartą tokio galingumo žybsnis Saulėje buvo užfiksuotas šių metų gegužės viduryje. X klasės žybsniai yra patys galingiausi.

Po neįprastai ramių ištisų mėnesių, kai nebuvo registruojama nė vieno rimtesnio už C kategoriją žybsnio, Saulė pastarosiomis dienomis smarkiai suaktyvėjo. Per praėjusią parą žvaigždėje įvyko net keturi M kategorijos žybsniai, o paskutiniam, įvykusiam šiąnakt, 3:30 val. Lietuvos laiku, iki galingiausios X kategorijos pritrūko tik 0,8 balo. Artimiausiomis dienomis Žemėje prognozuojamos geomagnetinės audros, informuoja „Solarham.

Kažkada, daugiau kaip prieš 12,7 mlrd. metų, galaktikoje, kuri yra pernelyg blausi ir pernelyg tolima, kad ją įžiūrėtų kosminis teleskopas „Hubble“, egzistavo žvaigždė, kuri savo gyvenimą užbaigė dar prieš Žemės gimimą. Kai ji sprogo, savo medžiagą į kosmosą išsviedė dviem srautais ir greičiu, artimu šviesos greičiui. O sprogimo būta tokio, kad jis milijonus kartų pranoko gimtosios galaktikos ryškį.

Šįryt (trečiadienį, gegužės 15 d. rytą) 4:25 val. Lietuvos laiku Saulėje užregistruotas ketvirtasis galingiausios X kategorijos žybsnis. Jis įvyko toje pačioje saulės dėmėje 1748, kuri jau visiškai atsigręžusi į Žemę. Astronomai prognozuoja, kad dalis šio žybsnio išspjautos plazmos kliudys Žemę. Tai – ketvirtasis per pastarąsias tris paras galingiausios klasės žybsnis. Ketvirtasis pastarųjų oarų žybsnis tęsėsi ne vieną dešimtį minučių: prasidėjęs 4:25 val.

Šįryt, 4:17 val. Lietuvos laiku, Saulėje įvyko trečias per pastarąsias dvi dienas galingiausios X kategorijos žybsnis, antradienį Rusijos naujienų agentūrą „RIA Novosti“ informavo Taikomosios geofizikos instituto mokslininkai. Pranešama, kad žybsnis gegužės 17-18 d. gali sukelti tam tikrus geomagnetinius neramumus. Trečiasis pastarųjų dienų serijos žybsnis buvo galingiausias iš žybsnių serijos ir siekė X 3,2 balo.

Šiandien 10.16 val. Lietuvos laiku Saulėje užfiksuotas stiprus M6.5 klasės žybsnis. Mokslininkai prognozuoja, kad jis šį šeštadienį Žemėje sukels stiprią magnetinę audrą. Apie Saulės disko viduryje šiandien NASA saulės observatorijos SDO užregistruotą galingą žybsnį pranešė Rusijos Žemės magnetizmo, jonosferos ir radijo bangų sklidimo instituto Kosminių orų prognozės centras. Pasak jo atstovų, tokios galingumo klasės žybsnių Saulėje nebuvo nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.

Nežinia, dėl kokių priežasčių, tačiau mūsų galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė kasdien išspinduliuoja po galingą rentgeno spindulių porciją. Žybsniai trunka po keletą valandų, o jų intensyvumas įprastinių juodųjų skylių žybsnių intensyvumą viršija nuo keleto iki kelių šimtų kartų.

Saulėje įvykęs X galingumo klasės žybsnis trumpam sutrikdė radijo ryšį Žemėje, pranešė NASA mokslininkai. Procesus Saulėje stebinčios kosminės observatorijos SDO (Solar Dynamics Observatory) programos mokslininkai pranešė apie spalio 22 dieną Saulės dėmės AR11598 rajone įvykusį žybsnį, kuris savo maksimalią fazę pasiekė vakar 03.22 val. GMT laiku. Pasak specialistų, tai buvo vienas galingiausių žybsnių pastaruoju metu: jo galia įvertinta X1.8 balų.

Šiandien popiet, apie 17 val. Lietuvos laiku, Žemę pasiekė savaitgalį įvykusio Saulės žybsnio suformuotas plazmos ir didele energija pasižyminčių dalelių debesis, informuoja „Spaceweather.com“. Saulėje šeštadienį (liepos 28 d.) įvyko M6 (vidutinio stiprumo) kategorijos žybsnis, po kurio į kosmosą buvo išmesta plazmos dalelių. Astronomų skaičiavimais, dalelių srautas Žemės magnetosferą pasieks šią popietę – nuo 17 val. planetos ašigalių ir poliarinių ratų regionuose galima tikėtis pašvaisčių.

NASA pranešė apie Saulėje įvykusį stipriausios X klasės žybsnį, kurio pasekmes Žemės magnetosfera pajus ankstų šeštadienio rytą. Liepos 12 d. 19.52 val. Lietuvos laiku Saulės aktyvumą stebintys kosminiai aparatai Saulės dėmės AR1520 regione užregistravo X1.4 galingumo žybsnį, pranešė NASA. X klasei priskiriami Saulės žybsniai yra patys galingiausi.

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas M klasės 5.6 indeksu.

Šiuo metu Žemę bombarduoja didelis kiekis aktyvių Saulės dalelių. Saulės dalelių skaičius padidėjo dėl stiprios Saulės audros. Sekmadienio rytą įvyko stiprus Saulės žybsnis, kurio metu į aplinką pasklido daug aktyvių dalelių. Dalelėms pasiekus Žemės atmosferą, kilo geomagnetinė audra. Manoma, kad audra tęsis iki ketvirtadienio, skelbia BBC. Saulės žybsniai – tai staigus Saulės atmosferoje esančios magnetinės energijos išsiveržimas.

Žūstančių žvaigždžių spiečiaus generuota mirtinos gama spinduliuotės dozė kadaise galėjo nulemti vieną iš masinių gyvybės išmirimų Žemėje, rašo „NewScientist.com“. Dar 2003 m. Kanzaso universiteto mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas Adrijano Meloto (Adrian Melott), suformulavo prielaidą, jog galingas gama spindulių žybsnis, kilęs už keleto tūkstančių šviesmečių buvusiame žvaigždžių spiečiuje, galėjo sukelti masinį gyvybės išmirimą Žemėje. Taip galėjo nutikti prieš 443 mln. metų.

Jei 2012 metais, kaip kai kas pranašauja, ateis pasaulio pabaiga, Saulė dėl to nebus kalta, teigia NASA mokslininkai. Priešingai nei tai, kuo bando įtikinti kai kurie pesimistai, mūsų žvaigždė nesugeba išskirti tokio galingo Saulės žybsnio, kuris mūsų planetą visiškai sudegintų, teigia kosmoso agentūra. „Tačiau svarbiausia tai, kad Saulėje paprasčiausia i nėra pakankamai energijos, kad ji galėtų 149,6 mln.

NASA kosminis aparatas SDO neseniai Saulėje atsiradusios dėmės AR1339 srityje užfiksavo labai didelės galios žybsnį. Pasak mokslininkų, tai vienas galingiausių žybsnių, galinčių kilti mūsų žvaigždėje. Prieš kelias dienas Saulę stebinti NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO)  šiaurrytiniame Saulės disko pakraštyje pastebėjo atsiradusią itin didelę dėmę, kurios ilgis – apie 80 000 km, o plotis – maždaug 40 000 km.

Birželio pradžioje Jupiteryje užfiksuotas ryškus šviesos žybsnis mokslininkams užminė dar vieną mįslę: jegu jį sukėlė ne kometos ar asteroido smūgis, tai kas? Birželio 3 dieną kažkoks dangaus kūnas – kometa arba asteroidas – pataikė į Jupiterį, „praplėšė“ viršutinį planetos atmosferos debesų sluoksnį ir subyrėjo į menkiausias dalis. Sprogimo sukeltas šviesos žybsnis buvo toks galingas, kad jį buvo galima pamatyti Žemėje astronomijos mėgėjų naudojamais teleskopais, skelbia „Physorg.

Užvakar Saulėje užregistruoto stipriausio nuo 2007 m. vasaros žybsnio rekordas išsilaikė vos parą. TESIS observatorija vakar Saulėje užfiksavo dar galingesnį rentgeno spindulių žybsnį. Saulės aktyvumą stebinčių Rusijos TESIS observatorijos specialistų teigimu, dar didesnis saulės aktyvumas buvo užregistruotas vakar, sausio 20-ąją, 20 val. 50 min. Maskvos laiku. Saulėje užfiksuotas žybsnis, kurio galingumas pagal GOES klasifikaciją pasiekė M3,4 kategorijos lygį.

Saulėje užfiksuotas stipriausias per pastaruosius metus žybsnis – pats galingiausias nuo 2007 m. birželio. Apie tai pranešė procesus Saulėje stebintys Rusijos TESIS observatorijos programos mokslininkai. Pasak jų, jis prasidėjo vakar popiet ir truko maždaug 2 valandas. Žybsniui buvo suteikta M2,3 kategorija. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2009 m. gruodžio 16 d. – tada įvyko C,53 kategorijos žybsnis.