Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO antradienį užregistravo pirmąjį X galingumo klasės žybsnį Saulėje, kuris įvyko dviejų aktyvių Saulės paviršiaus regionų AR1944 ir AR1943 srityje.
Pasak NASA atstovų, X 1.2 klasės žybsnis įvyko vakar 18.32 val. GMT laiku. Tai pirmasis toks stiprus žybsnis Saulėje šiais metais, ivykęs tepraėjus kelioms valandoms po silpnesnio M 7.2 klasės žybsnio, sakoma NASA pranešime.
JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozavimo centro specialistai perspėjo, kad per artimiausias paras Žemę gali pasiekti Saulės vainiko masės išvaržos į kosminę erdvę išmestos plazmos banga. Ji gali sukelti geomagnetines audras, praneša „Space.com“.
Pasak NASA atstovų, Saulės dėmių grupė AR1944, kuri, žvelgiant iš Žemės pusės, yra Saulės disko viduryje, yra viena didžiausių per pastaruosius 10 metų. Jos plotis 7 kartus viršija Žemės skersmenį.
X klasės žybsniai yra patys galingiausi. Saulės fizikai žybsnius skirsto į tris pagrindines kategorijas: C, M ir X. Pačios mažiausios A0.0 klasės žybsniai atitinka 10 nanovatų viename Žemės orbitos kvadratiniame metre spinduliuotės galingumą. Sulig kiekviena nauja galingumo klasės raide galingumas didėja 10 kartų. Patys galingiausi X klasės žybsniai Žemėje gali sukelti ilgai trunkančias magnetines audras, sutrikdyti palydovinį ir radijo ryšį.
Heliofizikų teigimu, paprastai rentgeno spindulių žybsnius lydi į kosminę erdvę išmetamos Saulės plazmos pliūpsniai. Jei toks plazmos debesis pasiekia Žemę, kyla didesnio ar mažesnio stiprumo magnetinė audra. Žybsnius generuojančios Saulės dėmės jos paviršiuje susidaro dėl didelio magnetinio aktyvumo. Šie dariniai kartais prasiveržia kaip Saulės žybsniai, kurie į kosmosą pasiunčia didelės energijos radiaciją.
