Šįryt (trečiadienį, gegužės 15 d. rytą) 4:25 val. Lietuvos laiku Saulėje užregistruotas ketvirtasis galingiausios X kategorijos žybsnis. Jis įvyko toje pačioje saulės dėmėje 1748, kuri jau visiškai atsigręžusi į Žemę. Astronomai prognozuoja, kad dalis šio žybsnio išspjautos plazmos kliudys Žemę. Tai – ketvirtasis per pastarąsias tris paras galingiausios klasės žybsnis.
Ketvirtasis pastarųjų oarų žybsnis tęsėsi ne vieną dešimtį minučių: prasidėjęs 4:25 val. Lietuvos laiku, maksimumą pasiekė 4:47 val. Lietuvos laiku. Tada žybsnio galingumas įvertintas X1,2 balo. Vakar (antradienio) rytą Saulėje įvykęs trečiasis žybsnis buvo galingesnis ir siekė X3,2 balo.
Astronomai ramina, kad didžioji dalis pliūpsnio plazmos praskries pro šalį, tačiau dalis didelės energijos dalelių gali pasiekti ir Žemę. Tai gali įvykti gegužės 18-19 d. Atskriejusios dalelės gali sutrikdyti radijo ryšį. Pakeliui jos kliudys porą NASA zondų, kometų stebėjimo zondą EPOXI ir kosminį teleskopą "Spitzer". Mokslininkai ramina, kad su šia įranga nieko bendro neturintiems Žemės gyventojams baimintis šio Saulės žybsnio pasekmių nereikia.
Aktyvusis regionas 1748 per kelias pastarąsias paras generavo ne tik keturis galingiausios X klasės žybsnius, bet ir mažiausiai tris vidutinio galingumo M klasės žybsnius bei aibę silpnų C klasės žybsnių. Astronomai šią saulės dėmę priskyrė beta-gama-delta magnetinei konfiguracijai – tokia dėmė artimiausiu metu gali žybtelėti dar ne vieną galingą žybsnį: naujo M klasės žybsnio tikimybė vertinama 80 proc., o X klasės žybsnio tikimybė – 50 proc. (didesnė nei buvo pateikta po trečiojo X klasės žybsnio).
Šiuo metu į Žemę atgręžtoje Saulės disko pusėje matyti net 8 saulės dėmės. Naujausioji (1748) dabar atsigręžusi į Žemę ir artėja prie Saulės disko centro.
Keturių X klasės žybsnių serija yra intensyviausias Saulės aktyvumo periodas nuo 2012 spalio 23 d. Tąsyk Saulė žiebė X1,8 balo pliūpsnį.
Lebedevo Saulės fizikos instituto Rentgeno astronomijos laboratorijos darbuotojas Sergejus Bogačiovas agentūrai "RIA Novosti" pasakojo, kad aktyvusis regionas 1748 kol kas tebėra Saulės disko pakraštyje, tad kol kas "visiškai neaišku, ką ji gali dar pateikti, tad prognozuoti kada, kokių ir kiek iš viso žybsnių gali pažerti ši dėmė, dar anksti."
Mokslininkas pabrėžia, kad kol kas per anksti kalbėti apie Saulės aktyvumo pokytį (pastaraisiais mėnesiais Saulė buvo gana rami). Jau ne sykį skelbta apie tai, kad Saulės aktyvumas nuo 2011 m. nustojo didėti ir piko dar nepasiekė. Pernai aktyvumas buvo keturis kartus mažesnis už maksimalius įverčius, gautus per 260 Saulės stebėjimo metų.
Rusų astronomas priminė, kad galingiausi žybsniai Saulės stebėjimų istorijoje užfiksuoti 2003 m. pabaigoje ir vyko slopstant praėjusio Saulės aktyvumo ciklui. NASA specialistai yra išsakę nuomonę, kad žadamas dabartinio Saulės aktyvumo ciklo pikas bus dvigubas – viršūnė bus pasiekta 2011 ir 2013 m.
