NASA pranešė apie Saulėje įvykusį stipriausios X klasės žybsnį, kurio pasekmes Žemės magnetosfera pajus ankstų šeštadienio rytą.
Liepos 12 d. 19.52 val. Lietuvos laiku Saulės aktyvumą stebintys kosminiai aparatai Saulės dėmės AR1520 regione užregistravo X1.4 galingumo žybsnį, pranešė NASA. X klasei priskiriami Saulės žybsniai yra patys galingiausi. Pasak JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos atstovų, vakar įvykusi magnetinė audra Saulėje buvo galingesnė už liepos 4-ąją užfiksuotą žybsnį, įvykusį kitoje milžiniško dydžio dėmėje AR1515.
Pasak NASA Goddardo kosminių skrydžių centro heliofiziko Alexo Youngo, maksimalus dėmės AR1520 ilgis gali siekti 300 000 kilometrų. Ji yra maždaug 50 proc. didesnė nei ankstesnioji, AR1515. Pasak mokslininko, tokio milžiniško dydžio dėmių pasirodymas Saulėje yra normalus dalykas, nes artėja maksimali 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklo fazė, kuri turėtų prasidėti 2013 metais, skelbia „Space.com“.
Mokslininkai prognozuoja, kad susiformavusi dėmė AR1520 gali tapti naujų audrų Saulėje šaltiniu. Ši dėmė bus matoma iš Žemės dar mažiausiai savaitę.
NASA atstovų teigimu, po vakarykščio žybsnio Saulėje įvyko vainiko masės išvarža: į kosminę erdvę buvo išmestas plazmos debesis, kuris turėtų pasiekti Žemę rytoj, šeštadienį, apie 8 val. Lietuvos laiku. Pirminiais duomenimis jis neturėtų pridaryti didelės žalos: geomagnetinė audra neturėtų būti didelė, sakoma pranešime.
X klasės žybsniai Saulėje yra patys stipriausi iš įmanomų. Jei toks žybsnis įvyksta tuo metu, kai jo šaltinis būna į Žemę atsuktoje Saulės pusėje, gali būti sutrikdyta Žemės palydovinių komunikacijų veikla, elektros tinklų darbas, gali kilti pavojus orbitoje esančių astronautų sveikatai. Pranešama, kad vakarykštis žybsnis Saulėje pagal stiprumą buvo jau 6 šiais metais ir pats stipriausias nuo vasaros pradžios. Pats galingiausias šiemet Saulės žybsnis (X5.4 klasės) įvyko kovo mėnesį.
Šiame vaizdo siužete – NASA kosminės observatorijos SDO liepos 12 d. užregistruotas žybsnis Saulėje.
