solar dynamics observatory

Praėjusią naktį Saulėje įvyko X 4.9 galingumo klasės žybsnis. Jis vasario 25 d. 2.49 val. Lietuvos laiku užfiksuotas dėmės AR1967 rajone, pranešė NASA. Skelbiama, kad šis rentgeno spindulių žybsnis, kurį užregistravo NASA Saulės observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO), buvo pats galingiausias ne tik per šiuos metus, bet ir visą dabartinį 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklą.

Mūsų Saulė 2013-uosius, kurie jai prognozuojami kaip itin aktyvūs, pasitiko dviem galingais žybsniais, kuriuos NASA kosminis zondas žvaigždėje nufilmavo gruodžio 31 d., informuoja „Space.com“. Kas šuniui pakels uodegą, jei ne jis pats? Panašu, kad paskutinę praėjusių metų dieną saulutė nusprendė nelaukti, kol kas nors teiksis surengti fejerverkų šou ir nepasikuklino įspūdingą „pirotechninį“ reginį sau ir kitiems pateikti pati.

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas M klasės 5.6 indeksu.

Ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvoje buvo galima pamatyti, kaip Venera praslinko Saulės disku. Kitą kartą toks reiškinys, vadinamas Veneros tranzitu, įvyks 2117 m. gruodžio 11 dieną. Šį šimtmetį buvo tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyko šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekėjo tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Ankstyvą kito trečiadienio rytą, jei tik saulės neužstos debesys, Lietuvoje bus galima pamatyti, kaip Venera praslinks mūsų žvaigždės disku. Toks reiškinys vadinamas Veneros tranzitu. Šį šimtmetį bus tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyks šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekės tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) nufilmavo kelis milžiniškus plazmos sūkurius Saulės paviršiuje. Britų astronomai savo stebėjimų rezultatus paskelbė internete, praneša  „Space.com“. SDO observatorija stebėjo 2011 m. rugsėjo 25 d. didelę sūkuriuojančią audrą Saulėje, kurios metu dujų viesulai sukosi iki 300 000 km/h greičiu, sakoma pranešime.

Turbūt esate girdėję apie senovėje žmones gąsdinusią legendą, kaip drakonas bando praryti Saulę? Jos kūrėjus įkvėpė Saulės užtemimai. Na o mūsų laikais legendų šaltiniu tampa moksliniai palydovai. Štai ką Saulėje vykstančius procesus stebinčios NASA kosminės observatorijos „Solar Dynamics Observatory“ nuotraukose, padarytose nuo š. m. kovo 8 iki 12 d., įžiūrėjo vienas akylas stebėtojas.

Saulę stebintis NASA kosminis aparatas „Solar Dynamics Observatory“ vakar Saulėje užfiksavo stiprią magnetinę audrą ir galingiausią per 7 metus ultravioletinių spindulių žybsnį. Žybsnis buvo užregistruotas sausio 23 d. 03.59 val. GMT laiku saulės dėmės 1402 rajone, praneša „Space.com“. Šiame Saulės regione magnetinis aktyvumas tolydžio stiprėjo kelias pastarąsias dienas.

NASA kosminis aparatas SDO neseniai Saulėje atsiradusios dėmės AR1339 srityje užfiksavo labai didelės galios žybsnį. Pasak mokslininkų, tai vienas galingiausių žybsnių, galinčių kilti mūsų žvaigždėje. Prieš kelias dienas Saulę stebinti NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO)  šiaurrytiniame Saulės disko pakraštyje pastebėjo atsiradusią itin didelę dėmę, kurios ilgis – apie 80 000 km, o plotis – maždaug 40 000 km.

NASA kosminis aparatas SDO vakar Saulėje užfiksavo vieną didžiausių pastaraisiais metais dėmių. Heliofizikai perspėja, kad artimiausiu metu tikėtinas galingas Saulės žybsnis. Šią dėmę, kuriai suteiktas indeksas AR1339, lapkričio 3 dieną nufotografavo Saulę stebintis NASA kosminis zondas „Solar Dynamics Observatory“ (SDO). Dėmės ilgis – apie 80 000 km, plotis – maždaug 40 000 km.  Žemės pusiaujo skersmuo yra maždaug 12 800 kilometrų. Kol kas ši dėmė nėra atsisukusi į Žemės pusę.

Po vakar Saulėje kilusios itin stiprios magnetinės audros jos paviršiuje susiformavo milžiniškas karštos plazmos žiedas, kuriam „sugriuvus“ į kosmosą gali būti išmestas Saulės plazmos pliūpsnis. Vakar pietrytinėje Saulės disko dalyje buvo pastebėtas dėl magnetinio lauko pokyčių virš žvaigždės paviršiaus iškilęs milžiniškas plazmos žiedas, kurio ilgis – maždaug 700 000 kilometrų – beveik dvigubai didesnis už atstumą nuo Žemės iki Mėnulio, praneša „Spaceweather.

Mokslininkai prognozuoja, kad Saulės aktyvumas po 2 metų pasieks 11 metų ciklo viršūnę, ir joje kilsiančios stiprios magnetinės audros bei galingi žybsniai gali „išjungti“ Žemės telekomunikacijų sistemas. Maksimalaus Saulės aktyvumo laikotarpis sutaps su 2012 m. Londone prasidėsiančiomis olimpinėmis žaidynėmis, skelbia „Telegraph.co.