NASA kosminis aparatas SDO vakar Saulėje užfiksavo vieną didžiausių pastaraisiais metais dėmių. Heliofizikai perspėja, kad artimiausiu metu tikėtinas galingas Saulės žybsnis.
Šią dėmę, kuriai suteiktas indeksas AR1339, lapkričio 3 dieną nufotografavo Saulę stebintis NASA kosminis zondas „Solar Dynamics Observatory“ (SDO). Dėmės ilgis – apie 80 000 km, plotis – maždaug 40 000 km. Žemės pusiaujo skersmuo yra maždaug 12 800 kilometrų.
Kol kas ši dėmė nėra atsisukusi į Žemės pusę. SDO nuotraukose matyti, kad ji atsirado šiaurrytiniame Saulės disko pakraštyje. Pasak mokslininkų, tai viena didžiausių dėmių Saulėje, stebėtų pastaraisiais metais. Šiuo metu AR1339 sukasi Žemės pusėn, JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija atnaujino X klasės žybsnio Saulėje prognozę ir tokio žybsnio tikimybę padidino 20 proc., skelbia „Spaceweather.com". X klasės žybsniai yra patys galingiausi.
Skelbiama, kad artimiausiomis dienomis, kai AR1339 dėmė bus atsisukusi Žemės pusėn, ją bus galima lengvai stebėti ir mėgėjiškais saulės teleskopais. Pasak NASA atstovų, naujoji dėmė iš tikrųjų yra šioje Saulės paviršiaus srityje susidariusių mažesnių dėmių grupė, kai kurios iš šių dėmių yra didesnės už Žemę.
Dėmės Saulėje susidaro didelio magnetinio aktyvumo srityse, kai dėl blokuojamos konvekcijos sumažėja karščio srautas, ir tam tikros paviršiaus sritys atvėsta. Šios sritys atrodo tamsesnės nei aplinkinės, todėl iš toli atrodo kaip tamsios dėmės. Dėl didelio magnetinio aktyvumo tokiose srityse dažnai įvyksta saulės žybsniai – galingi sprogimai, kurių metu išsiskiria milžiniškas energijos kiekis. Žybsnio metu į kosmosą išspinduliuojamos elektromagnetinės bangos ir išmetami elementariųjų dalelių srautai. Tokios vadinamosios saulės vainiko masės išvaržos, jei išmestos plazmos pliūsniai nukreipti Žemės pusėn, gali sutrikdyti dirbtinių Žemės palydovų ir elektros perdavimo tinklų darbą.
