Šiuos kadrus NASA gavo iš Marso orbitoje nuo 2006-ųjų besisukančios HiRISE kameros. 40 mln. dolerių kainavęs įrenginys pateikė ne tik įspūdingų pačios planetos vaizdų, tačiau ir buvo vienas pirmųjų užfiksavęs kito kosminio aparato nusileidimą, įskaitant „Curiosity“ ir „Opportunity rover“ misijas.
Tirs, kaip susiformavo Marsas
NASA kibernetinis zondas „InSight“, kainavęs 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų), praėjusią savaitę nusileido numatytoje vietoje – lavos laukais ir smėlio kopomis padengtoje Eliziejaus plokštikalnėje. Ten jis dvejus metus vykdys tyrimus, turinčius padėti geriau suprasti, kaip susiformavo Žemės kaimynas Marsas.
Pirmosios nuotraukos iš nusileidimo vietos parodė, kad šalia zondo yra tik keli akmenys. Tai dar viena gera žinia, nes akmenuotoje vietovėje galėjo iškilti sunkumų siekiant išskleisti saulės baterijas ir zondo prietaisus.
Ateinančiomis dienomis „InSight“ nuo savo dviejų kamerų turėtų numesti nuo dulkių saugančius skaidrius dangtelius, todėl tikimasi sulaukti geresnės kokybės nuotraukų.
„Tikimės, kad didesnės raiškos nuotraukos patvirtins mūsų preliminarius vertinimus“, – sakė NASA „InSight“ projekto vyriausiasis mokslininkas Bruce'as Banerdtas.
„Jeigu šios kelios nuotraukos, (padarytos) tebesant skiriamąją gebą mažinantiems dangteliams nuo dulkių, yra tikslūs, tai yra palankus ženklas tiek prietaisų išskleidimui, tiek „kurmio“ prasiskverbimui, mums atliekant giluminių šilumos srautų eksperimentą“, – pridūrė jis.
Marso vidaus 3D žemėlapis
Th. Zurbuchenas zondą „InSight“ pavadino unikaliu, nes jis yra aprūpintas kelių Europos kosmoso agentūrų parūpintais instrumentais.
Prancūzijos „Centre National d'Etudes Spatiales“ (CNES) sukūrė Vidinės struktūros seisminio eksperimento (SEIS) instrumentą, kuris registruos drebėjimus.
Vokietijos aerokosminių tyrimų centras DLR parūpino „kurmį“, kuris gali įsirausti į 5 m gylį – giliau nei bet koks kitas ankstesnis instrumentas – ir matuoti šilumos srautus.
Ispanijos Astrobiologijos centras pagamino zondui vėjo jutiklius.
Prie projekto taip pat reikšmingai prisidėjo Lenkijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų centras ir lenkų kompanija „Astronika“, Šveicarijos technikos institutas, britų Imperijos koledžas ir Oksfordo universitetas.
Visais šiais instrumentais bus studijuojami geologiniai procesai, sakė NASA JPL dirbantis „InSight“ vyriausiasis tyrėjas Bruce'as Banerdtas.
Registruodami virpesius Marse – drebėjimus, meteoritų smūgių bangas ar net vulkaninę veiklą – mokslininkai gali daugiau sužinoti apie planetos vidų ir jos susiformavimą.
Tikslas yra sudaryti Marso vidaus 3D žemėlapį, „kad suprastume Marso vidų“, žurnalistams sakė B. Banerdtas.
Žinios apie Marso susiformavimą galėtų suteikti daugiau žinių apie procesus, kurių metu susiformavo ir Žemė.
