Veneroje siaučiantys uraganai vis labiau stiprėja, ir mokslininkai kol kas negali išsiaiškinti tokio fenomeno priežasčių.
Pasak Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminio aparato „Venus Express“, skriejančio aplink Venerą nuo 2006 m. balandžio, tyrimų programos mokslininkų, ir šiaip stiprūs vėjai Veneroje pastaraisiais metais vis labiau greitėja.
Venera yra netoli Žemės, ir, regis, ją būtų nesunku tirti galingais teleskopais. Tačiau ši planeta turi labai tankią atmosferą, kurioje daug anglies dvideginio, o jos paviršius beveik visą laiką uždengtas tankių geltonos spalvos debesų. Veneros atmosferos ypatumus galima tyrinėti tik ultravioletinių ir kiek mažiau infraraudonųjų spindulių diapazonuose. Tačiau net šios dėmės ir juostos Veneros atmosferoje matomos tik dėl nežinomo ultravioletinių spindulių sugerties šaltinio.
Veneros atmosfera sukasi, ir galingi uraganai aplekia aplink planetą vos per 4 dienas. Naujausi Veneros atmosferos stebėjimai, atlikti „Venus Express“ palydovo, atskleidė, kad šie greiti vėjai vis labiau greitėja ir pučia vis stipriau ir stipriau, sakoma ESA pranešime.
Astronomai stebėjo uraganus, kurie gena debesis maždaug 70 kilometrų aukštyje virš įkaitusių Veneros vulkaninių lygumų. Nepaisant to, kad Veneros atmosferą jau kelias dešimtis metų stebi antžeminiai teleskopai ir kosminiai aparatai, joje tebėra dar daug paslapčių. Pavyzdžiui, mokslininkai nesupranta, kas sukelia uraganus, judančius 50 kartų greičiau už pačios planetos sukimąsi. Nesuprantama ir tai, kaip vėjai keičiasi priklausomai nuo ilgumos bei platumos, o taip pat laiko požiūriu.
„Venus Express“ pirmą kartą mokslininkams suteikė tokių išsamių ir tikslių duomenų apie Veneros atmosferą. Šis Veneros palydovas stebi ją jau daugiau nei 10 Veneros metų (6 Žemės metus). Stebėjimų rezultatų analizė atskleidė kai kurias ilgalaikes Veneros klimato tendencijas. Pavyzdžiui, žemose platumose iš rytų į vakarus vėjai pučia maždaug 338 km/h greičiu pagal laikrodžio rodyklę (taip sukasi ir pati Venera). Tačiau ašigalio kryptimi vėjo greitis greitai mažėja. Tai reiškia, kad vėjai palei pusiaują planetą aplekia per maždaug 5 dienas, o vidutinėse platumose - vos per 3.
Vėjai palei liniją nuo ekvatoriaus iki pusiaujo pučia kur kas lėčiau, apie 36 km/h greičiu, ir palaipsniui lėtėja, pasiekdami maždaug nulinį greitį ties virš ašigaliu greitai besisukančio milžiniško atmosferos sūkurio riba. Stebėjimai atskleidė, kad vidutinis vėjo greitis vidurinėse Veneros platumose nuolat didėja ir nuo 300 km/h 2006 metais išaugo iki 400 km/h 2013 m., tai yra, padidėjo nuo 80 iki 100 m/s. Pasak mokslininkų, tai labai didelis pokytis, net ir neįprastai greitų vėjųVveneroje kontekste, ir kol kas neaišku, kokios tokio reiškinio priežastys.
