uraganai

Klimatologai pastebi, kad Lietuvą alinantys tropiniai orai ne tik atsikartoja dažniau, bet ir trunka ilgiau, o tai Lietuvai nėra normalu. Vis dėlto Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintautas Stankūnavičius ir klimatologas Donatas Valiukas paaiškina, kaip taršos išprovokuotą procesą žmonės gali pristabdyti.

Be elektros, geriamojo vandens ir degalų – šimtai tūkstančių amerikiečių Luizianoje ir Misisipėje vis dar nežino, kada pavyks atsistoti ant kojų po regioną nusiaubusio ketvirtos kategorijos uragano „Ida“. Gelbėtojams galiausiai pasiekus nuo išorinio pasaulio atskirtas bendruomenes, didėja ir žuvusiųjų skaičius. Jų jau keturi, dar vienas vyras dingo, kai jį potvynio vandenyje užpuolė aligatorius. Griuvėsiai, kiek tik aprėpia akys.

Luiziana jau skaičiuoja katastrofiškus uragano „Ida“ padarytus nuostolius – gelbėjimo tarnybos ieško dingusiųjų, o specialistai mėgina kuo skubiau atnaujinti elektros tiekimą maždaug milijonui žmonių. Visgi jie sako, kad tai gali užtrukti bent kelias savaites. Savo ruožtu namų netekę žmonės lieja ašaras, kad prarado tai, ką užgyveno per visą gyvenimą. Stichija nuplėšė namų stogus, išdraskė vitrinas, išvertė šimtamečius medžius ir su žeme sulygino pastatus.

Uraganas „Harvey” nusiaubė Teksasą vos prieš 25 dienas. Gali pasirodyti, kad tai įvyko seniau, nes po jo kilo dar keturi uraganai. Tokie skaičiai mokslininkams leidžia teigti, kad 2017 metų Atlanto uraganų sezonas yra neįprastai aktyvus. „Šis sezonas viršijo beveik visas normas”, – kalbėjo „Weather Underground” meteorologas Bobas Hensonas. „Mes sulaukėme daugiau audrų, kurioms skyrėme vardus, nei įprasta, lyginant su ilgalaikiu audrų vidurkiu.

Prie Šv. Martyno salos Karibų regione artėjant ketvirtos kategorijos uraganui „Jose“, salos dalį valdančių Nyderlandų pareigūnai šeštadienį perspėjo vietos gyventojus pasiieškoti saugių slėptuvių. Tuo tarpų link kitų regionų juda uraganai „Irma“ ir „Katia“. Meteorologų teigimu, savaitgalį prie salos priartėsianti audra neša vėją, kurio gūsių greitis siekia 240 km per valandą. Tai bus jau antra audra, smogusi Šv. Martyno salai per pastarąją savaitę.

Neseniai Australiją nusiaubė atogrąžų ciklonas Debbie. Ciklono metu, šalies rytuose, šalia Airlie paplūdimio, buvo užfiksuota audra prilygstanti 4 kategorijos uraganui. Šio paplūdimio krante, Hamiltono saloje, buvo užfiksuotas vėjo gūsis siekęs 262,32 km/h ir 10-ties minučių nepertraukiamas 191,51 km/h vėjas. Tokio stiprumo vėjai retai kada fiksuojami, todėl peržvelkime pačius ekstremaliausius vėjus užfiksuotus žemėje.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokslininkai, parengę studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas, pabrėžia, kad uraganų poveikį jaučia ir uostamiesčio gyventojai, ir jūros uostas. Nors, pasak mokslininkų, uraganų nedaugėja, tačiau jie trunka vis ilgiau, todėl reikia pasirengti, kad poveikis taptų kuo mažesnis. Paskutinė audra, nusiaubusi Baltijos jūros pakrantę, praūžė prieš beveik mėnesį.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktas tyrimas rodo, kad uraganai pavadinti moteriškais vardais padaro gerokai daugiau žalos nei uraganai, pavadinti vyriškais. Tyrėjai mano, jog taip yra todėl, kad uraganų moteriškais vardais žmonės mažiau bijo ir jiems mažiau ruošiasi. „Galvojama – jei moteris, tai paklusni, rami, švelni, sukalbama ir pan., tai gal ir uraganas moterišku vardu bus nuolaidesnis.

Jūrų pakrantėse įrengti vėjo jėgainių parkai gali susilpninti uraganinius vėjus, mano JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Climate Change“. Tyrėjai tokią išvadą priėjo atlikę visą eilę skaičiavimų, kurių pagrindu buvo sukurti kompiuteriniai modeliai. Jie rodo, kad tam tikrose jūrų pakrančių vietose pastatytos vėjo jėgainės galėtų ne tik padidinti elektros energijos gamybą, bet ir gerokai susilpninti nuo jūros artėjančius uraganus.

Mažiausiai penki žmonės žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti sekmadienį per smarkias audras ir tornadus JAV Vidurio Vakarų regione, pranešė pareigūnai, kurie perspėjo, kad aukų ir nukentėjusių skaičius dar tikriausiai padidės. Buvo atšaukti skrydžiai, o dešimtys tūkstančių namų liko be elektros. Smarkūs vėjai vartė automobilius ir didelius medžius, traukė elektros laidus. Didelė dalis Vašingtono miesto Ilinojuje buvo sulyginta su žeme.

Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai panašu į meno kūrinį, tačiau šiuose pusrutuliuose vaizduojama, kur ir kokiomis kryptimis per pastaruosius 170 metų planetoje siautėjo uraganai. JAV Nacionalinė okeanų ir atmosferos administracija (NOAA) sukūrė beprecedentį dinaminį pasaulio žemėlapį, kuriame sužymėtos visų uraganų trajektorijos.

Veneroje siaučiantys uraganai vis labiau stiprėja, ir mokslininkai kol kas negali išsiaiškinti tokio fenomeno priežasčių. Pasak Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminio aparato „Venus Express“, skriejančio aplink Venerą nuo 2006 m. balandžio, tyrimų programos mokslininkų, ir šiaip stiprūs vėjai Veneroje pastaraisiais metais vis labiau greitėja. Venera yra netoli Žemės, ir, regis, ją būtų nesunku tirti galingais teleskopais.

Spalio 29 dieną įprastinė prekyba Niujorko akcijų biržoje nebus vykdoma dėl artėjančio uragano „Sendi“. Bus sustabdyta tik ta prekyba, kurios metu būtinas akcijų prekiautojų dalyvavimas biržos pastate, tuo tarpu elektroninė prekyba vyks kaip įprastai. Prekyba Jungtinių Amerikos Valstijų technologijų biržoje „Nasdaq“ bus iš dalies sustabdyta.

Virš Rusijos Novorosijsko miesto prie Juodosios jūros praskriejo uraganas. Policijos duomenimis, vėjas plėšė namų stogus, nukentėjo mažiausiai 74 žmonės, praneša agentūra AFP. Krasnodaro srityje vėjas vartė elektros perdavimo stulpus. Spiginant 20 laipsnių šalčiui, daugiau kaip 10 000 žmonių liko be elektros energijos. Šaltis Rusijoje nuo metų pradžios nusinešė 64 žmonių gyvybes. Europoje tuo tarpu iki šiol mirtinai sušalo 470 žmonių.

Gamtos stichijos 2011 metais pridarė rekordinių nuostolių. Jie vertinami 350 mlrd. dolerių. Iki šiol „rekordiniai“ metai buvo 2005-ieji, kai žala siekė 230 mlrd. Daugiausiai žalos padarė žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje, kuris draudikams atsiėjo 35 mlrd. dolerių. 12 mlrd. dolerių teko sumokėti už požeminių smūgių sukeltus sugriovimus Naujojoje Zelandijoje praėjusį vasarį.

Škotijos policija įspėja gyventojus likti namuose, dėl neįprastai stipraus vėjo, kurio gūsiai jau dabar siekia 137 km/h.  Įsisiautėjusi stichija privertė  sustabdyti traukinių eismą, stabdomas valstybinių įstaigų darbas, praneša dailymail.co.uk. Sinoptikai praneša, kad ketvirtadienio vakarą uraganinio stiprumo vėjai gali pasiekti 160 km/h greitį. Elektros tiekėjų pranešimais  tūkstančiai vartotojų liko be elektros, daugiausia Škotijos vakaruose.

Praėjusią savaitę Tarpvyriausybinė Klimato Kaitos taryba išplatino pranešimą, kuriame atskleidžiama klimato pokyčių prognozė, rašo „Business Insider“ 220 mokslininkų iš 62 valstybių parengė ataskaitą, kurioje atsispindi niūrios ateities perspektyvos. Panašu, kad turime ruoštis gamtos kataklizmams, nes mokslininkai žada karščio bangų, sausrų, liūčių ir uraganų sezoną. Dėl geografinės padėties ir menkų išteklių labiausiai nukentės besivystančios valstybės.

Trečiadienį naftos kainos mažėja laukiant savaitinių duomenų apie JAV naftos atsargas, kurios, kaip prognozuojama, per praėjusią savaitę turėjo padidėti. „Brent“ naftos kaina smuktelėjo 8 centais, iki 113,94 JAV dolerio už barelį. JAV lengva nafta atpigo 41 centu, iki 88,49 JAV dolerio. Analitikų nuomone, naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo 400 tūkst. barelių, o benzino atsargos sumažėjo 1,4 mln. barelių.

Penkiabalės Safiro-Simpsono skalės įverčiais visos planetoje vykstančios audros ir uraganai skirstomi į penkias kategorijas. Skirstymo kriterijus – vėjo greitis. Uraganui suteikiant vieną iš penkių kategorijų, neatsižvelgiama į kritulius ar jo siautėjimo vietą. Tad silpnesnis antros kategorijos uraganas, miestuose gali pridaryti nepalyginamai didesnių materialinių nuostolių, nei ketvirtosios kategorijos uraganas kaimo vietovėje.

Uraganai, žemės drebėjimai, potvyniai, epidemijos ir cunamiai yra būtent tos stichinės nelaimės, kurios sunaikina milijonus žmonių gyvybių ir turto už milijardus dolerių. Pati baisiausia epidemija – tai „Juodoji mirtis“ Europoje ir Azijoje (nuo 1347 iki 1380 metų). Per šią epidemiją žuvo 75 milijonai žmonių. Pateikiame jums penkiolikos pražūtingiausių visų laikų stichinių nelaimių sąrašą, per kurias žuvo tūkstančiai tūkstančių žmonių. 1. Potvynis Kinijoje 1931 metais.

Dėl šylančio klimato ateinančiais dešimtmečiais sulauksime vis dažnesnių ir smarkesnių uraganų, rodo naujausio kompiuterinio modeliavimo rezultatai. JAV pietryčiai, Meksika ir Karibų jūros regionas labai galingų uraganų – tokių kaip Naująjį Orleaną nusiaubusi „Katrina“ – ateinančiais dešimtmečiais turėtų sulaukti vis daugiau. Kaip praneša „National Geographic“, uraganai turėtų stiprėti ir dažnėti dėl šylančio jūros paviršiaus – tai uraganų galios šaltinis – bei besikeičiančių vėjo krypčių.