venus express

Veneroje siaučiantys uraganai vis labiau stiprėja, ir mokslininkai kol kas negali išsiaiškinti tokio fenomeno priežasčių. Pasak Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminio aparato „Venus Express“, skriejančio aplink Venerą nuo 2006 m. balandžio, tyrimų programos mokslininkų, ir šiaip stiprūs vėjai Veneroje pastaraisiais metais vis labiau greitėja. Venera yra netoli Žemės, ir, regis, ją būtų nesunku tirti galingais teleskopais.

Venera kartais būna panašesnė ne į planetą, o į kometą, teigia mokslininkai. Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai nustatė, kad viršutinės Veneros atmosferos dalis – jonosfera – elgiasi skirtingai, priklausomai nuo kasdieninių Saulės oro pokyčių. Veneros jonosferos pusė, kuri neatsukta į Saulę, gali išsipūsti kaip kometos uodega, o pusė, atsukta į žvaigždę, lieka tvirtai suspausta, teigia tyrėjai.

Kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje atrado itin šaltą sritį, pranešė Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai. Šis sluoksnis yra 125 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus. Jo temperatūra siekia - 175 laipsnius pagal Celsijų, sakoma pranešime. Pasak mokslininkų, tokia temperatūra yra žymiai žemesnė už Žemės atmosferoje fiksuojamas maksimaliai žemas temperatūras.

Ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvoje buvo galima pamatyti, kaip Venera praslinko Saulės disku. Kitą kartą toks reiškinys, vadinamas Veneros tranzitu, įvyks 2117 m. gruodžio 11 dieną. Šį šimtmetį buvo tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyko šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekėjo tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Ankstyvą kito trečiadienio rytą, jei tik saulės neužstos debesys, Lietuvoje bus galima pamatyti, kaip Venera praslinks mūsų žvaigždės disku. Toks reiškinys vadinamas Veneros tranzitu. Šį šimtmetį bus tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyks šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekės tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Magnetinis reiškinys, Žemėje sukeliantis poliarines pašvaistes, didžiulius magnetinius burbulus sukuria ir aplink Venerą, neturinčią magnetinio lauko. Šis atradimas gali padėti paaiškinti paslaptingus šviesos žybsnius Veneroje, o taip pat, kaip funkcionuoja kometų uodegos, teigia tyrėjai. Šiaurės ir Pietų pašvaistes Žemėje sukelia magnetinės jėgos linijos, kurios lūžta ir jungiasi vienos su kitomis.

Pastarųjų savaičių ankstyvais vakarais pietvakarinį dangų įspūdingai padabinanti gražuolė Venera yra artimiausia Žemės kaimynė, kurios būtis – gana neįprasta. Viena iš Veneros keistenybių – nepaprastai lėtas sukimasis aplink savo ašį. Pasirodo, jis ne tik lėtas – jis dar ir lėtėja. Sparčiai lėtėja. 1990 m. amerikiečių zondas „Magellan“ tiksliai išmatavo Veneros paros trukmę – 243,0185 žemiškosios paros. Tai – beveik 2/3 Žemės metų.

Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje aptiko ozono sluoksnį. Be Žemės, ozono sluoksnį turi ir Marsas, skelbiama ESA pranešime. „Venus Express“ tyrimų programos mokslininkų straipsnis apie šį atradimą paskelbtas žurnale „Icarus". Ozonas Veneroje buvo aptiktas išanalizavus „Venus Express“ SPICAV (Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus) spektrometro surinktus duomenis.

Mokslininkai, diskutuodami apie nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybes, dažniausiai atsargiai priduria - „tomis formomis, kurios mums yra žinomos“. Ir iš tikro, labai mažai ką galime pasakyti apie egzotines gyvybės formas, atsirandančias ir egzistuojančias visiškai svetimose ir net, mūsų supratimu, negyvenamose zonose. Šiuo atveju įprastinė biochemija tampa bejėgė ir didele dalimi tenka pasikliauti ne tiek mokslu, kiek savos fantazijos galimybėmis.

Praėjusią savaitę Veneroje pastebėta keista šviesi dėmė. Astronomai teigia nežinantys tokio reiškinio priežasčių. Neįprasta šviesi dėmė Veneros pietiniame pusrutulyje ultravioletinių spindulių diapazone buvo pastebėta dar liepos 19 dieną, praneša „New Scientist“. Ją aptiko Niujorke gyvenantis astronomas mėgėjas Frankas Melillo (įdomu, kad tą pačią dieną kitas astronomijos mėgėjas australas Antkony Wesley Jupiteryje pastebėjo keistą juodą dėmę). Pranešus apie tai, Veneros stebėjimų ėmėsi profes...

Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė Veneros pietų pusrutulio temperatūrų žemėlapį, liudijantį, kad šioje planetos dalyje senovėje galėjo būti vandenynų. Mokslininkai mano, kad čia vyko aktyvūs tektoniniai procesai, teigiama ESA pranešime. Žemėlapis buvo sudarytas remiantis kosminio zondo „Venus Express“ 2006 m. gegužę – 2007 m. gruodį perduotais duomenimis. Juos surinko Veneros paviršių infraraudonųjų spindulių ruože tyręs VIRTIS prietaisas.

Aplink Venerą skriejantis Europos kosmoso agentūros zondas „Venus Express“ užfiksavo infraraudonąjį naktinės planetos atmosferos švytėjimą. Jis buvo aptiktas zondo VIRTIS (Visible and Infrared Thermal Imaging Spectrometer) spektrometru, teigiama ESA pranešime. Nustatyta, kad infraraudonasis spinduliavimas susijęs su Veneros atmosferoje esančiu azoto oksidu. Pasak mokslininkų, toks reiškinys užfiksuotas pirmą kartą – Žemės ir Marso atmosferoje jis iki šiol nebuvo pastebėtas.

Metanas, azoto oksidas, anglies dvideginis ir azotas aiškiai matosi Žemės planetoje analizuojant VIRTIS spektrometro darytas nuotraukas. Nuotrauka daryta iš 78 milijonų kilometrų atstumo. Spektrinėse nuotraukose taip pat matyti vandens pėdsakai. Europos kosminis tyrimų zondas „Venus Express“ be savo tiesioginės paskirties – tyrinėti Venerą – užsiima gana keista iš pirmo žvilgsnio veikla – ieško gyvybės Žemės planetoje.

Gali būti, kad ne tik moterys kilusios iš Veneros. Mokslininkai teigia, kad gyvybė į Žemę galėjo būti atpūsta būtent iš šios planetos. Du Kardifo Astrobiologijos Centro mokslininkai teigia, kad Saulės vėjai galėjo atpūsti mikrobus iš Veneros į Žemės atmosferą. Ankstesni tyrimai leido daryti prielaidą, kad nepaisant ekstremalios temperatūros Veneros paviršiuje, jos atmosferoje gali egzistuoti mikro organizmai. Mokslininkai remiasi „Venus Express“ zondo duomenų analize.