Magnetinis reiškinys, Žemėje sukeliantis poliarines pašvaistes, didžiulius magnetinius burbulus sukuria ir aplink Venerą, neturinčią magnetinio lauko.
Šis atradimas gali padėti paaiškinti paslaptingus šviesos žybsnius Veneroje, o taip pat, kaip funkcionuoja kometų uodegos, teigia tyrėjai.
Šiaurės ir Pietų pašvaistes Žemėje sukelia magnetinės jėgos linijos, kurios lūžta ir jungiasi vienos su kitomis. Šis procesas, vadinamas magnetiniu persijungimu, gali magnetinę energiją staiga paversti šilumos ar kinetine energija, praneša SPACE.com.
Magnetinį persijungimą mokslininkai iki šiol siejo su planetomis, turinčiomis magnetinį lauką, tokiomis, kaip Žemė, Merkurijus, Jupiteris ir Saturnas. Šie magnetiniai laukai nukreipia Saulės vėjo iš Saulės atnešamas krūvį turinčias daleles į sluoksnį, supantį planetą, vadinamą magnetosfera. Magnetinis persijungimas vyksta magnetosferoje ir gali sukelti poliarines pašvaistes ir magnetines audras.
Užuovėjoje esančioje planetos pusėje, kuri užstota nuo Saulės vėjo, magnetosfera ištįsta – taip susidaro vadinama magnetinė uodega. Nors Venera neturi magnetinio lauko, ji turi magnetinę uodegą, kurią sukuria su jonosfera, viršutine atmosferos dalimi, kuri pripildyta elektros krūvį turinčių jonų, sąveikaujantis Saulės vėjas.
Naudodami Europos kosmoso agentūros zondo „Venus Express“ surinktus duomenis, mokslininkai nustatė, kad Veneros magnetinėje uodegoje vyksta magnetinis persijungimas. To rezultatas – 3,4 tūkst. kilometrų pločio magnetinis plazmos burbulas, gyvavęs 94 sekundes.
„Plazmos dinamika Veneroje ir Žemėje yra stebėtinai panaši, nors jų magnetinės aplinkos yra labai skirtingos – viena turi magnetinį lauką, kita – ne“, – teigė tyrimo vadovas Tielongas Zhangas, Austrijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto mokslininkas.
Šie atradimai galėtų padėti paaiškinti paslaptingas šviesas, stebimas Veneroje.
„Daugybę dešimtmečių įvairiomis priemonėmis užfiksuoti blyškūs šviesos žybsniai, kurie laikyti poliarinėmis pašvaistėmis. Tačiau Veneros pašvaisčių priežastis žmonėms jau ilgą laiką nedavė ramybės, nes ši planeta neturi tikro magnetinio lauko“, – teigė T. Zhangas.
Dabar šią mįslę galbūt pavyks įminti.
„Ar šiuos blyškius žybsnius galima interpretuoti kaip pašvaistes? Manau, mūsų atradimas, kad magnetinėje uodegoje vyksta magnetinis persijungimas, bus palankus pašvaisčių paaiškinimui“, – kalbėjo mokslininkas.
Be to, šie duomenys galėtų suteikti daugiau žinių apie kometas, kurios, kaip ir Venera, nėra magnetinės. Tai, kaip dėl magnetinio persijungimo Veneroje magnetinis burbulas atsiskyrė nuo magnetinės uodegos, galėtų paaiškinti, kodėl kometų uodegos gali atsiskirti nuo kometų galvų, teigė T. Zhangas.
Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“.
