Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.
Naudinga žmonėms ir valstybei
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo reformos, kuriai šių metų vasarą pritarė Seimas, pakeitimai: sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, įvedamos „Sodros“ įmokų „lubos“, didėja neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), įvedami nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, kitaip bus skaičiuojamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir kitos „Sodros“ mokamos išmokos.
Nuo darbo sutartyse nurodyto darbo užmokesčio „popieriuje“ bus nuskaitomos darbuotojų pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokos, o darbdaviams teks mokėti nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų draudimo įmokas, taip pat įmokas į Garantinį ir Ilgalaikio darbo išmokų fondus.
„Dėl šių pakeitimų sumažės darbuotojų, ypač vidutines pajamas gaunančių žmonių, mokami mokesčiai ir padidės atlyginimai, o nuosekliai didėjantis NPD aprėps platesnį dirbančiųjų ratą. Kita vertus, tikėtina, kad konsolidavus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, sumažės šešėlis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, mūsų šalies mokesčių sistema taps prognozuojama, stabili ir aiški, dėl nuosekliai mažinamo (2019-2021 m.) darbo jėgos apmokestinimo per trejus metus labai padidės mūsų šalies konkurencingumas, o tai taps papildoma paskata investuoti į darbo vietų kūrimą Lietuvoje.
Mažėja GPM ir įmokos „Sodrai“
Nuo 2019 m. sausio 1 d. dėl darbdavių ir darbuotojų mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbančiųjų alga „popieriuje“ padidės 1,289 karto, o GPM ir dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ šiek tiek sumažės. Pastarasis sprendimas susijęs su II pakopos pensijų fondų pertvarka: siekiant, kad perėjus prie naujo kaupimo modelio (3+1,5) nepadidėtų žmonių, kaupiančių papildomai pensijai, išlaidos, dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ iš viso sumažintos 0,55 proc., o GPM – 1 proc. Mokestinė našta dirbantiems pagal darbo sutartis mažės ir dėl didesnio bei plačiau taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Skaičiuojama, kad šis sumažėjimas kompensuos didžiąją dalį padidėjusios įmokos į pensijų fondus, o bendra mokestinė našta žmogui iš esmės išliks ta pati. Be to, žmogus, kuris nuspręs mokėti į pensijų fondą didesnes nei 3 proc. įmokas, galės pasinaudoti GPM lengvata: sumokėtos papildomos pensijų įmokos bus atimamos iš apmokestinamųjų pajamų, todėl žmogui sugrįš dalis jo sumokėtų GPM mokesčių.
2019 m. ir vėliau gautoms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, bus taikomas 20 proc. arba 27 proc. GPM tarifas. Jis priklausys nuo per mokestinį laikotarpį gautų su darbo santykiais susijusių pajamų sumos, susietos su vidutiniu darbo užmokesčiu.
- 20 proc. GPM tarifu apmokestinamas darbo užmokestis su priedais ir priemokomis, jeigu metinė suma 2019 m. neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, apie 8 800 eurų per mėnesį). 2020 m. ši kartelė bus nuleista iki 84 VDU, o 2021 m. – iki 60 VDU.
- 27 proc. GPM tarifu (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, kurios bus apmokestintos 20 proc. GPM tarifu), bus apmokestinta ta darbo užmokesčio dalis, kuri 2019 m. viršys 120 VDU, o 2020 m. ir 2021 m. – ta darbo užmokesčio dalis, kuri viršys atitinkamai 84 VDU ir 60 VDU.
Jei darbo užmokestį, apskaičiuotą 2018 m., gausite jau 2019-siais, jam bus taikomas dabartinis 15 proc. GPM tarifas.
Apdraustojo socialinio draudimo įmokos 2019 m.
- PSD (Privalomasis sveikatos draudimas) – 6,98 proc.
- VSD (Valstybinis socialinis draudimas: pensijų, ligos, motinystės draudimas) – 12,52 proc.
Darbdavio socialinio draudimo įmoka, kai darbuotojas dirba pagal darbo sutartį 2019 m.
- Nedarbo socialinis draudimas – 1,31 proc.; nedarbo socialinis draudimas, kai sudaryta terminuota darbo sutartis – 2,03 proc.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (pagal tarifų grupes) – 0,14-1,4 proc.
Darbdavio įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc.
Darbdavio įmoka į Garantinį fondą – 0,16 proc.
Keisis ir socialinio draudimo įmokų tarifai savarankiškai dirbantiems asmenims. Išsamią informaciją apie mokesčių ir įmokų tarifus įvairioms dirbančiųjų grupėms rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje.
Taip pat atsiranda „Sodros“ įmokų „lubos“. 2019 m. socialinio draudimo įmokų nebereikės mokėti už pajamas, viršijančias 120 VDU per metus iki mokesčių, 2020-aisiais – viršijančias 84, o 2021-aisiais – 60 VDU per metus.
NPD palaipsniui augs
300 eurų – toks neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus 2019 m. Jis kasmet augs ir 2021 m. pasieks 500 eurų ribą. Nors šiuo metu NPD yra 380 eurų, ir atrodytų, kad jis nuo kitų metų mažinamas, iš tiesų taip nėra – perskaičiavus pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, 2019 m. jis būtų 28 eurais mažesnis – 272 eurai.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taip pat asmenims, jau sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems pagal įstatymus nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bei asmenims, kuriems nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas šiek tiek didesnis – 308 eurų NPD. Dar didesnis NPD – 353 eurai – taikomas asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taip pat senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, bei asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Maksimalus metinis NPD – 3 600 eurų – bus taikomas tiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršys 12 MMA (minimali mėnesinė alga), galiosiančios 2019 m. sausio 1 d., o kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo asmenis), kurių su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei 12 MMA, metinis NPD bus apskaičiuojamas pagal specialią formulę.
Išmokos „į rankas“ nesikeis
Nors sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas, atlyginimas „ant popieriaus“ išaugs, tačiau visos „Sodros“ išmokos, susietos su darbo užmokesčiu – ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir ligos – „į rankas“ liks tokios pat. Kadangi jos skaičiuojamos nuo bruto atlyginimo, pasikeis procentinė jų skaičiavimo formulė. Pavyzdžiui, ligos išmoka, kurią moka darbdavys už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negalės būti mažesnė nei 62,06 proc. (iki 2019 m. 80 proc.) perskaičiuoto atlyginimo dydžio.
„Sakykime, vaikelio besilaukianti mama „ant popieriaus“ gauna 1000 eurų atlyginimą. Pasirinkusi išeiti vaiko priežiūros atostogų vieniems metams, pagal iki sausio 1 d. galiojančią sistemą ji turi teisę gauti 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio išmoką, kuri „į rankas“ šiuo atveju siektų 790 eurų, nes nuskaičiuojamas 15 proc. GPM ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokestis. Pagal naująją tvarką, kuri įsigalios po mokesčių sujungimo, ji į rankas taip pat gautų 790 eurų. Vienintelis skirtumas – vaiko priežiūros išmoka pasirinkus vienerių metų atostogas sudarys ne 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio, bet 77,58 proc.“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas.
- Vaiko priežiūros išmoka pasirinkus vienerių metų atostogas sudarys 77,58 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio po perskaičiavimo.
- Jei pasirenkamos vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis 2 metai, išmoka pirmaisiais metais sudarys 54,31 proc., o antraisiais metais 31,03 proc. vidutinio darbo užmokesčio „popieriuje“ po perskaičiavimo.
- Nuo 2019 m. sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir darbuotojų atlyginimams „ant popieriaus“ padidėjus 1,289 karto, motinystės bei tėvystės išmoka sudarys 77,58 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tokiu pačiu principu – taikant naują procentinę formulę – bus apskaičiuojamos ir nedarbo išmokos.
- Nedarbo išmoka pirmą–trečią mėnesį: 23,27 proc. nuo MMA (pastovioji dalis) ir 38,79 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio „popieriuje“ po perskaičiavimo.
- Nedarbo išmoka ketvirtą–šeštą mėnesį: 23,27 proc. nuo MMA (pastovioji dalis) ir 31,03 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio „popieriuje“ po perskaičiavimo.
- Nedarbo išmoka septintą–devintą mėnesį: 23,27 proc. nuo MMA (pastovioji dalis) ir 23,27 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio „popieriuje“ po perskaičiavimo.
Pagal tokį patį principą perskaičiuojamos ir ligos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir su profesinėmis ligomis susijusios išmokos.
- Ligos išmoka sudarys 62,06 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio „popieriuje“ po perskaičiavimo.
- Ligos išmoka slaugant šeimos narį – 65,94 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio „popieriuje“ po perskaičiavimo.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmoka sieks 77,58 proc. atlyginimo po perskaičiavimo.
Išmokų mokėjimo tvarka ir reikalavimai stažui, kaip ir išmokų, gaunamų „į rankas“, dydis liks tokie pat, kaip ir iki šiol. Nuo 2019 m. nesikeis ir įmokų bei mokesčių tarifai ligos, motinystės ir kitoms išmokoms, įskaitant darbdavio išmokas, mokamas už pirmas ligos dienas: GPM tarifas ir toliau bus 15 proc., privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – 6 proc.
Darbo sutartis reikia perrašyti
Kadangi keičiasi atlyginimas „ant popieriaus“, atitinkamai turi būti pakeistos ir darbo sutartys. Keisti jas reikia ir tiems darbuotojams, kurių darbo sutartyse nurodytas po mokesčių „į rankas“ (neto) gaunamas atlyginimas, kadangi jis didėja dėl sumažėjusių mokesčių.
„Visais atvejais, kai keičiasi darbuotojo darbo užmokestis – tiek neto, tiek bruto – darbo sutartys turi būti atitinkamai pakeistos. Šiuo atveju darbdaviai (draudėjai, kurių „Sodros“ įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui) turi pasirūpinti, kad jos būtų pakeistos iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, sutartyse nurodant, kad darbuotojo darbo užmokestis „popieriuje“ didinamas 1,289 karto. Kadangi sutartys keičiamos atsižvelgiant į pasikeitusius įstatymus, išankstinis darbuotojo sutikimas nebūtinas“, – aiškina vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. Taip pat 1,289 karto didės ir MMA gaunančių darbuotojų bruto atlyginimas, todėl turi būti keičiamos ir minimalią algą gaunančių darbuotojų darbo sutartys, išskyrus tuos atvejus, kai darbo sutartyje nurodyta „MMA“ arba „minimalusis darbo užmokestis“.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas pabrėžia, kad visi darbo sutarties sąlygų pakeitimai turėtų būti įforminami raštu ir abiejų šalių pasirašyti, o perskaičiuotas darbo užmokestis, kurį darbuotojas atskaičius visus mokesčius gaus „į rankas“ (neto) nuo 2019 m. sausio 1 d., dėl atlyginimo perskaičiavimo ir darbdavio iki šiol mokamų „Sodros“ įmokų perkėlimo pačiam darbuotojui, negali sumažėti. Prireikus apvalinti darbo užmokestį, rekomenduoja tai daryti darbuotojo naudai.
Vyriausiasis darbo inspektorius taip pat pabrėžia, kad perskaičiuojant 1,289 karto turi būti padidintos visos darbuotojo bruto darbo užmokestį sudarančios dalys, kai jos nurodytos eurais: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga), taip pat papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, taip pat priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą, papildomų pareigų vykdymą ar papildomų užduočių atlikimą, premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas arba pagal toje darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, be to, premijos, kurias darbdavys skiria savo iniciatyva, norėdamas paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės (padalinio) veiklos rezultatus.
„Mokesčių sistemos pasikeitimas neturėtų būti dingstis mokėti mažesnes premijas, todėl jos taip pat turėtų būti atitinkamai padidintos, taip pat ir tada, kai siejamos su darbo apmokėjimo sistema. Jei joje, pavyzdžiui, numatyta, kad darbdavys išmoka darbuotojams 1000 eurų premiją, tai atitinkamai reikėtų pakeisti ir darbo apmokėjimo sistemą“, – pastebi J. Gricius.
Nesąžiningiems darbdaviams – baudos
Jei „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis dėl perskaičiavimo sumažės, VDI vadovas rekomenduoja darbuotojams kreiptis į darbo ginčų komisijas, kurios veikia prie VDI teritorinių skyrių, ir prašyti įpareigoti darbdavį ištaisyti klaidą bei atlyginti atsiradusią žalą.
J. Gricius tikisi, kad darbdaviai perskaičiuos darbuotojų atlyginimus sąžiningai, todėl atvejų, kai prireiks darbo ginčių komisijų pagalbos, bus nedaug. O darbdaviams, kurie sumažins šiuo metu darbuotojams mokamą darbo užmokestį, numatytos baudos. „Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnyje numatyta, kad Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 1450 eurų. Jei toks nusižengimas padaromas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 3000 eurų, o jei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka pažeidžiama tyčia, bauda gali siekti net 6000 eurų“, – pabrėžia vyriausiasis darbo inspektorius.
