Apie pažeistą finansavimo tvarką VRK pritarė informuoti Specialiąją tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą.
Pats A. Zuokas keturias valandas trukusiame posėdyje teigė, kad VRK tyrimas jam buvo tarsi „griaustinis iš giedro dangaus“, neva jis užsitęsė per ilgai – dvejus metus. Politikas teigė apie vykdytą tyrimą net pamiršęs.
Jis taip pat teigė nepripažįstantis padaręs kokių nors rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų.
„Po paskelbimo, kad aš planuoju dalyvauti Vilniaus miesto artėjančiuose mero rinkimuose kitų metų pavasarį, iš karto antrą dieną pateikiamas tyrimas ir iš karto pateikiama išvada, kurią mes šiandien svarstome“, – kalbėjo jis.
Visą VRK posėdį žiūrėkite:
VRK atstovas Andrius Puksas paaiškino, kad tyrimas truko ilgiau nei maksimalų leistiną įstatymo terminą – devynis mėnesius, nes jis sudėtingas ir yra didelės apimties.
„Mes turėjome nemažai problemų su informacijos gavimu <...> kiekvieną kartą arba mes informacijos gaudavome tik dalį, arba išvis negaudavome, arba su mumis nebuvo bendradarbiaujama“, – kalbėjo jis.
Dalį išlaidų apmokėjo su Zuoku susijusios įmonės
Atlikusi A. Zuoko rinkimų kampanijos į sostinės merus ir partijos rinkimų finansavimo tyrimą, VRK darbo grupė nustatė, kad dalį išlaidų apmokėjo su A. Zuoku susijusios viešosios įstaigos „Azzara“, Jono Meko fondas ir „Vilnius 2035“.
Rinkimų komisijos duomenimis, šios įstaigos apmokėjo politikų sąskaitas sociologines apklausas atliekančiai bendrovei „Baltijos tyrimai“, bendrovei „Civitta“ už nemokamo transporto Vilniuje studiją, diskusijų rengimo išlaidas, publikacijos parengimą apie A. Zuoką ir kt.
Darbo grupė teigia, kad nepavyko nustatyti visų išlaidų, tačiau pagal tai, ką VRK išsiaiškino, viešųjų įstaigų apmokėtos sąskaitos viršijo 20 tūkst. eurų.
VRK nurodo, kad viešosios įstaigos rinkimų kampanijos išlaidas apmokėjo gavusios kitų juridinių asmenų paramą ir paskolas.
Pats A. Zuokas teigia, kad jo ir liberalų galimai įvykdyti pažeidimai yra „nedidelės apimties“, nes viršija du procentus visų kampanijos išlaidų.
Įstatymai nurodo, kad visos su rinkimų kampanija susijusios išlaidos turi būti apmokamos per specialią rinkimų sąskaitą, o finansavimas per trečiuosius asmenis draudžiamas.
Tyrimo metu nustatytos su politine kampanija susijusios išlaidos nebuvo apskaitytos nei kaip nepiniginės aukos, nei kaip išlaidos pateiktuose Politinės kampanijos finansinės apskaitos žiniaraščiuose, nei politinės kampanijos finansavimo ataskaitose. Todėl VRK sprendimu jos pripažintos kaip politinės kampanijos pajamos ar išlaidos.
„Laikytina, kad tiek A. Zuokas, tiek LLS (liberalai) priėmė sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių, tai yra iš juridinių asmenų, kai kuriais atvejais gautas iš trečiųjų asmenų, taip pat iš juridinių asmenų, o politinės kampanijos ir partijos veikla buvo finansuotos nepriimtinomis aukomis“, – teigiama VRK išvadoje.
2019 metų kovą per antrą rinkimų turą jis surinko 38,5 proc. balsų ir sostinės mero rinkimus pralaimėjo Remigijui Šimašiui. Tuo metu jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) užėmė antrą vietą ir iškovojo dešimt mandatų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
2020 metais Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) susijungė su partija „Tvarka ir teisingumas“ bei judėjimas „Pirmyn, Lietuva“ ir pasivadino partija „Laisvė ir teisingumas“.
Paskelbė apie kandidatavimą į Vilniaus merus 2023-iaisiais
Šią liepą A. Zuokas pranešė, kad dalyvaus 2023 m. vyksiančiuose Vilniaus mero rinkimuose.
„Tikrai daug svarsčiau ir šiandien apsisprendžiau pareikšti, taip, kandidatuosiu“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė A. Zuokas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad birželį partijos „Laisvė ir Teisingumas“ valdyba vienbalsiai patvirtino A. Zuoką savo kandidatu į Vilniaus vadovus.
