„Miestui trūksta ne tik pažangaus valdymo, bet ir ūkiško valdymo“, – akcentuoja L. Savickas.
Politikas nesako, kad būtų ūkiškas meras, jeigu jį išrinktų, bet terminas „ūkiškas valdymas“ per interviu nuskambėjo bent keletą kartų.
„Per pastarąsias kelias kadencijas (ir kalbu ne tik apie dabartinį merą, bet ir buvusį) mes, miestiečiai, matėme labai daug gražių pažadų, skambių projektų ir nuolatinį projektų vėlavimą, neįgyvendinimą, nesusitvarkymą. Galima prisiminti trejus metus vėluojantį Lazdynų baseino projektą, taip pat šiandien kylančius klausimus dėl ateinančio sezono šildymo kainų, nes nebuvo laiku įgyvendinti kogeneracinės jėgainės projektai“, – interviu portalui tv3.lt teigė L. Savickas.
„Visose pozicijose, kur teko atsakomybė imtis darbų, buvau komandos žmogus, man svarbu sutelkti specialistus ir su jais diskutuoti, įsiklausyti į jų nuomones ir kolektyviai priimti sprendimus. Man atrodo, kad Vilniui to reikia ir reikia daugelyje sričių. Lygiai taip pat esu rezultato žmogus. Ten, kur ėmiausi darbų, sutelkdavau kompetentingus specialistus, užtikrindavau, kad procesas būtų aiškiai ir skaidriai suplanuotas ir kad rezultatai būtų pasiekiami laiku. Manau, kad to ypatingai trūksta Vilniui. Mes turėjome labai daug merų, kurie pažadėjo daug gražių projektų. Dėl jų galima ginčytis, galima tartis, bet ką vilniečiai yra pamatę, kad dažnai tie pažadai taip ir lieka pažadais, tos idėjos nesimaterializuoja“, – sako politikas.
Pasak pašnekovo, šiuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus skyrius dar neturi pasitvirtinęs rinkimų programos, bet kai kurias savo nuostatas politikas išsakė interviu metu.
Apie 100 eurų kompensaciją už vaikus, nepatekusius į valstybinius darželius
Vilnius nuo 2015 metų moka 100 eurų dydžio kompensacijas per mėnesį už vaikus, kurie lanko nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia priemone siekta sumažinti įtampą rinkoje, kadangi daug vaikų kasmet nepatekdavo į valstybinius darželius, tačiau tėvams buvo sunku mokėti visą kainą už privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Savivaldybė nutarė šią naštą palengvinti, o tai paskatino privačių darželių plėtrą sostinėje.
„100 eurų kompensacija buvo sugalvota kaip laikina priemonė, skirta pagelbėti su iššūkiais susiduriantiems vilniečiams, kurie negali gauti savo vaikams vietos valstybiniuose darželiuose ir kurie negali finansiškai leisti sau priimti privačių darželių pasiūlymų. Tai turėjo būti laikina priemonė. Ir kuo tai virto? Tai virto ilgalaike priemone, kuri pareikalavo daugiau nei 56 mln. eurų. Tačiau taip bėda yra gilinama, o savivaldybė nesprendžia ikimokyklinio ugdymo problemų Vilniuje. Jeigu mes būtume panaudoję šias lėšas valstybinių darželių kūrimui, jau būtume sukūrę apie 4000 naujų vietų vaikams, tai reiškia apie 10-12 naujų darželių“, – sako L. Savickas.
Politikas kalba, kad šių kompensacijų mokėjimą po truputį reiktų mažinti ir kryptingai kurti valstybinius darželius arba naujas vietas egzistuojančiuose valstybiniuose darželiuose.
„Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių darbų bus šią priklausomybę mažinti, kurti bei kryptingai vystyti naujas vietas valstybiniuose darželiuose, ypač tuose mikrorajonuose, kurie auga, plečiasi, kuriuose jau šiandien matome didelį trūkumą arba kuriuose pagal patvirtintus planus numatomos statybos ir atsiras naujas poreikis. Ten darželiai turi būti arti kiekvieno gyventojo, kad mes galėtume tas kompensacijų lėšas toliau nukreipti į darželių infrastruktūros atnaujinimą, personalo pritraukimą – kitaip tariant pinigai turi būti nukreipti į realų tos problemos sprendimą, o ne jos užmaskavimą ar užglaistymą tokia laikina-nuolatine priemone“, – teigia demokratų kandidatas.
Apie šilumos ūkį
Vilniuje šalčiausiu laikotarpiu apie 55 proc. šilumos energijos gaminama iš gamtinių dujų, tačiau dėl Rusijos invazijos į Ukrainą gamtinių dujų kaina rinkoje šoko į aukštumas, o tai reiškia, kad šildymo sąskaitos vilniečiams ateinantį sezoną augs labai reikšmingai.
Kaip savo rašte „Ignitis grupės“ vadovui rašė Laisvės partijos parlamentaras Vytautas Mitalas, taip nutiko dėl neįvykdytų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ įsipareigojimų. Sostinėje jau 2020 m. turėjo būti baigta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri iš biokuro galėtų pagaminti apie 40 proc. visos reikalingos šilumos.
„Dėl šilumos ūkio grįžtame prie to paties, ko trūksta. Tiesiog ūkiško požiūrio. Kai teko darbuotis Vyriausybėje kanclerio pavaduotoju, matėsi, kokia skirtinga situacija su savivaldybėmis, kaip joms sekasi laiku įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus. Reikia pripažinti, kad Vilnius nuosekliai buvo reitinguojamas vienu blogiausių arba blogiausiu miestu pagal tai, kaip spėdavo laiku įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus. Tai privedė prie to, kad Vilnius jau ilgą laiką pasižymi priklausomybe nuo dujinio šildymo“, – sako L. Savickas.
„Tai yra problemos, kurios seniai turėjo būti išspręstos. Vienas iš tų klausimų yra biojėgainių projektų pabaigimas. Akivaizdu, kad savivaldybė nesugebėjo suvaldyti šio projekto, kaip ir daugelio kitų projektų. Nors didelio akivaizdaus pasipriešinimo aš nematau, bet tokios aplinkybės parodo, kad tų kompetencijų, gebėjimų, o gal ir noro, nuolat pritrūksta. Ką reikėtų padaryti, tai reikia susitvarkyti su šios biojėgainės klausimu“, – priduria demokratų kandidatas.
Jis taip pat teigia, kad idėja Vilniuje gaminti šilumą deginant mazutą ir taip bent šiek tiek atpiginti šilumos kainą jam yra nepriimtina, nes sostinė ketino tapti klimatui neutraliu miesto, o toks sprendimas šį ketinimą nubrauktų. Savo ruožtu Vilniaus šilumos tinklai sako, kad šilumai gaminti bus naudojamas mažiau taršus mažasieris mazutas.
„Man yra nepriimtina, kad Vilnius planuoja deginti mazutą. Išeina taip, kad rinkimai artėja, padarytos klaidos kaip tik prieš pat rinkimus gresia atsispindėti vilniečių sąskaitose ir tuomet nutariama tas sąskaitas sumažinti vilniečių sveikatos sąskaita. Man atrodo, kad tai nepriimtina kryptis. Tikrai nematau, kad Vilnius kuris yra pasiryžęs 2030 metais tapti klimatui neutraliu miestu, turėtų artimiausią šildymo sezoną šildytis mazutu“, – aiškina L. Savickas ir kartu šaipėsi iš medelių ir krūmų sodinimo akcijų, kai planuojama deginti mazutą.
Apie kamščius mieste
Kalbėdamas apie kamščių mažinimą Vilniuje, kurie itin pastebimi prasidedant naujiems mokslo metams, L. Savickas siūlė keletą krypčių: pirma, planuoti miesto infrastruktūrą taip, kad žmonėms nereiktų vežioti vaikų į įstaigas kitame miesto gale, antra, populiarinti viešąjį transportą, kad miestiečiai juo mieliau naudotųsi.
„Tai, kad rugsėjo mėnesį padidėja kamščiai ir miestas tampa nepravažiuojamas piko valandomis, rodo, jog miestiečiai turi blaškytis po įvairiausias miesto puses įvairiausiais savo tikslais. Vienoje vietoje jie gyvena, į kitą miesto pusę veža vaiką į darželį, į trečią pusę veža į mokyklą, o po to vyksta į savo darbo vietą. Tai akivaizdžiai rodo, kad miestas nėra planuojamas taip, jog bent jau tos būtinosios paslaugos būtų prieinamos arčiau namų. Tokiu būdu būtų galima mažinti įtampas ir apkrovas mūsų eismui. Čia viena kryptis“, – pasakoja L. Savickas.
Kita kryptimi pašnekovas įvardijo Vilniaus miesto viešojo transporto populiarinimą. Pasak L. Savicko, visiškai įmanoma Vilniuje turėti nemokamą viešąjį transportą, nes jau dabar iš bilietų surenkama vos ketvirtadalis reikiamos sumos viešajam transportui išlaikyti.
„Ir tai yra vis mažėjanti suma, kurią reiktų pridėti, kad galėtume užtikrinti, jog kiekvienas Vilniuje registruotas asmuo galėtų patogiai pasinaudoti viešuoju transportu. Tai leistų užauginti naują vilniečių kartą, kurie būtų pripratę, kad viešasis transportas yra čia pat, patogus ir greitas: įšoki, pavažiuoji kelias stoteles, išlipi kitoje ir patogiai naudojiesi. Tai yra viena iš priemonių priartinti viešąjį transportą prie vilniečių kasdienybės, tą rodo ir kitų miestų praktika“, - mano L. Savickas.
Paklaustas, ar nemokamas viešasis transportas kaip nors išspręs tai, jog sostinėje troleibusų parkas nepilnai atnaujintas, ne visuomet patogu susisiekti egzistuojančiais autobusų ir troleibusų maršrutais, o kai kur autobusus ar troleibusus „prikvepina“ bei prie keleivių kabinėjasi nuo alkoholio priklausomi žmonės, L. Savickas pateikė keletą sprendimo variantų.
Pasak jo, plečiantis miestui bei atsirandant naujiems rajonams reikia peržiūrėti maršrutus, taip pat būtina skirti daugiau lėšų investicijoms į viešąjį transportą, mat bendrai miesto biudžetas auga.
„Vilniaus miestas tikrai vis daugiau sutelkia resursų ir gali kryptingiau nukreipti į Vilniaus viešojo transporto investicijas. Bet aš ne tik žiūrėčiau į pačią struktūrą, bet ir į darbuotojus. Neseniai teko lyginti, kad Kauno viešojo transporto darbuotojų vidutinis darbo užmokestis netgi didesnis už Vilniaus. Taip, kad nepamirščiau ir pačių darbuotojų, jų atlygio ir darbo sąlygų. Vilniaus miestas, jo įmonių politika darbuotojų atžvilgiu turėtų užduoti toną ir kitiems Vilniaus mieste“, - teigia politikas.
Tuo metu atsakydamas į klausimą, kaip spręsti prie keleivių besikabinėjančių nuo alkoholio priklausomų asmenų problemą, L. Savickas siūlė savivaldybei bendradarbiauti su policija.
„Jeigu kažkas kelia nesaugumo jausmą kitam asmeniui, tai savivaldybė turi bendradarbiauti su pareigūnais, kad tokios situacijos nesikartotų“, – svarstė politikas.
Apie dėmę reputacijai
Šiuo metu L. Savickas yra Seimo narys, tačiau 2016-2020 m. ėjo premjero patarėjo, o prieš kadencijos pabaigą – Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pareigas. Būtent dėl paskutinių kadencijos metų veiklos politikas yra sulaukęs daugiausia kritikos, nes būdamas premjero patarėju aktyviai dalyvavo priimant sprendimą įsigyti greitųjų koronaviruso testų, kurių kaina teisėsaugos institucijoms pasirodė per didelė.
Formaliai greituosius testus, kurių kiekvienas kainavo apie 12 eurų, įsigijo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, tačiau portalas lrt.lt paviešino L. Savicko laišką tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, kuriuo raginama kuo skubiau pateikti užsakymą greitųjų testų įsigijimui. Taip pat teigta, kad įmonė „Profarma“ greituosius testus pirmiausia pasiūlė Vyriausybei, o ne Sveikatos apsaugos ministerijai, o pinigai už testus keliavo per įmonę „Bona diagnosis“. Portalas lrt.lt rašė, kad tokius pat testus rinkoje pirkusi Krašto apsaugos ministerija už vieną jų mokėjo apie 3 eurus.
L. Savickas dėl šios istorijos buvo apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, jam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, bet vėliau šis statusas panaikintas ir politikas byloje liko paprastu liudytoju.
„Galiu pradėti nuo to, kad aš asmeniškai tą laikotarpį prisimenu, kaip tokį, kurio metu susidūrusi su neapibrėžtumu, sukrėtusiu visą pasaulį, mūsų komanda susitelkė. Visi pandemijos pradžioje nežinojo, kas čia per virusas, kaip jis plinta, kaip jį valdyti. Tradiciniai būdai tokio pobūdžio krizių sprendimui neveikė taip sklandžiai, kaip norėjosi. Vyriausybės komanda susitelkė, žmonės rodė iniciatyvą, ėmėsi koordinuoti, telkti specialistus, ieškosi maksimaliai greito kokybiško atsako, o Lietuva išsiskyrė ankstyvu, kryptingu ir ryžingu atsaku. Tai leido išgelbėti daugybės piliečių gyvybes ir užtikrinti, kad pirmaisiais metais Lietuvos ekonomika atsilaikytų bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje“, – sako L. Savickas.
Politikas susilaiko nuo konkrečių detalių pateikimo motyvuodamas tuo, kad to neleidžia tyrimą vykdančios teisėsaugos institucijos, bet sako atsakęs į visus kilusius klausimus: „Tolesni procesai jau nebe mano rankose. Jeigu dar kažkokių klausimų kils, esu pasirengęs atsakyti“. Politikas laikosi pozicijos, jog formaliuosius sprendimus, ką, kiek ir už kiek pirkti priėmė Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
„Jokio tokio pobūdžio sprendimų nebuvo priimama mūsų lygiu. Ne kartą tą esu sakęs, kad Vyriausybės rolė buvo koordinacinė, reikėjo surinkti informaciją. Pagrindinis iššūkis tuo metu buvo labai paprastas: reikėjo priimti operatyvius sprendimus, o tam reikia turėti aktualią informaciją mūsų rankose. Tai buvo daroma koordinuotai, prašant reguliariai teikti informaciją, kokia yra situacija, kokie poreikiai, kaip tie poreikiai skaičiuojami, kokie ekspertai pasitelkiami. Taip pat buvo kalbama apie tai, kiek kas kokių priemonių turi, kokie yra turimi kontraktai, kokie pristatymo terminai ir ko bendrai reikėtų įsigyti, kad tą poreikį atlieptume. Taigi darbas buvo koordinacinis“, – sako L. Savickas.
Apie atsisakymą bendradarbiauti su Zuoku
L. Savickas buvo antrasis, viešai paskelbęs apie savo kandidatavimą į Vilniaus merus. Dar prieš jį apie savo ketinimus sugrįžti į sostinės mero kėdę pranešė Artūras Zuokas, kuris yra vadovavęs miestui 2000-2007 metais ir 2011-2015 metais bei yra teistas už bandymą papirkti tarybos narį. Tuo metu merų rinkimai buvo netiesioginiai, miestų ir rajonų vadovus rinkdavo tarybų nariai.
Neoficialiais duomenimis, A. Zuokas siūlė Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ bendradarbiauti savivaldos rinkimuose paremiant jo asmenį kaip kandidatą į merus. Tačiau L. Savickas sako, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra jauna, todėl šiame raidos etape būtina kelti savus kandidatus.
„Visų pirma, reikia pasakyti kad mūsų partija yra labai jauna ir mes iš principo esame priėmę sprendimą, kad šiame raidos etape mūsų keliami kandidatai, kiek įmanoma, būtų partijos nariai. Tas sprendimas, mano supratimu, yra ilgalaikis ir sisteminis, skirtas tam, kad galėtume formuoti stiprią komandą bei ją auginti. Dalyvavimas keliant savo kandidatą yra teisingas, juo labiau kad turime savo matymą. Viduje net nebuvo kažkokių reikšmingų diskusijų, ar reikėtų ieškoti partnerysčių, tuo labiau, kad bendrumų galima ieškoti ir su kitomis politinėmis partijomis, jeigu to norėtume. Bet principinis sprendimas, ne tik dėl Vilniaus, bet ir dėl apskritai šių savivaldos rinkimų, formuoti savo sąrašus, kelti savo partinius kandidatus“, – teigia politikas.
