Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas.
Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. „Kainų augimas aiškinamas brangstančiais gamtiniais ištekliais ir žaliavomis, tačiau ne visada toks aiškinimas atspindi tikrąją situaciją“, – pastebėjo specialistas.
Drabužiai brangesni
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje kainos 40 proc. mažesnės nei ES vidurkis, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje kainos yra tik apie 30 proc. mažesnės nei ES vidurkis. Tačiau tam tikrų produktų grupių kainos didesnės nei ES: pavyzdžiui, drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra 7 proc. brangesnės nei euro zonoje, Latvijoje – 8 proc. didesnės, o Estijoje – tik 2 proc. didesnės.
Pasak N. Mačiulio, tokį skirtumą lemia ir nedidelė šalies rinka, kadangi prekeiviai negali išsiderėti palankesnių šaliai kainų. „Taip pat Lietuvoje paplitusi prekyba turgavietėse, kuri nėra fiksuojama oficialioje statistikoje, o kainos ten – daug mažesnės. Oficialiojoje statistikoje fiksuojamos tik brangesnės kainos“, – aiškino ekonomistas.
Komunalinės paslaugos pigesnės
Kur kas didesni skirtumai pastebimi lyginant komunalinių paslaugų (šildymo, vandens, elektros, dujų) kainas Baltijos šalyse. Lietuvoje jos siekia 44 proc. ES vidurkio, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje šie rodikliai kur kas aukštesni. Latvijoje komunalinių paslaugų kainos sudaro 61 proc. ES vidurkio, o Estijoje – 71 proc. ES vidurkio.
Kainų dydį Lietuvoje lemia plačiai paplitusios kompensacijos už šildymą ir kitas komunalines paslaugas, taip pat ir tebegaliojanti PVM lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui.
Maistui išleidžiame daugiau
Tyrimas atskleidė ir tai, kad apie 26 proc. išlaidų lietuviai skiria maistui. Tai kur kas daugiau nei kitose Baltijos šalyse ir daugiau nei ES vidurkis, kur maistui skiriamų išlaidų dalis sudaro 16 proc.
Anot N. Mačiulio, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai neskiria dėmesio ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms, o didelę dalį visų išlaidų skiria maistui. „Todėl infliacija, nulemta vien maisto, transporto ir komunalinių paslaugų kainų augimu turi didžiausią poveikį neturtingiausiems“, – pabrėžė ekonomistas.
Brangsta pieno produktai
Įvertinus pirmųjų šių metų keturių mėnesių duomenis ir palyginus juos su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, akivaizdu, kad maisto produktų vartojimas išaugo 1 proc. Nors augimas nedidelis, maisto kainos gegužės mėnesį Lietuvoje buvo 11-12 proc. didesnės nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Euro zonoje augimas siekia vos 2 proc.
Pasak N. Mačiulio, Baltijos šalys šiuo aspektu išsiskiria iš kitų šalių, mat maisto produktai daugiau nei dešimtadaliu prabrango tik Vengrijoje ir Rumunijoje, kitur maisto produktų infliacija nebuvo tokia žymi.
Vis dėlto ne visas maistas sparčiai brangsta. Pavyzdžiui, mėsos kainos tebėra žemesnės nei prieš dvejus metus, o grūdų ir duonos kainos šoktelėjo 12 proc. nei prieš metus. Didžiausias brangimas pastebimas lyginant pieno produktų kainas – šiais metais jos 14,6 proc. didesnės nei prieš metus, taip pat kainos viršijo 2008 metų kainas, tačiau pieno supirkimo kainos dar nėra pasiekusios buvusių aukštumų.
