Apie tai, kodėl vieni žmonės yra labiau imlesni virusams, ar galima sirgti gripu kelis kartus per sezoną ir kokių pandemijų grėsmė išlieka, portalas tv3.lt pasikalbėjo su Lietuvos imunologų draugijos prezidente, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.
Kaip dažnai galima susirgti gripu?
Virusų sezonas įsisiautėjęs – daug žmonių serga, vis labiau artėjama prie gripo epidemijos. Kiek kartų per tą patį sezoną galima, pavyzdžiui, susirgti gripu ir nuo ko tai priklauso?
Gripas gripui nelygus – jo virusai šiaip būna labai skirtingi. Kaip žinome, yra A ir B tipo gripo virusai, ir, gali būti, kad žmogus vieną kartą perserga vieno tipo gripu, o antrąkart – kito, tačiau nelabai net gilinasi, koks konkrečiai gripo virusas tai buvo.
Girdėjau istoriją, kad štai vaikas vienoje šeimoje sirgo A tipo gripu per Kalėdas, tačiau praėjus maždaug porai savaičių vėl susirgo A tipo gripu ir dar kartu plaučių uždegimu. Tokie atvejai įmanoma ar tai galėtų būti ligos atkrytis?
Konkrečiu atveju neaišku, kaip išties buvo, bet jei liga atsikartoja savaitės ar dviejų laikotarpiu, gali būti, kad tas virusas imuninės sistemos dar nebuvo sudorotas. Tad greičiausiai tai buvo ligos tęsinys, nors šiaip gripo virusai nėra linkę ilgai išlikti organizme. Tikriausiai tai nebūtų papildomas užsikrėtimas.
Taigi persirgus gripu gruodį tuo pačiu jo tipu vėl sirgti vasarį nėra dažnas dalykas?
Taip, persirgus susiformuoja imunitetas – jis nelieka labai ilgai, keliems metams, bet kelis mėnesius ar metus turėtų saugoti. Esmė ta, kad per tiek laiko virusas nespėja taip reikšmingai pasikeisti, kad imunitetas nebeveiktų. Bet per 1–2 metus virusas vis dėlto reikšmingai pasikeičia ir imuninė sistema gali nebeapsaugoti. Todėl kasmet ir rekomenduojama vakcinacija, šaltojo sezono metu reikia pasisaugoti šios ir kitų infekcijų.
Virusų cirkuliacija visuomenėje yra nuolatinė, atklysta įvairių tipų ir kamienų gripo virusai, taigi jei žmogus turi daug kontaktų, pavyzdžiui, dirba su klientais, įmanoma gripu užsikrėsti kelis kartus.
Kita vertus, ir to paties A tipo virusai gali būti skirtingi – gali būti toks variantas, kad ligą sukelia skirtingi viruso kamienai. Kai yra daromas testas, yra nustatomas tik tipas – A arba B, bet skirtingo kamieno A tipo virusai irgi gana ryškiai skiriasi. Tuo metu Europoje cirkuliuoja tik vienos linijos B tipo virusas.
Virusų cirkuliacija visuomenėje yra nuolatinė, atklysta įvairių tipų ir kamienų gripo virusai, taigi jei žmogus turi daug kontaktų, pavyzdžiui, dirba su klientais, įmanoma gripu užsikrėsti kelis kartus. Be to, cirkuliaciją suaktyvina ir iš kelionių sugrįžę asmenys. Virusai prisitaikę plisti visuomenėje, nes tik taip gali išgyventi.
Kaip suprantu, ta pati taisyklė, kad paprastai tuo pačiu sukėlėju per sezoną susergama vieną kartą, galioja ir kitiems begalei virusų, kurie dabar plinta. Skirtumas tik toks, kad skirtingais virusais galima užsikrėsti ne kartą?
Išties kvėpavimo takų virusai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, paragripo virusai būna pirmo, antro, trečio, ketvirto tipų ir visi jie yra skirtingi. Taip pat visuomenei jau pažįstamas respiracinis sincitinis virusas (RSV), kuris irgi labai skiriasi tiek nuo gripo, tiek COVID-19 sukėlėjo.
Taigi, jei žmogus persirgo kažkokia kvėpavimo takų infekcija ir juo labiau nepasidarė jokio testo, galvojo, kad galbūt sirgo gripo, bet po kurio laiko vėl perserga vėl su labai panašiais simptomais. Tai nenuostabu – visoms šioms ligoms būdingi panašūs simptomai ir pagal juos ligą praktiškai sunku identifikuoti. Ir žmogui gali atrodyti, kad štai sirgo gripu ir po kelių mėnesių vėl juo susirgo. Visuomenėje dar yra įprasta bet kokias sunkesnes kvėpavimo takų infekcijas, jei tai nėra tik sloga, vadinti gripu. Pamenu, dar pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje daug kas sakė, kad nėra ko gąsdinti, čia – tik gripas, bet tiesiog jie nežino, kad visi virusai savo biologiją, struktūrą, yra visiškai skirtingi organizmai. Taigi imunitetas, susidaręs prieš vieną virusą, tikrai neapsaugos nuo kitų sukėlėjų.
Vieni virusai „piktesni“ už kitus?
Vieni virusai vis tik „piktesni“, pavyzdžiui, gripas, koronavirusas, todėl apie juos garsiau ir kalbama?
Išties tie skirtumai yra ir jie yra skiriami pagal tai, kiek tas virusas gali pažeisti skirtingų organizmo sistemų. Kaip pamename, kovidas linkęs pažeisti plaučių audinį, taip ir kiekvienas virusas turi vadinamą savo virulentiškumo potencialą. Taip pat virusai skiriasi ir tuo, kam jie yra labiau pavojingi – jauniems, vyresniems žmonėms ar vaikams. Prisimenant COVID-19 sukėlėją, didžiausią riziką jis kėlė vyresnio amžiaus žmonėms, o toks virusas kaip RSV labai pavojingas tiek vaikams, tiek vyresniems asmenims. Gripo virusai irgi turi tokių rizikų, kad gali komplikuotis bakterine infekcija – plaučių uždegimu, vidurinės ausies uždegimu, sunkiais atvejais – ir meningitu.
Apie tai tikrai yra daug kalbama, kad per tokį ilgą laikotarpį gripo viruso pokyčiai gali būti labai dideli ir tai gali sukelti pandemiją. Čia yra kalbama apie A tipo virusą, kuris yra zoonotinis, tai yra juo gali užsikrėsti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, paukščiai, kiaulės.
Bet kai mes su tais virusais susiduriame – jie vis tiek cirkuliuoja kiekvieno sezono metu, padaugėja užsikrėtimo atvejų, vis tik daugumai žmonių suveikia dalinis imunitetas. Tai padeda apsaugoti nuo sunkių ligos komplikacijų. Taigi labiausiai virusai yra pavojingi tada, kai mes su jais susiduriame pirmą kartą. Todėl vaikai dažnai virusinėmis infekcijomis gal praserga ne taip sunkiai, nes jų imuninė sistema veikia labai efektyviai. Kita vertus, kadangi su virusu jie susidūrė pirmą kartą, komplikacijų grėsmė gali būti didesnė, nes virusas, nesutikdamas jokio pasipriešinimo, intensyviai dauginasi. Todėl yra tikimybė, kad jis gali pažeisti tam tikrus organus ir komplikuotis ilgesne eiga.Taigi grįžtant prie to, ar galima kai kuriuos virusus įvardyti kaip mažiau „piktus“, pavyzdžiui, yra labai daug įvairių rinovirusų. Jie dažniausiai sukelia tik slogą – rinitą, tai retai komplikuojasi į rimtesnes ligos formas. Bet vėlgi viskas priklauso nuo žmogaus – kažkam tai gali sukelti ir labai rimtą infekciją.
Dar pandemijos metu ir jai baigiantis nemažai svarstyta, kaip bus su kitais virusais – ar po ilgų karantinų imunitetas jų „nepamirš“ ir nebus daug sunkių susirgimų. Ar tokios hipotezės pasitvirtino?
Išties buvo ryškus skirtumas, kaip atrodė gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų plitimas po karantino ir iki jo. Per pandemiją mirties atvejų nuo gripo nebuvo registruota bent porą metų, o pirmais metais po pandemijos, 2022–2023 m. sezono metu mirčių fiksuota virš 20-ies, dar po metų – 27 mirtys. Šiemet irgi dar nesibaigus sausiui jau yra 18 mirusiųjų. Taigi vis dar tęsiasi tos ilgalaikės izoliacijos efektas, kada mes, kaip visuomenė, besisaugodama nuo COVID-19, nesusidūrėme su kvėpavimo takų virusais, todėl vėliau tų atvejų, tarp jų – ir sunkių padaugėjo. Taip pat buvo išaugęs ir užsikrėtimas RSV. Be to, tikslių skaičių mes net neturime, nes dalis žmonių paprasčiausiai praserga namuose, net nepasidaro testų.
Kita vertus, šiaip dabar šiuo atžvilgiu situacija yra pasikeitusi, lyginant su tuo, kas buvo seniau – testai tapo itin lengvai prieinami, bet kas gali juos įsigyti, todėl diagnostika yra stipriai pagerėjusi. Tai irgi yra pandemijos efektas, nes jos metu buvo ypač svarbu išsiaiškinti, žmogus susirgo koronavirusu ar kita infekcija. Taigi testai išpopuliarėjo ir tapo tokie prieinami.
Neatmeta, kad galima sulaukti naujos pandemijos
Specialistai pažymi, kad nuo praėjusios ispaniškojo gripo pandemijos jau praėjo daugiau nei šimtmetis, o dėsningumai tokie, kad būtent kas tiek laiko tokios pandemijos linkusios kartotis. Kovido pandemija neužkerta kelio tokiam scenarijui, kad galima sulaukti itin „pikto“ gripo?
Apie tai tikrai yra daug kalbama, kad per tokį ilgą laikotarpį gripo viruso pokyčiai gali būti labai dideli ir tai gali sukelti pandemiją. Čia yra kalbama apie A tipo virusą, kuris yra zoonotinis, tai yra juo gali užsikrėsti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, paukščiai, kiaulės. B tipo gripo virusas gi cirkuliuoja tik tarp žmonių, jo pokyčiai palyginus nedideli ir vargiai galėtų sukelti pandemiją.
O būtent zoonotinis virusas, kuris gali daugintis tiek žmogaus, tiek gyvūno organizme, gali sukelti pandemiją. Patekęs į pastarąjį jis įgauna labai skirtingą struktūrą, labai ryškiai pakinta ir tada, patekęs į žmogų, nebėra atpažįstamas ir sunaikinamas per daugelį metų susidariusio imuniteto. Taip virusui „prasprūdus“ ir kyla pandemijos grėsmė. Taigi COVID-19 pandemija mūsų jokiu būdu neapsaugo nuo šios grėsmės, tik galbūt iš jos turime vertingų pamokų, kaip reikėtų veikti, kokios strategijos laikytis, jei kiltų kito tokio zoonotinio viruso, pavyzdžiui, paukščių gripo grėsmė.
Matyt, ne visi virusai turi potencialą sukelti pandemiją ir plinta tik labiau lokaliai, tai yra endemiškai? Neseniai girdėjome žinutes apie Kinijoje itin plintantį metapneumovirusą...
Minėtas paukščių gripas ir yra ypatingas tuo, kad yra A tipo virusas. Jau yra registruojami žmonių užsikrėtimo paukščių gripu ir net mirties nuo jo atvejai, bet kol kas šis virusas nėra įgijęs savybės, kad juo žmogus galėtų užkrėsti kitą žmogų. Taigi dabar rizika yra tik užsikrėsti nuo paukščių. Bet jei viruso mutacijos būtų tokios, kad jis taptų ne tik skirtingas nuo mums pažįstamų virusų, bet ir plistų nuo žmogaus žmogui, tada kiltų pandemijos grėsmė, nes neturėtume jam imuniteto.
Jei vakcinacijų skaičiai ir toliau mažės, tikrai neišvengsime ir kitų infekcijų plitimo, o vaikams tai vėlgi ypač pavojinga liga.
O kiti virusai, kaip kad minimas Kinijoje plintantis žmogaus metapneumovirusas, jie žinomi labai seniai ir cirkuliuoja nuolatos. Tai, matyt, tas atvejis, kai tiesiog tiksliau diagnozuojama ir dėl to daugiau nustatoma. Bet jis tikrai nėra kažkoks pavojingesnis, nei iki šiol buvę virusai. Padidėjęs sergamumas bet kokiu virusu nerodo grėsmės, jei nėra padidėjęs ligoninių užimtumas, mirtingumas ir kt.
Daug kalbėta, kad ir tas pats SARS-CoV-2 virusas po kažkiek laiko gali grįžti su nauja jėga, mat gali mutuoti vadinamame rezervuare.
COVID-19 sukėlėjas tuo ir pavojingas, kad gali infekuoti labai daug gyvūnų rūšių. Matome, protrūkiai buvo ir audinių fermose, jie gali užkrėsti katinių šeimos gyvūnus – kates, tigrus, leopardus, liūtus, kurie laikomi zoologijos soduose. Patekęs į gyvūno organizmą virusas stengiasi prisitaikyti ir labai stipriai pakinta, paskui peršokęs atgal į žmogų jis jau būna labai skirtingas ir dėl to imuninė sistema nebesugeba jo nukenksminti. Taigi ir kalbama apie tai, kad reikia atidžiai stebėti audinių fermas, nes tokiose uždarose aplinkose, kai daug gyvūnų yra vienoje vietoje, virusas turi galimybę plisti intensyviai ir vyksta mutacijos. Tai šiaip natūralus procesas, bet jei įvyks mutacijos, kurios palengvins peršokimą atgal į žmogų ir bus lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui, jis vėl gali sukelti net naują pandemiją.
Kita vertus, nereikia taip baimintis – daugelis virusų mūsų visuomenėje cirkuliuoja daug dešimtmečių, jie yra endeminiai. Daugelis žmonių tuos virusus pasigauna, bet juk nėra taip, kad visi kolektyve ar mokyklose susirgtų. Vieni suserga, kiti – ne, bet greičiausiai virusas vis tiek patenka į jų organizmą. Nors simptomų ir nejaučia, tokiu būdu tas žmogus praeina tam tikrą imunizacijos procedūrą ir atnaujina imunitetą, kuris šiaip jau būna susidaręs. Taip, registruojami ir mirties atvejai, bet paprastai tai būna rizikos grupės asmenys, kuriems turimos ligos pablogina situaciją. Tad šiuo atžvilgiu infekcinių ligų situacija nėra kažkokia išskirtinė.
Genetiškai atsparesni tam tikroms ligoms
Kiek pagrįstas nerimas, kad gali grįžti jau pamirštomis laikytos tokios ligos kaip kokliušas?
Taip, dėl nukritusių vaikų vakcinacijos apimčių atsirado tokios ligos kaip kokliušas, nemažai atvejų registruota Lietuvoje, tai išties negirdėti skaičiai. Tai ypač kūdikiams labai pavojinga liga, tad medikai labai susirūpinę – juk ši infekcija valdoma skiepais, visuomenė to turėtų nepamiršti. Plinta ir tymai, jau turėjome protrūkį prieš pandemiją. Jei vakcinacijų skaičiai ir toliau mažės, tikrai neišvengsime ir šios infekcijos plitimo, o vaikams tai vėlgi ypač pavojinga liga.
Kodėl vieni žmonės labiau atsparūs virusams nei kiti?
Pagal imuninės sistemos tam tikrus genus mes labai skiriamės. Gali būti, kad žmogus dėl genetinių ypatybių tam tikriems virusams tiesiog turi didesnį atsparumą. Bet nebus taip, kad žmogus bus atsparus visiems virusams ir bakterijoms, taip negali būti. Todėl sakyti, kad labai grūdinuosi ir man jokios ligos negresia, tai taip tikrai nėra. Nežinau žmogaus, kuris per gyvenimą nėra sirgęs kažkokiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Lengviau ar sunkiau žmonės perserga tomis ligomis.
Taip, persigus gali susikurti imunitetas, prieš kai kurias infekcijas jis yra labai ilgalaikis, prieš kai kurias – trumpalaikis. Bet kartais pati liga, infekcija gali būti tokia sunki, kad tikrai neverta rizikuoti ir galvoti, kad tiesiog prasirgsiu ir viskas taip gerai. Gal taip, o gal ir ne.
Galima pažiūrėti šį istoriją – kiekvienoje giminėje būdavo vaikų, kurie yra mirę ankstyvoje vaikystėje, kūdikystėje. Niekas per daug nesigilino, nuo ko tai būdavo, bet pagrindinė priežastis buvo būtent infekcinės ligos. Taip, išgyvendavo stipriausi, bet dabar nebe tie laikai, kai galime leisti veikti natūraliai atrankai.
Dėkoju už pokalbį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
