Dalis jų pastaraisiais metais buvo „išjungtos“ dėl pritaikytų išskirtinių aplinkybių – COVID-19 pandemijos bei plataus masto karo Ukrainoje ir jo poveikio ekonomikai.
VK vertinimu, kitų metų valstybės finansų planą jau ruošianti Vyriausybė dar nėra informavusi, ar šie fiskalinės drausmės atlaisvinimai bus atšaukti. Valstybės kontrolieriai ragina tą padaryti iki gruodžio, kai Finansų ministerija tikslins Lietuvos ekonominės raidos scenarijų.
„2024 m. valstybės biudžetas jau rengiamas. Pagal galiojančius įstatymus, išskirtinės aplinkybės Lietuvoje galios ir kitais metais, jei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija VK nepateiks pranešimo dėl atšaukimo“, – šią savaitę Seimo Audito komiteto posėdyje sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Taip pat pabrėžiama, jog kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai – Europos Sąjungos šalys turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
„Ekonominei raidai išliekant gana stabiliai ir Europos Komisijai paskelbus, kad bendroji Stabilumo ir augimo pakto išlyga nustos galioti šių metų pabaigoje, VK neturi informacijos, kuria remiantis būtų galima toliau pagrįstai taikyti išskirtines aplinkybes Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, formuojant 2024 m. valstybės biudžetą reikėtų remtis visomis nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis“, – rašoma VK šią savaitę paskelbtoje išvadoje.
Lietuvoje fiskalinę drausmę reglamentuoja atskiras, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Šiomis taisyklėmis siekiama išvengti politinių ciklų įtakos deficito ar valstybės skolos augimui, ekonomikai ir jos stabilumui.
Pagal jame dėstomą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, kiekvienais metais, kuriais nesusidaro išskirtinės aplinkybės, valdžios sektoriaus balansas turi būti faktiškai perteklinis, o joms esant – deficitas negali būti didesnis nei Seimo nustatytas vidutinio laikotarpio tikslas. Pagal valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklę, esant ekonomikos pakilimui, valstybės išlaidų augimas turėtų būti ribojamas.
„Gerais laikais tiesiog turime kaupti, o blogais laikais – leisti“, – Eltai yra sakiusi VK Biudžeto stebėsenos skyriaus vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.
Šios dvi nuostatos dėl pritaikytų išskirtinių aplinkybių negaliojo nuo 2020 metų.
VK prognozuoja 0,4 proc. ekonomikos susitraukimą šiemet
VK šią savaitę pirmąkart pristatė savąsias prognozes: 2023 m. Lietuvos BVP susitrauks 0,4 proc., 2024 m. tikėtinas 1,8 proc., o dar po metų – 3 proc. augimas.
„Gamybai ir vartojimui užsienyje išliekant silpniems ir Lietuvos ekonomikos augimas bus nuosaikus“, – teigiama VK išvadoje.
Joje VK dar konstatavo, kad ekonomikos perspektyvas vertina panašiai kaip ir Finansų ministerija, kuri taip pat numato 0,4 proc. ekonomikos susitraukimą šiemet, o kitąmet tikisi 1,7 proc. augimo. Ministerijos nuomone, 2025–2026 metais augimas gali paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
Pasak J. Rukšėnaitės, dėl vangios užsienio paklausos, nesitikima, jog kitąmet sparčiai atsigaus Lietuvos realusis prekių ir paslaugų eksportas. Iššūkių esą išlieka šalies pramonei – ypač medienos, baldų ir chemijos įmonėms.
Prastesnę ekonomikos padėtį dar gali lemti ir didesnis gyventojų taupymas, geopolitinės rizikos ir pakeltos bazinės palūkanų normos, mano valstybės kontrolieriai.
„Rizikos veiksniai daugiausia susiję su geopolitine situacija, energijos išteklių kainomis bei griežtėjančios monetarinės politikos poveikiu“, – Seime šią savaitę sakė J. Rukšėnaitė.
Tačiau, VK vertinimu, BVP raidą turėtų palaikyti viešosios ir privačios investicijos, lėtėjanti infliacija, stipri darbo rinka.
ELTA primena, kad pagal savąjį ekonominės raidos scenarijų Finansų ministerija rengia ateinančių metų valstybės biudžetą. Jo projektą Seimui Vyriausybė planuoja pateikti spalio 10 d. – savaite anksčiau nei numato Seimo statutas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad 2024 m. biudžetas nebus parlamentinių partijų ar „rinkimų kampanijos piniginė“.
