Skelbiama, jog tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra, tačiau auditoriai nustatė, kad nė vienai iš septynių šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc. (71 iš 91) įmonių nevykdė aukštųjų technologijų veiklos.
„Kad LEZ sukurtų didesnę pridėtinę vertę, turi būti įvardyti lūkesčiai dėl jų veiklos, vykdoma kiekvienos zonos veiklos rodiklių peržiūra, atsižvelgiant į ekonominius, geopolitinius pokyčius bei technologinę pažangą, ir didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštųjų technologijų plėtrai. Prieš steigiant naujas LEZ, reikėtų išspręsti šiuos klausimus“, – pranešime sakė audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.
Anot Valstybės kontrolės, dėl neišvystytos infrastruktūros ir veiklai netinkamų teritorijų veikla vykdoma tik 27 proc. LEZ įstatymais pažadėtos teritorijos (382,8 iš 1433 ha).
Beveik pusėje LEZ priklausančios ir nepanaudotos teritorijos (476 ha) veikla apskritai negalima dėl servitutų, apsaugos zonų ir kitų veiksnių.