Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Iš jų maždaug pusantro šimto ieškoma mokytojų – 153 laisvos darbo vietos, skirtos mokytojams.
Registruotos 32 laisvos darbo vietos skirtos pradinio ugdymo mokytojams, 21 – lietuvių kalbos, 16 – anglų kalbos, 12 – muzikos, 11 – priešmokyklinio ugdymo, 7 – matematikos, 6 – istorijos mokytojams.
Pedagogų trūkumas jaučiamas šiose mokyklose: Šalčininkų r. Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazija, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, Šalčininkų r. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija, Švenčionių r. Adutiškio pagrindinė mokykla, Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos“ gimnazija, Elektrėnų meno mokykla, Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla, Kauno Rokų gimnazija, Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazija, Šiaulių Dainų muzikos mokykla ir kt.
Pasitraukia vis daugiau pedagogų
Prieš šiuos mokslo metus ne vienam mokyklų vadovui teko spręsti dilemą dėl pedagogų trūkumo. Pavyzdžiui, Klaipėdoje trūko 19 mokytojų, iš jų net 4 pradinėms klasėms.
„Mokyklų vadovų asociacijos nariai tikina, kad pasitraukia vis daugiau mokytojų. Ir ne tie, kuriais abejotum, ar jie gali dirbti mokytoju ar ne, bet pasitraukia patys geriausi. Radę geresnį darbą, jie nebenori virti šiame chaose.
Stipriausi mokytojai palieka mokyklas, o pagal statistiką matome tai, kad naujų mokytojų taip pat mažėja“, – dėstė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tvirtina, kad įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, didės ne tik atlyginimai, bet ir bus sudarytos geresnės darbo sąlygos, ypač jauniems pedagogams.
Naujoje užmokesčio sistemoje įvestas pradedančiojo mokytojo etatas. Šie galės daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, patirčiai perimti, vesti mažiau pamokų nei daugiau darbo patirties turintys kolegos.
Planuojama, kad pirmuosius metus mokykloje dirbantis mokytojas už 36 val. uždirbtų apie 800 Eur iki mokesčių, tad apie 630 Eur į rankas.
„Jaunimo nepritraukia šis darbas. Jaunimui suteikiamos išskirtinės sąlygos 2 metus, bet paskui tu krenti į tą patį katilą ir baigiasi visi privalumai. Juk motyvuoti reikia kitu būdu. Ne spaudimo būdu, o kad mokytojas būtų laisvas ir kūrybiškas. Tačiau mes pagal naująjį etatinį apmokėjimo modelį tampame vergų vergais“, – įsitikinusi Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė.
Kur pinigai?
Įsigaliojus etatiniam darbo užmokesčio modeliui, mokytojų atlyginimai bus skaičiuojami nebe už atskiras valandas, kaip buvo iki šiol, o už etatą. Bus apmokamos ne tik pamokos ir su jomis susijusi veikla, bet ir kiti darbai, atliekami mokyklos bendruomenei.
Pagal naująjį darbo užmokesčio modelį, mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms.
ŠMM atstovai teigia, kad pagal naująjį pedagogų darbo apmokėjimo modelį, daugumai mokytojų išaugs darbo užmokestis, nes mažas krūvis lemdavo tai, kad kas trečias mokytojas Lietuvoje uždirba apie 420 Eur iki mokesčių.
Ministerija deklaruoja, jog nuo rugsėjo įvedus etatinį modelį, mokytojų darbo užmokesčio fondas auga vidutiniškai 10 proc.. Tai reiškia, jog nuo rugsėjo mokytojų atlyginimų fondas pasipildys 17,4 mln. Eur, iš viso iki 2020 m. – 95 mln. Eur. Tai leis palaipsniui iki 2020 m. mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti 20 proc., po maždaug 10 proc. jie kils 2018 ir 2019 metais.
Pedagogai atlyginimo kilimo nepastebi. Priešingai, kai kurių algos – sumažėjo.
„Pateikiama, kad darbo užmokesčio fondas didėja, bet mes tokių mokytojų nerandame, kuriems atlyginimas būtų padidėjęs. Jis arba lieka toks pats, arba mažėja. Tad kyla klausimas: kur tie pinigai?
Mokyklų vadovai teigia dar net nežinantys, kiek nuo rugsėjo mokykla gaus finansavimo – daugiau ar mažiau.
Kai mokytojai pateikė skaičiavimus, jog jų atlyginimai mažėja, ministerijos atstovai atkirto, kad galbūt tai skaičiuoklių klaida. Neva negali būti, turint tą patį krūvį, kad mažėtų atlyginimas.
Bet turime konkretų pavyzdį. Vilniuje dirbančios mokytojos, turinčios tą patį darbo krūvį kaip ir pernai, tik dabar 36 val etatą, atlyginimas sumažėjo 150 Eur. Šį konkretų pavyzdį pateikus ŠMM ministrei, ji atsakė, kad galbūt tai skaičiuoklės klaida. Tačiau mūsų toks atsakymas netenkina. Tai reiškia, kad mokytojai buvo apgauti.
Kol nepamatysime galutinio finansavimo modelio bei to, kiek pinigų gauna mokyklos, tai mums liks tik nežinomybė ir nerimas. O pykti kaip ir negalime, nes mums toliau demonstruojamos skaidrės gražios – fondas didėja. Bet kur tie pinigai?“, – klausia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Laukti spalio
ŠMM aiškina, jog lėšos mokyklas pasieks spalio mėnesį. Rugsėjo mėnesį, užfiksavus oficialius mokinių registro duomenis, bus tikslinamos valstybės dotacijos savivaldybėms sąmatos ir bus aišku, kiek kuri savivaldybė tiksliai gauna papildomų lėšų.
Dabar skaičiuojant lėšas pagal 2017-2018 mokslo metų mokinių skaičių, lėšos mokytojų atlyginimų fondui nuo rugsėjo labiausiai didės rajonų savivaldybėse. Preliminariais duomenimis, trečdaliu didesnis augimas prognozuojamas Vilniaus, Kazlų Rūdos, Prienų rajonų savivaldybėse.
Daugiau kaip 20 proc. lėšų mokytojų atlyginimų fondui turėtų gauti Rietavo, Telšių, Varėnos rajonų savivaldybės, daugiau kaip 10 proc. – Anykščių, Biržų, Jurbarko, Joniškio, Kelmės, Kupiškio, Kretingos, Lazdijų, Jonavos, Šalčininkų, Skuodo, Šakių, Švenčionių ir kitos savivaldybės.
Tai reiškia, kad kuo daugiau labai didelių klasių mokyklose, tuo atlyginimo fondo augimas pirmame etatinio darbo užmokesčio modelio etape yra mažesnis. Antrame etatinio įgyvendinimo etape augimas visose savivaldybėse bus tolygus (apie 10 proc.) ir atlyginimų fondo didėjimas priklausys nuo etatų skaičiaus.
Iš didžiųjų miestų savivaldybių mokytojų atlyginimo fondo augimas prognozuojamas Panevėžio miesto savivaldybėje – 17 proc., Kauno mieste – 10 proc., Vilniuje – 9 proc., Klaipėdoje – 2 proc., Šiauliuose – 8 proc.
Per pirmąjį etatinio modelio įvedimo etapą šiemet didžiausią pokytį pajus tie mokytojai, kurie iki šiol turėjo mažiau valandų. Dalies jų darbo krūviai, taigi ir darbo užmokestis, turėtų pasiekti šalies mokytojų vidurkį. Kaip ir anksčiau, atlyginimo dydis priklausys nuo darbo krūvio, mokytojo kvalifikacijos ir stažo.
Antruoju etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimo etapu, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., vidutinis mokytojų darbo užmokestis turėtų perkopti 1000 eurų ribą.
„Savivaldybes pasiekus papildomoms lėšoms mokytojų atlyginimams, mokyklų vadovų ir savivaldybių atsakomybė, kad lėšos būtų paskirstytos teisingai bei atsakingai. Nes atlyginimų fondui skiriamos lėšos bus ir naudojamos tik mokytojų atlyginimams, ūkiui ir administravimui išlaikyti jos nenukeliaus”, – tvirtino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
3 dalių etatas
ŠMM teigia, kad nuo šiol mokytojo etatą sudarys 3 dalys: kontaktinės valandos (pamokos, būreliai, konsultacijos, vadovavimas mokinių brandos darbams), nekontaktinio darbo valandos (pasiruošimas pamokoms, pasiekimų vertinimas) ir nekontaktinės valandos mokyklos bendruomenei (darbas su tėvais, vadovavimas studentų pedagoginei praktikai ir kiti mokyklos bendruomenei svarbūs darbai).
Tiesa, nekontaktinių valandų, skirtų veiklai mokyklos bendruomenei, mokytojas gali ir neturtėti, jei turi daug kontaktinių valandų. Etato dydis visų dalykų mokytojams bus vienodas– dabar dažnai lietuvių kalbos ar matematikos mokytojai turi didesnį pamokų skaičius nei dailės ar muzikos mokantys jų kolegos.
Etatas galės būti skaidomas– rekomenduojama ne smulkiau nei 0,25 etato. Taip pat mokytojas toje pačioje ar keliose mokyklose galės dirbti ir daugiau negu 1 etatu.
Profesinių sąjungų atstovai abejoja naująja darbo apmokėjimo tvarka: laukia mažesni atlyginimai ir daugiau darbo.
Vadovų savivalė
„Etatinio naujos darbo apmokėjimo sistemos įvedimas nėra atlyginimo padidėjimas. Tai tiesiog nauja apskaita. Jeigu anksčiau turėjome valandinį apmokėjimą, dabar viskas įskaičiuojama į etatą. Ir apie jokį padidėjimą mes negalėtume kalbėti, nes jis didėja tuomet, kai keičiasi koeficientai. Tad kai jis keisis, tada ir didės atlyginimas.
Dabartiniu metu paskaičiuojama, kad sumažėja atlyginimai. Naują darbo apmokėjimo sistemą sudaro 3 dalys. Trečioji dalis numato, kokius mokytojas darbus dirbs bendruomenėje. Juos pasiūlo vadovas, tačiau galbūt vadovas ir nepasiūlys kažkokio darbo.
Tad apmokėjimo sistema neramina. Ji įneša dar daugiau teisių vadovams, jie savivaliauja, juolab, kad pagal dabartinį darbo kodeksą, jau numatoma tai, kad jei nesutinki su vadovo sąlygom – rašyk prašymą ir atsisveikinam.
Naujasis darbo kodeksas suteikė daugiau teisių vadovams, o etatinio darbo apmokėjimo modelis tik dar labiau įtvirtino, manyčiau, vadovų savivalę. Gali būti, jog mokytojui sąmoningai bus duodama mažiau valandų, tikint, kad jis išeis į kitą ugdymo įstaigą ar panašiai.
Pasikeitus apmokėjimo tvarkai atlyginimai bus mažesni, o darbo bus daugiau. Daugiau popierizmo, nes už kiekvieną darbą turėsi atsiskaityti, įrodyti, kad tu tai padarei.
Pavyzdžiui, naujoje tvarkoje labai mažai valandų numatyta sąsiuvinių taisymui. Mums siūlė įsivesti daugiau testų. Bet, pavyzdžiui, aš nesutinku. Manau, testai „atbukina“ mokinių mąstymą. Juk tai tarsi loterija: gal bus gera diena ir pavyks atsakymus tiesiog atspėti. Juk rašant atskaymus į klausimus rodomos ne tik žinios, bet ir kalbiniai, rašytiniai gebėjimai.
Dar mokytojams norima paskirti budėjimą pertraukų metu. Nuo šiol jis įeis į pareigybę, kuris nebus apmokamas, kaip anksčiau. Mokytojas privalės atsakyti už visų vaikų esančių koridoriuje saugumą. Bet juk vienu metu ten gali būti 100 vaikų, tad kaip už tokį jų būrį gali prisiimti atsakomybę?“, – kalbėjo L. Juknienė.
