Sostinėje dirbanti fizikos mokytoja Edita Dijokienė pasakoja, kad pedagogus labiausiai slegia nežinia.
„Niekas neaišku. Aš manau, kad pradedant mokslo metus visi mokytojai jau turėjo žinoti savo darbo krūvį tikslų, pasirašyti darbo sutartis pakeistas, o dabar kol kas visiškai neaišku.
Mes gavome preliminarius įspėjimus tiktai, kad keisis darbo sąlygos, o jokios tikslumo visiškai nėra. Ir natūraliai tai kelia daugybę, daugybę problemų“, – sakė pedagogė E. Dijokienė.
Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad dėl etatinio apmokėjimo įvedimo kilę neramumai greitai baigsis. Esą kiekviena mokykla į pokyčius reaguoja skirtingai. Ministrė tikisi, kad visa nežinia mokytojams išsisklaidys per pirmąsias mokslo metų savaites.
„Viską, ką daro ministerija, tai teikia visą informaciją, visą konsultacinę pagalbą tiek mokyklų vadovams, tiek mokyklų finansininkams, kad tie klausimai ir neaiškumai būtų išspresti“, – tvirtino ministrė J. Petrauskienė.
Mokykloms klausimų kelia ne tik apmokėjimo sistema. Naujovių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, keičiasi egzaminų organizavimo tvarka. Siūloma, kad abiturientai brandos egzaminus šiemet rinktųsi kone pusmečiu anksčiau – nuo rugsėjo. Ilginama brandos darbo rengimo trukmė – abiturientai jį galės pradėti rašyti jau spalį.
Taip pat žadama, kad egzaminai šiais mokslo metais bus taisomi greitesniu elektroniniu-nuotoliniu būdu. Didžiausia naujovė abiturientams – kaupiamasis balas, kuris ateityje turėtų papildyti brandos egzaminą.
Tokiu atveju įtakos stojant į aukštąją mokyklą turėtų ne tik egzaminai, bet ir 2-ejų paskutinių metų mokymosi rezultatai. Šią naujovę žadama įvesti per 2-ejus metus. Šiemet keičiasi ir mokslo metų trukmė.
Pradinukams mokslo metų trukmė išlieka ta pati, tiesiog kitaip pasiskirsto atostogos, užtikrinant sistemiškesnį mokymąsi ir poilsio rėžimą, o vyresnių klasių moksleiviams mokslo metai prailgės penkiomis dienomis. tikino ministrė.
Mokytojų profsąjungos aiškina, kad prastos ne visos reformos. Tačiau nene blogiausia, kad dalį jų ministerija stumia buldozeriu.
„Dabar akivaizdu, kad ministrė nevaldo situacijos ir tas gali aštriai pasisukti jau Rugsėjo mėnesį. Tai gali turėti netgi neigiamos įtakos rezultatams. O kas bus jei su ta finansavimo ir tais visais pakeitimais dalis mokytojų nesutiks“, – kalbėjo profsąjungos atstovas Andrius Navickas.
„Mes pamatysim ar dabartinė švietimo sistema pajėgi įgyvendinti struktūrinę reformą, kalbu šiuo atveju apie mokytojų darbo apmokėjimą.
Jeigu tai pavyks padaryti, nors labai sunkiai atrodo dabar vyksta, tada bus galima sakyti, kad yra vilčių, kad švietimo sistemoje mokinių ugdymo kokybė pagerės“, – šnekėjo kitas Mokytojų profsąjungos atstovas Audrius Jurgelevičius.
Nauji mokslo metai neramina ir tėvus. Jie reformų neskuba vertinti, tačiau nesupranta, kodėl jų atžalos mokyklose praleidžia vis daugiau valandų.
„Šiai dienai tam, kad vaikus karštą vasarą, kaip buvo šis pavasaris, ilgiau laikyti pastate, kuris nėra labai pritaikytas, kondicionavimo nėra, labai abejotina ta vertė, nes dauguma mokytojų dirba gerai ir jie savo programą išeina laiku ir tos papildomos dienos jos jokios vertės neprideda“, – pridūrė tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.
Rugsėjo pirmąją taip pat atsiras kultūros pasas, leidžiantis nemokamai vaikams lankyti renginius, startuoja 40 visos dienos mokyklų. Šiemet išviso Lietuvos mokyklas lankys beveik 324 tūkstančiai mokinių, trimis tūkstančiais mažiau nei pernai.
