ŠMM pristato 2018–2019 mokslo metų naujoves: jie prasideda atnaujinamu ugdymo turiniu – dviem bandomaisiais projektais mokyklose stiprinant IT raštingumą ir plačiau integruojant gamtamokslį ugdymą; pradedamos atnaujinti visų dalykų bendrosios ugdymo programos; maždaug 30 mln. eurų didinamas finansavimas mokykloms su nauja mokyklų finansavimo metodika, etatiniu modeliu ir „kokybės krepšeliu“; startuoja 40 visos dienos mokyklų, kuriose priešmokyklinukai ir pradinukai bus užimti ir ugdomi visą darbo dieną; planuojami egzaminų pokyčiai ankstinant jų pasirinkimą, rengiamasi įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą.
„Švietime iššūkių daug, juos analizuojame, ir šiais metais startuojančios naujovės tikslingai nukreiptos į tų iššūkių sprendimą – tiek STEAM centrų laboratorijos, integruotas ugdymas, tiek pedagogų rengimas, profesinis augimas ir jų darbo apmokėjimas, tiek visapusio ugdymo iššūkiai – kultūros pasas, visos dienos mokykla. Didžiulis iššūkis – visiems sutelkti pastangas įgyvendinant būtinus pokyčius, mažinant švietimo atskirtį ir stiprinant jo kokybę. Tai ilgas, sudėtingas procesas, bet neabejotinai duodantis prasmingiausią rezultatą – gerą išsilavinimą, gerą mokyklą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
1. Pradedamas bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas. Bus sudarytos darbo grupės, į kurias įeis ir EBPO ekspertai, jie pradės rengti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, jas numatoma išbandyti 2020 m.
Integruotas gamtamokslinis ugdymas – 79 mokyklose. Praėjusiais mokslo metais 19 mokyklų 5–8 kl. išbandyta integralaus gamtamokslinio ugdymo programa nuo šio rugsėjo aprėps 79 mokyklas. Dirbant pagal šią programą gamtos mokslai neskaidomi į atskirus fizikos, chemijos, biologijos dalykus, šių dalykų mokytojai kartu planuoja veiklas ir padeda vienas kitam jas įgyvendinti.
Stiprinamas informacinis raštingumas – projektas „Informatika pradiniame ugdyme“, pernai išbandytas 10 mokyklų, šiemet aprėpia jų 100.
Tęsiamas mokyklų aprūpinimas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis. 533 mokyklų 5–8 klasėms už daugiau nei 2 mln. eurų jau nupirktos ir 2019 m. pradžioje pasieks fizikos, chemijos, biologijos ir technologijų mokymo priemonės. 2019 m. dar apie 200 mokyklų, turinčių daugiausia mokinių, bus perkamos papildomos mokymo priemonės.
2. Pradėta mokytojų rengimo pertvarka. Rugsėjį pradeda veikti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Atidarytos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Taip pat nuo rugsėjo ŠMM finansuos 428 pedagogų, norinčių mokyti antro dalyko, studijas. Jie atrinkti į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose, kuriose galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų. Sudarytos galimybės įsigyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių. Šiemet ją įgis per 40 asmenų.
3. Finansavimas mokykloms didėja maždaug 30 mln. eurų: įvedamam etatinio modeliui – 17,4 mln. eurų, naujai mokyklų finansavimo metodikai (kai dalis ugdymo lėšų skiriama pagal klasių skaičių ir jų dydį, dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas normas) – 5,4 mln. eurų, mokinių pasiekimus gerinančiam „kokybės krepšeliui“ – apie 11 mln. eurų.
4. Startuoja 40 visos dienos mokyklų. Jos nemokamai užims ir ugdys priešmokyklinukus ir pradinukus visą darbo dieną. Po pamokų mokiniai dalyvaus neformaliojo švietimo užsiėmimuose, projektuose, paruoš namų darbus, pailsės.
5. Startuoja kultūros pasas – nuo rugsėjo 1 d. visiems pradinukams 4 mėnesiams bus skirta po 5 eurus, kad jie galėtų nemokamai lankyti į paso programą įtrauktus renginius. Nuo 2019 m. sausio 1 d. kultūros pasu galės naudotis jau visi mokiniai, kiekvienam mokiniui metams bus skirta 15 eurų.
6. 10-yje savivaldybių steigiami STEAM centrai. 2018–2019 m. už 3 mln. eurų planuojama nupirkti priemonių, įrangos regioniniams STEAM centrams. STEAM centrai, pradėsiantys veikti 2020 m., sudarys sąlygas kokybiškesniam gamtamoksliniam ugdymui.
7. Egzaminų pokyčiai. Ankstėja egzaminų pasirinkimas: siūloma, kad abiturientai jau rugsėjį pasirinktų, kokius brandos egzaminus jie ketina laikyti. Ilginama brandos darbo rengimo trukmė: abiturientai brandos darbą galės pradėti rengti ne nuo sausio, o nuo spalio. Nuo sausio bus pasiūlyta brandos darbą pasirinkti ir III gimnazijos klasės mokiniams, taigi jie galės brandos darbą rengti ilgiau nei metus. Elektroniniu nuotoliniu būdu, kad mokiniai anksčiau sulauktų rezultatų, bus vertinama daugiau egzaminų: ne tik fizika ir informacinės technologijos, bet ir užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos, dalis lietuvių k. egzamino darbų. Kaupimasis balas ir vertinimas. Sparčiai ruošiamasi įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą, kad būtų atsižvelgiama į individualią mokinio pažangą. Kaupiamasis balas galutinai bus įvestas per 2 artimiausius metus.
8. Intensyvinamas lietuvių kalbos ugdymas tautinių mažumų mokyklose. Tautinių mažumų mokyklų pradinio ugdymo mokytojai skatinami į atskirus mokomuosius dalykus labiau integruoti veiklas, susijusias su lietuvių kalbos mokymu. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas Visagino, Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus ir Klaipėdos regionuose dirbantiems mokytojams taip pat bus parengta metodinė medžiaga, surengti seminarai, kaip ugdyti lietuvių kalbos raštingumą daugiakalbėje aplinkoje.
Naujais mokslo metas šiemet mokinių sulauks 1115 bendrojo ugdymo mokyklų (2017 m. – 1125), dirbs panašiai tiek pat, kiek ir pernai, mokytojų – apie 33 tūkst. (2017 m. – 33 658), mokysis 323,6 tūkst. mokinių (2017 m. – 327 tūks.), iš jų 29,5 tūkst. pirmokų (2017 m. – 30 126). Vilniaus miestas sulauks net 1000 pirmokų daugiau. Abiturientų, išankstiniais duomenimis, šalies mokyklose mokysis 23,6 tūkst. (2017 m. – 25 558).
