„Įstatymuose turėjo būti išreikštos žmogiškai, visiems žmonėms suprantama kalba. Pavyzdžiui: „Vaikas yra žmogus, kaip ir visi kiti. Tik silpnesnis už suaugusiuosius, todėl turi būti ypatingai globojamas ir saugomas. Nesiūliau priimti tokio įstatymo ir tai didelė mūsų klaida, kurią galima taisyti nors ir dabar <...>“, – sakė V. Landsbergis – konferencijoje „Vaiko teisių problemos Lietuvoje“.
Pasak V. Landsbergio, žmogus ir vaikas Lietuvoje tarsi skirtingos sąvokos. „Atskirai kalbama ir apie jų teises. Jei vaiko teisių dokumentuose imtume kalbėti apie žmogaus teises, pasijustume labai nejaukiai“, – akcentavo jis.
V. Landsbergis siūlė pamėginti į kai kurias teisines normas, kuriose kalbama apie vaikus, vietoje žodžio „vaikas“ įrašant „žmogus“. „Priverstinai perduodant žmogų, policijos atstovai pašalina kliūtis, sprendimui įvykdyti, o valstybės institucijų atstovai žmogų paima ir perduoda išieškotojui. <...> Dabar jau galima skubiai griebti spiegiantį žmogų ir nusivežti jį teisėta prievarta, kuri nėra smurtas“, ironizavo Civilinio proceso kodeksą (CPK) parafrazuodamas V. Landsbergis, pastebėdamas, kad normos, reglamentuojančios „žmogaus paėmimą iš skolininko ir perdavimą išieškotojui“, lyg tyčia įsigaliojo praėjusių metų rudenį. Jo teigimu, tai buvo padaryta planuojant prievartinį garsiosios Garliavos mergaitės paėmimą.
Teoriškai, pasak profesoriaus, Lietuvos įstatymuose yra puiki deklaratyvioji dalis, tačiau detalizuojančios deklaracijas normos ir reali praktika atrodo kitaip.
„Arba dabar, arba po minutės – tokia tavo, kaip vaiko (žmogaus), teisė“, – mergaitės išplėšimo Garliavoje vykdytojų žodžius citavo V. Landsbergis.
(Balsas.lt - Tiksli CPK formuoluotė yra tokia:
"764 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui
KEISTA:
2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1480 (nuo 2011 10 01)
(Žin., 2011, Nr. 85-4126)
1. Kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
2. Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš proceso šalių ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu arba antstolio sprendimu dalyvauti vykdymo procese antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.
3. Kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo.
4. Priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui.
5. Teismas, atmesdamas antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas.
6. Vykdant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga.)"
*****
Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad baudžiamasis kodeksas aiškiai nereglamentuoja tvirkinimo sąvokos. „Ar tai reiškia vaiko pasiguldymą į savo neapsirengusių meilužių guolį, pornografinių filmų vaikui rodymą? Tokio detalizavimo nėra. Jis, matyt, paliktas tyrėjų ir teisėjų nuožiūrai“, – samprotavo profesorius.
Konferenciją Vaikų dienos proga organizavo Lietuvos Sąjūdžio taryba. Pranešimus konferencijoje taip pat skaitys Seimo narys Rytas Kupčinskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, daktaras Saulius Arlauskas, Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Ona Gustienė.
