Ketvirtadienį Seime vyko pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Jo projektui iš esmės pritarė dauguma Seimo komitetų išskyrus Audito ir Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus.
Frakcijų pareiškimuose opozicija laidė kritikos strėles dėl Lietuvos nuskurdinamo, o premjeras Andrius Kubilius gynėsi kaltindamas opoziciją noru pasekti Graikijos pavyzdžiu.
V. Matuzas: biudžetas populizmu nekvepia
TS–LKD frakcijos vadovas Vitas Matuzas teigė, kad biudžete gerai suskaičiuota, kiek kam galima leisti. „Tikslai finansiniu populizmu nekvepia. Premjeras ir ministrė nedalijo tuščių pažadų“, – tikino V. Matuzas.
Pasak jo, numatomas biudžeto deficito mažinimas iki 2,8 proc. yra vienintelis būdas suvaldyti valstybės skolą. „Kiti metai leis pradėti mažinti valstybės skolą. Siūlantieji didinti, kelti, dalinti turėtų neužmiršti, kad jie reiškia didesnę valstybės skolą ir naštą kiekvienam“, – akcentavo V. Matuzas.
Siūlo Nobelio premiją A. Kubiliui
Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Algirdas Sysas ironiškai sakė norintis padėkoti konservatorių ir liberalų partijoms,o premjerą pasiūlyti Nobelio premijai.
„Bet močiutė, kuri šiandien klausosi mūsų, pasakys, kad visi šie rodikliai yra malonūs tik Konservatorių partijai. Nes visa tai pasiekta pačių skurdžiausių, emigracijos, didelių bankrotų sąskaita“, – kritikavo A. Sysas.
Anot parlamentaro, užimtumui skirtos lėšos lieka neišnaudotos.
„Kaip mes lipsim iš duobės, jei gamyba bus tokiam lygyje, darbuotojai gaus mažesnes arba tokias pačias algas. Jūs paliksite kitoms vyriausybės daug didesnę valstybės skolą“, – aikškino Seimo narys.
„Gulaginis“ ir religinis biudžetas?
Kritikos strėles žarstė ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis biudžeto projektą kitiems metams vadindamas Gulago arba religiniu.
„Biudžetas „gulaginis“, nes panašu, kad kitąmet daugelis gyvens ne ką geriau, nei tada. Jis religinis, nes premjeras ir ministrė viską grindžia tik strategijomis, vizijomis ir įsitikinimais“, – rėžė V. Mazuronis.
Jis teigė siūlymuose nematantis realaus valdymo audito valstybės lygmeniu, atsisakant funkcijų, kurios nereikalingos.
„Kontroliuojančių įmonių sumažėjo tik A. Kubiliaus ataskaitose. Konsultavimo paslaugoms mėtoma milijonai, jau nekalbu apie keliones į Balį ar kur kitur žiūrėti ozono skylių. Ar taip valdoma valstybė?“ – klausė V. Mazuronis.
A. Kubilius „nieko rimto neišgirdo“
Reaguodamas į opozicijos kritiką premjeras A. Kubilius teigė, kad biudžeto svarstymai yra puiki galimybė opozicijai pristatyti labai aiškias pozicijas.
„Šiandien opozicija turėjo galimybę pristatyti savo pasiūlymus, bet nieko rimto neišgirdau. Supratau, kad socialdemokratai galvoja, kad deficitas yra visai nesvarbu, – kalbėjo A. Kubilius. – O atversti skausmingą istorijos puslapį ir vartoti Gulago terminą – visiškai neadekvatu.“
Anot premjero, jo politika per trejus metus pasiteisino.
„Lietuvos ekonomikos augimas vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuva yra sparčiausiai įsisavinanti ES lėšas. Mes sudarėme sąlygas atsigauti ekonomikai, tai leido atstatyti pensijas (…) Kartais klausausi jūsų ir suprantu, kad jūs siūlote gyventi taip kaip graikams“, – piktinosi A. Kubilius.
Ekonomika.lt primena, kad spalio 14 d. vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui, kur prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos siekia beveik 18 mlrd. 759 mln. litų, išlaidos –19 mlrd. 468 mln. litų. Prognozuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos augs 9,5 proc., o valstybės biudžeto – 11 proc., palyginti su šių metų planu.
Kitais metais numatoma viešųjų finansų deficitą mažinti iki 2,8 proc. BVP ir tokiu būdu toliau mažinti skolinimosi poreikį bei siekti stabilizuoti valstybės skolos lygį žemiau 38 proc. BVP.
Daugiausia pajamų 2012 metais numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 9 mlrd. 325 mln. litų (apie 42,7 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų). Tai yra 12,9 proc. daugiau nei pagal patvirtintą 2011 metų planą.
Iš gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 4 mlrd. 60 mln. litų – 10,8 proc. daugiau nei pagal patvirtintą šių metų planą.
Akcizų kitąmet numatoma surinkti 3 mlrd. 436 mln. litų (apie 15,8 proc. nacionalinio biudžeto pajamų), tai yra beveik tiek pat, kiek planuota surinkti šiais metais.
Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 1 mlrd. 328,4 mln. litų (6,1 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų) – 12,7 proc. daugiau, palyginti su 2011 metų planu.
Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Kaip numato Seimo statutas, iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
TAIP PAT SKAITYKITE:
