Stoltenbergas: Ukraina taps NATO nare

Jis pridūrė, kad NATO kalba apie Ukrainos norą tapti nare ir pripažįsta, kad tai įvyks, bet išsisuko nuo atsakymo kada ir kokiomis sąlygomis.

„Mes kalbame apie Ukrainos norą tapti NATO nariais. Visi sąjungininkai sutinka, kad durys naujiems nariams atviros. Visi taip pat sutaria, kad Ukraina taps aljanso nare ir, kad tai turi nutarti visi sąjungininkai ir Ukraina. Maskva tikrai negali turėti veto ir pasisakyti prieš NATO plėtimąsi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kaip Lietuvą apraizgę Putino ir Lukašenkos čiuptuvai: Latvijoje ir Estijoje dar blogiau

Šaukėme „rusai puola“, bet gintis nesiruošėme? Krašto apsauga buvo Lietuvos podukra

Iš Vokietijos atsargos generolo – rimtas perspėjimas: Lietuva jau turi to imtis

Svarbiausia, su kuo sutinka visi, šiuo metu pasirūpinti, kad Ukraina išliktų nepriklausoma valstybe. Putinas ir Rusija negali laimėti šio karo. O kai karas baigsis, mes turime užtikrinti, kad istorija nepasikartos. Kad šita agresijos istorija, kai Rusija puola Ukrainą, tikrai pasibaigs. Tam reikia saugumo garantijų Ukrainai, viskas tam, kad istorija nesikartotų“, – sakė jis. 

NATO generalinis sekretorius taip pat aiškino, kad diskusijose už uždarų durų kalbama apie gynybos biudžeto didinimą ir didesnes pajėgas rytų flange. Tai, apie ką bus intensyviai kalbama ir Vilniaus NATO viršūnių susitikime. Jis pridūrė, kad 2 proc. nuo BVP, kaip jau ne kartą sakyta, turi būti grindys, bet ne lubos. 

Pasak J. Stoltenbergo, neprarandama vilties, kad Švedija dar taps NATO nare iki Vilniaus susitikimo. Kalbėti apie tai jis asmeniškai netrukus keliaus į Ankarą.

„Mano žinia yra ta, kad Švedijos narystė NATO yra gera naujiena Švedijai, Baltijos šalims ir visam Šiaurės regionui, bet taip pat tai gera žinia ir visam NATO. Tai stiprina NATO, todėl gerai ir Turkijai, ir kitoms sąjungininkėms. <...> Švedija jau pakviesta būti nare, ji ruošiasi, integruoja savo pajėgas į NATO, taip pat turi dvišales saugumo sutartis su kai kuriomis valstybėmis“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.

Jis pridūrė, kad nuo birželio pradžios Švedijoje pradėjo veikti nauji kontrterorizmo įstatymai. Šie įstatymai liečia ir KDP (Kurdistano darbininkų partiją), kuri pripažinta teroristine organizacija ne tik Turkijoje, bet ir ES.

„Taigi, Švedija akivaizdžiai stengiasi. Taip pat turime suprasti, kad Turkija turi tam tikro nerimo dėl saugumo situacijos, nes nė viena NATO narė nepatyrė tiek teroristinių atakų, kaip Turkija“, – kalbėjo jis.

Dar kartą Ppklaustas apie Ukrainos narystę ir „stipresnę“ žinutę apie tai, J. Stoltenbergas atsakė, kad „pagrindinė žinia, kad visi sutaria, jog Ukraina turi tapti aljanso nare“. 

„Ir mes darome konkrečius žingsnius. Ukraina artėja prie NATO. Jie juda nuo sovietinių prie NATO standartų, tobulėja. Mes jiems padedame tai daryti ir tai vyksta jau nuo 2014 metų. <...> Prasidėjus karui ukrainiečiai ėmė naudoti dar daugiau NATO sąjungininkų ginklų, apmokymai suintensyvėjo. Dabar, tarkime, vyksta apmokymai, kaip naudoti modernius naikintuvus. Tai taip, jie juda link NATO“, – kalbėjo NATO vadovas. 

Užklaustas, kaip vertina dronų atakas virš Maskvos ir kalbas, kad tai – Ukrainos darbas, jis atsakė, kad NATO pozicija nepasikeitė, nes „Ukraina turi teisę gintis“. 

„Invazija į Ukrainą yra tarptautinės teisės pažeidimas, o teisė gintis yra įrašyta į Jungtinių Tautų chartiją. Nėra abejonių, kas dabar vyksta, o vyksta karas, vyksta Putino agresija. Ukraina turi teisę gintis, Putinas pradėjo šį karą ir jis gali pabaigti šį karą. <...> Mes remiame Ukrainą, būsime su ja tiek, kiek reikės ir tai nedaro NATO konflikto dalimi. <...> NATO šiame kare turi dvi užduotis: remti Ukrainą ir užtikrinti, kad šis karas neišplistų už Ukrainos sienų. Štai kodėl mes padidinome savo karinį buvimą rytų flango šalyse. Viskas, tam, kad Maskvai neliktų jokio noro abejoti NATO pasiryžimu gintis“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.

Ukraina atsakymo laukė 14 metų

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atvykęs į susitikimą pareiškė, kad šiandien istorinė diena, nes tikimas kokių nors atsakymų dėl Ukrainos narystės NATO. 

„Ukraina atsakymo laukė 14 metų, kol kas negavo jokio. Per tą laiką patyrė dvi invazijas, todėl pats laikas atsisėsti ir rasti labai specifinį ir konkretų atsakymą, kaip Ukraina judės link NATO ir vieną dieną taps aljanso nare. <…> Ukrainai reikia tikro užtikrinimo, kad ji nebus užpulta“, – kalbėjo G. Landsbergis, pabrėžęs, kad nebeužtenka to, ką šalis gauna, o ir eilėje prie NATO jie stovi jau per ilgai. 

Jis taip pat pridūrė, kad dar vienas skubus klausimas yra situacija rytų flange, nes padėtis nė kiek negerėja. 

„Jei kas galvoja, kad Rusija strigo Ukrainoje ir nebekelia grėsmės, tai mes to taip nematome. Rusija gali atsistatyti, restruktūrizuotis ir net atsinaujinti, jei žvelgsime į ateitį. Taip pat yra Baltarusijos faktorius. <...> Baltijos šalys turi ilgiausią sieną su Rusija ir Baltarusija, todėl mums reiktų daugiau saugumo“, – sakė G. Landsbergis.

Jis pridūrė, kad Baltijos šalys yra vienas labiausiai pažeidžiamų regionų Europoje.

„Kalbame ne tik apie Švedijos saugumą, ne tik apie Skandinavijos saugumą, bet ir apie Baltijos regioną, kuris nori būti saugesnis ir labiau apsaugotas. Mes esame turbūt vienas iš labiausiai pažeidžiamų Europos regionų, todėl tikimės supratimo, nes mes taip pat vienodai suprantame, kai kalbama apie Turkijos saugumo problemas“, – ketvirtadienį Osle vykstančiame neformaliame NATO užsienio reikalų susitikime žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.