Lietuvą raizgo Putino ir Lukašenkos čiuptuvai
2021 metų rugpjūtį Vilniuje prie Lietuvos Seimo susirinko keli tūkstančiai žmonių. Jie protestavo prieš vyriausybės įvestus koronaviruso apribojimus. Su valdžia suderinta akcija prasidėjo ryte ir iš pradžių buvo rami. Tačiau vakare atmosfera įkaito, protestuotojai atitvėrė Seimo rūmus ir atsisakė iš jų išleisti parlamentarus. Sutemus reikalai pakrypo dar blogesne linkme, protestuotojai ėmė mušti policiją, mėtė į jų pusę akmenis, butelius ir petardas. Policija paleido ašarines dujas. Kai kurie protestuotojai taip pat naudojo sprogmenis. Minia puolė ir žurnalistus.
Aktyvistai, pamatę žurnalistų kameras, iškart užsidengė veidus, filmavo ir provokavo dirbančius žurnalistus, bandė juos sužaloti ar smogti. Panašią kamerų baimę daugelį metų demonstruoja prokremliški smogikai mitinguose Rusijoje.
Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anuškauskas teigė, kad neramumus surengė kaimyninės Baltarusijos režimas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat tvirtino, kad maištas įvyko „ne be užsienio valstybių pagalbos“.
Dėl įvykių Vilniuje tyrimo kaltinimai pareikšti 87 asmenims. Labiausiai matomi buvo keli aktyvistai – jie gerai žinomi Valstybės saugumo departamentui. Vienas iš riaušininkų Laurynas Ragelskis save vadina baltarusiu. Jis nuolat duoda interviu vyriausybinei Baltarusijos žiniasklaidai, taip pat atakuoja aktyvistus, kurie prieštarauja Lukašenkos režimui.
2022 metų gegužę LRT žurnalistai paskelbė tyrimą, pagal kurį šalyje veikia žmonių tinklas, valdantis 105 „Facebook“ grupes, „YouTube“ kanalus ir įvairius portalus, skleidžiantis Kremliaus propagandą, įskaitant dezinformaciją apie karą Ukrainoje. Vienas aktyviausių šių kanalų administratorių yra jau minėtasis Ragelskis, o visas tinklas telkiasi aplink Algirdą Paleckį, kuris 2021 metų liepą buvo nuteistas šešeriems metams už šnipinėjimo Rusijos naudai.
Lietuvos generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio mėnesio Paleckis ir kiti kaltinamieji perdavė informaciją Rusijos žvalgybai. Jo bendražygiai iš Tarptautinio kaimynystės forumo ir „Teisingumo aušros“ ir toliau aktyviai skelbia vaizdo įrašus politiko „YouTube“ kanale. Praėjusių metų liepą forumo aktyvistai keliavo į Maskvą, o rugsėjį stebėjo apsišaukėliškus referendumus Donbase. Jie taip pat kelis kartus lankėsi Baltarusijoje.
Latvijoje siaučia karo propagandistai
Kaimyninės Latvijos valdžia bandė sužlugdyti propagandistų darbą dar prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau dauguma baudžiamojo persekiojimo užsitęsia ilgą laiką ir dažnai baigiasi niekuo. 2020 metais Valstybės saugumo tarnyba (VSAT) iškėlė baudžiamąją bylą dėl sankcijų pažeidimo 14 propagandistų, kūrusių turinį agentūros „Rossija segodnya“ informaciniams ištekliams – „Sputnik“ ir „Baltnews“.
Buvo sulaikytas buvęs „Baltnews“ vyriausiasis redaktorius Andrejus Jakovlevas, žurnalistai Andrejus Solopenko ir Alla Berezovskaja, „Sputnik“ ir „Baltnews“ apžvalgininkas, aktyvistas Vladimiras Lindermanas ir kiti. Tyrimas truko apie trejus metus, o tik neseniai teismą pasiekė 14 baudžiamųjų bylų.
Lindermanas yra įdomios biografijos žmogus. Aktyvistas, Rusijos propagandos apibūdintas kaip „kovotojas su nacizmu Latvijoje“, 2000-aisiais buvo Nacionalbolševikų partijos Latvijos skyriaus vadovas ir jos lyderio Eduardo Limonovo pavaduotojas. Jis vis dar atvirai save priskiria prie nacionalbolševikų, vadindamas juos „draugais“.
Dar 2014 metais Lindermanas buvo apkaltintas „teroristų verbavimu“, tai yra savanorių, kurie išvyko į Donbasą kovoti separatistų pusėje. 2022 metų vasario 26 dieną jis socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad jam iškelta byla buvo „kuklus atlygis“ – tada jis „darė tai, kas buvo jo galioje, dėl Donbaso, dėl rusų pasaulio“.
2022 m. birželį Lindermanas vėl buvo sulaikytas savo bute, bet po keturių mėnesių paleistas už užstatą.
Dabar jam pateikti kaltinimai pagal du straipsnius: genocido ir karo nusikaltimų pateisinimą, taip pat etninės neapykantos kurstymą. VSD duomenimis, Lindermanas už savo veiklą finansinius atlygius gavo iš Rusijoje registruotų juridinių asmenų. 2023 metų vasario 8 dieną prokuratūra jo bylą perdavė Rygos miesto teismui.
Kremliaus žiniasklaidos žurnalistai taip pat vis dar gana ramiai gyvena ir dirba Rygoje – pavyzdžiui Alla Berezovskaja, Baltnews darbuotoja, Latvijos Rusijos sąjungos narė.
Ji save pozicionuoja kaip „žmogaus teisių aktyvistę“, kovojančią su „rusų genocidu“ Europoje (ir tiesiogiai lygina dabartinę rusų padėtį su žydų padėtimi holokausto metu). Atvira proputiniška pozicija jai netrukdo mėgautis gyvenimu Europoje – pavyzdžiui, 2022-ųjų spalį ji keliavo į Italiją.
Tiek Lindermanas, tiek Berezovskaja turi Latvijos nepiliečių statusą – specialų statusą, kurio turėtojai turi Latvijos Respublikos išduotus pasus. Jie buvimo užsienyje metu yra saugomi šalies, turi teisę nuolat gyventi šalyje, lygias socialines ir ekonomines teises su piliečiais ir teisę bet kada įgyti Latvijos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu. Yra tik keli apribojimai: pavyzdžiui, jie neturi teisės balsuoti rinkimuose ir eiti valstybinių pareigų.
Norint tapti piliečiu, asmuo turi išlaikyti latvių kalbos ir šalies istorijos egzaminą. Rusijos propaganda ilgą laiką kritikuoja šio reiškinio egzistavimą, lygindama jį su apartheido praktika. Pati Berezovskaja 2014 metais Vokietijos televizijos kanalui ARD skundėsi, kad jaučiasi „prispausta“, tačiau natūralizacijos procedūros nenorėjo atlikti „iš principo“.
2022 metų pabaigoje Lietuva ir Latvija įvedė anketą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, besikreipiantiems dėl leidimo gyventi arba nacionalinės vizos.
Jame klausiama apie požiūrį į Rusijos veiksmus Ukrainoje, taip pat apie tai, kam priklauso Krymas. Latvių anketoje taip pat yra klausimas apie požiūrį į sovietinių paminklų griovimą. Lietuvos migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, kasdien apie 10-20 leidimo gyventi prašančiųjų nurodo, kad palaiko karą. Tokiu atveju jie negauna leidimo gyventi ir yra priversti išvykti iš šalies.
Estija „kartu“ su Putinu
Kita vertus, Kremliaus bendrininkams vis dažniau atimami leidimai gyventi. Neseniai Estijos valdžia iš šalies išsiuntė kampanijos „Nemirtingasis pulkas“ koordinatorių Sergejų Chauliną, kuris pasisakė už karą. Šis atvejis išsiskiria tuo, kad Chaulinas turėjo „nežinomos pilietybės asmens“ statusą, tai yra, neturėjo jokios pilietybės, net Rusijos. Anksčiau Chaulino bendražygis, Rusijos pilietis Aleksejus Esakovas, buvo išsiųstas iš šalies.
Dar daugiau dėmesio vertas sprendimas panaikinti Rusijos piliečio Aleksandro Kornilovo, portalo baltija.eu vadovo ir jau minėto „Baltnews“ įkūrėjo, leidimą gyventi. Kaip paaiškino Estijos saugumo policija, Kornilovui nebuvo leista atvykti į ES dėl to, kad jis buvo „Kremliaus aktyvistas“, „Rusijos įtakos tinklo dalis“.
Pats Kornilovas tuo metu buvo užsienyje, todėl Estijos valdžiai nereikėjo griebtis deportacijos. Dabar jis gyvena Maskvoje. Propagandistas jau pateko į teisėsaugos institucijų akiratį: 2018 metais jis tapo kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Su juo susijusi NPO buvo apkaltinta fiktyviais sandoriais iš apmokestinimo išskaičiuodama lėšas, kurias gavo kaip dotacijas. Organizacijos kaip bausmę skyrė 6 tūkstančių eurų piniginę baudą, o pats Kornilovas išvengė baudžiamojo persekiojimo.
Baltija.eu svetainė Estijoje vis dar veikia ir nėra užblokuota, tačiau jos turinys pasislinko pramogų link. Leidinys aiškiai laikosi prorusiškos pozicijos dėl karo Ukrainoje, tačiau, skirtingai nei šalyje užblokuotos Baltnews ir RuBaltic, tai daro labai saikingai.
„Turite suprasti, kad Estijoje šių svetainių iš esmės niekas neskaito. Iš esmės jie eina kitu keliu. Visi šie ištekliai turi socialinių tinklų paskyras, o ypač „Facebook“, kuris yra populiariausias socialinis tinklas Estijoje, ir šios grupės bando išsklaidyti tam tikras temas“.
Žurnalistai mano, kad Estijoje persekiojamus „rusų agentus“ galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų:
„Prorusiškų aktyvistų išsiuntimo atvejai yra reti. Visi šie sprendimai gali būti skundžiami, o procesas užtrunka, yra net kelios organizacijos, tarp jų ir Estijos europarlamentarės Janos Toom biuras, kuris užsiima tokių sprendimų ginčijimu teisme“.
Toom, kuris prieš prasidedant karui Ukrainoje gana palankiai kalbėjo apie Putiną (ypač ne kartą gyrė jį už karines operacijas Sirijoje, susitiko su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu), po vasario 24 d. pasmerkė Rusijos prezidentą ir jo pradėtą karą, sakydama, kad tokia įvykių raida jai buvo „siaubingas šokas“. Dabar ji kritikuoja Estijos valdžią dėl Rusijos piliečių engimo, gindama ir propagandistus, ir nuo mobilizacijos bėgančius rusus.
„Su Yana Toom istorija yra gana sudėtinga. Pažįstu ją labai seniai. Ji labai pragmatiška. Lankydama Solovjovo laidose ji puikiai žinojo, kodėl tai daro, nes šias transliacijas stebėjo potencialus jos elektoratas, todėl jai pavyko du kartus būti išrinktai į Europos Parlamentą. Estija ten turi tik septynias vietas, o visa Estija yra viena didelė rinkimų apygarda, todėl reikia surinkti labai daug balsų", - sakė vienas iš estų žurnalistų.
Taigi Yana Toom yra gana pragmatiška ir ciniška politikė. Ji balansuoja ties ribą, bet beveik niekada neperžengia jos, tai yra negali būti apkaltinta kenkimu Estijos valstybingumui. Tačiau ji daro daug dalykų, kurie erzina Estijos visuomenę.
2023 metų balandį „Dossier Center“ ir daugelis Europos žiniasklaidos priemonių gavo prieigą prie nutekinto Kremliaus dokumento, kuriame išdėstytas planas daryti įtaką Baltijos šalių vidaus politikai. Strategija buvo parengta 2021 metais ir neatsižvelgta į karą Ukrainoje, kuris labai trukdė prezidento administracijos planams didinti įtaką regione.
Tačiau šie dokumentai rodo, kad Kremlius ketino remti įvairias organizacijas, tokias, kaip Rusijos tautiečių koordinacinė taryba (KSORS). Pastaraisiais metais ji buvo visiškai nepastebima ir jokios realios veiklos Estijoje nevykdė, kol šių metų balandį, gavusi žodinį Estijos saugumo policijos įspėjimą, pati išsiskirstė. Ar tam įtakos turėjo jau minėto Kornilovo (buvusio KSORS nario) pašalinimas, tiksliai nežinoma.
Prokremlišką propagandą Estijoje taip pat vykdė kita visuomeninė organizacija – „Kartu“ (estiškai KOOS), vadovaujama Aivo Petersono ir Olego Ivanovo.
Petersonas šiuo metu yra už grotų: jis įtariamas įvykdęs veiksmus hukreiptus prieš Estijos valstybingumą. Kovo mėnesį Petersonas nesėkmingai kandidatavo į Estijos parlamentą, o prieš rinkimus lankėsi Rusijos okupuotame Donecke ir pasirodė Vladimiro Solovjovo televizijos laidoje. Solovjovo eteryje „aktyvistas“ sakė, kad Estijai reikia valdžios pasikeitimo ir liaudies sukilimo.
Prokremliška žiniasklaida
2022 metų vasario pabaigoje, iškart prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvos žiniasklaidos lauke kilo skandalas. „Respublikos“ leidinys karą Ukrainoje pavadino „specialiąja karine operacija“, pasmerkė Lietuvos reguliuotojo sprendimą nerodyti Rusijos žinių kanalų ir išplatino klastotę apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pabėgimą iš Kijevo.
Po to didieji prekybos tinklai – „Iki“, „Rimi“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Narvesen“ – bei Lietuvos paštas iš išėmė „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“ spausdintas versijas. Šiandien „Respublika“ stengiasi kuo neutraliau nušviesti žinias apie Rusijos ir Ukrainos karą.
Svetainėje šiuo metu cituojami ir Putinas, ir Zelenskis. Tačiau dabar daugiausia dėmesio skiriama vidaus politikai: pavyzdžiui, nuolatinė tema – Lietuva neva „miršta“, būdama po Europos Sąjungos, NATO ir LGBT jungu. Laikraštis taip pat kritikuoja Lietuvos valdžią, kad ši „daugiau kalba apie Ukrainą“, nei apie savo šalį.
Be „Respublikos“, Lietuvoje, pavyzdžiui, laisvai platinamas geltonasis laikraštis rusų kalba „Express Nedelia“. „The Insider“ apžvelgtame numeryje naujienos apie Ukrainą yra pabrėžtinai neutralios, nors yra redakcijos rubrika, kritikuojanti „rusiškos kultūros panaikinimą“ Lietuvoje, taip pat interviu su Seimo nariu Dainiumi Kepianiu apie Ukrainos vėliavas ir tai, kad jų esą yra gerokai per daug.
Lietuvoje politika prokremliškos žiniasklaidos atžvilgiu švelnesnė nei kaimyninėje Latvijoje. Taip gali būti dėl to, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, gybena mažiausias procentas rusų ir rusakalbių. Naujausio surašymo duomenimis, 2021 metais rusai sudarė 5 proc. Lietuvos gyventojų, o rusiškai susikalbėti galėjo 60 proc. gyventojų.
Lietuvos valdžia į draudžiamų svetainių sąrašą įtraukė kai kuriuos propagandinius portalus, tokius, kaip Sputnik, tačiau dar neužblokuota kita naujienų agentūros „Rossija Segodnya“ svetainė „Baltnews“. Taip pat portalas RuBaltic.ru, publikuojantis straipsnius penkiomis kalbomis: rusų, baltarusių, lietuvių, latvių ir lenkų. Tiek „Baltnews“, tiek „RuBaltic“ atvirai propaguoja Putino karą, vadindami jį „specialia operacija Donbaso gyventojams apsaugoti“.
Latvijoje ir Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, „Baltnews“ ir „RuBaltic“ yra blokuojamos, tačiau toliau platina turinį, daugiausia per „Telegram“. „Digital Forensic Lab“ atlikto tyrimo duomenimis, „Baltnews“ yra populiariausias Rusijos propagandos „Telegram“ kanalas Latvijoje.
Dabar kanalas turi kiek daugiau nei 16 000 prenumeratorių, o pagal paminėjimų skaičių kituose prokremliškuose kanaluose yra penketuke.
Kalbant apie spaudą, tokie laikraščiai kaip „MK Latvija“ vis dar laisvai parduodami šalyje. Apie Rusijos agresiją nėra nė žodžio, bet kalbama apie artėjančią pasaulinę ekonominę krizę dėl to, kad „žvaigždžių dryžuotieji vyrukai (JAV) sukūrė daug problemų visame pasaulyje“, ir apie „galimą lenkų karių judėjimą į Vakarų Ukrainos teritoriją“.
TikTok kariuomenės
2022 metų gruodį „TikTok“ pranešė, kad užblokavo 1682 paskyras, kurios Europos auditorijai skleidžia Rusijos propagandą apie karą Ukrainoje. Propagandos tinklai veikė iš Rusijos ir Gruzijos, iš viso turėjo 218 600 abonentų.
Ataskaitoje minima, kad prokremliškos kalbos buvo nukreiptos daugiausia į Vokietiją, Italiją ir Jungtinę Karalystė. Bet neminima Latvija, kuriai poveikis gali būti ypač stiprus.
"Milijonai like'ų surenkami tiktokuose, kuriuose tinklaraštininkai pasakoja, kaip blogai yra Latvijoje, dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose Putinas ką nors apdovanoja ordinu. Valdžia užblokavo žiniasklaidos kanalus, bet pagrindinis propagandos ginklas dabar yra socialiniai tinklai“, – sakė Baltijos šalių tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ įkūrėja, straipsnio apie „TikTok“ įtaką šalies vidaus politikai autorė Inga Springė.
Kremliaus propaganda prasideda nuo didžiosios žiniasklaidos, bet vėliau turinys „išsibarsto“ įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose. Šios žinutės (dažnai „sensacingų“ faktų pavidalu) yra taip gerai paruoštos, kad influenceriai – net nesąmoningai, anot žurnalistų – skleidžia šią propagandą toliau. Apskritai viskas susiveda į vieną dalyką: Latvijoje viskas baisu, o valdžia, užuot rūpinusi savo gyventojais, padeda ukrainiečiams.
Nuo 2020 iki 2022 metų Latvijoje labai padaugėjo „TikTok“ vartotojų: sociologinės tarnybos „Kantar“ duomenimis, vartotojų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 5,5 proc. iki 23 proc. Tiesą sakant, kas penktas šalies gyventojas „TikTok“ apsilanko bent kartą per savaitę, tai galioja ir suaugusiems latviams.
Pernai atlikta apklausa parodė, kad jei Lietuvoje ir Estijoje šiuo socialiniu tinklu besinaudojančių žmonių grupėje nuo 40 iki 54 metų yra 7-9 proc., tai Latvijoje – 20 proc.. Springė mano, kad tai viena iš priežasčių, kodėl Kremliui palanki partija „Už stabilumą! po rudens rinkimų pateko į Seimą.
„Stabilumo“ deputatai atvirai nepropaguoja karo, o kalba apie sovietinių paminklų griovimą, padidintus tarifus šildymui ir elektrai, rusiškų dujų atsisakymą, apie tai, kaip Latvijai kenkia narystė ES. Tą dieną, kai partijos lyderiai prisiekė parlamente, jie taip pat interviu Rusijos ir Baltarusijos televizijoms kalbėjo apie „pražūtingą padėtį“ šalyje.
Pagrindinė „Stabilumo“ „žvaigždė“ yra pavaduotoja Gloria Grevtsova. Ji turi tris milijonus patiktukų paspaudimų „TikTok“ ir daugiau nei 100 000 sekėjų. Ji kalba rusiškai, palaiko Rusiją ir nuolat įsivelia į skandalus. Pavyzdžiui, neseniai Grevcova po apsilankymo Okupacijos muziejuje įrašė vaizdo įrašą, kuriame viską, ką ten girdėjo pasakojant, pavadino „tikra propaganda“.
Latvijos VSD dabar tikrina Grevcovos žodžius dėl „SSRS įvykdytų nusikaltimų Latvijos Respublikoje šlovinimo“, nors ji pati po skandalo įrašė antrą vaizdo įrašą, kur tvirtino, kad buvo tiesiog nesuprasta. 2022-10-07 jai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl galimos VRK apgaulės.
Tyrėjų teigimu, teikdama dokumentus ji nurodė mokymo įstaigą, kurios iš tikrųjų nėra baigusi. Kovo mėnesį teismas jai skyrė 160 valandų viešųjų darbų. Po to Grevcova nusprendė palikti „Stabilumą“ ir toliau dirbti Seime kaip nepriklausoma deputatė.
Apribojimai rusams
Baltijos šalių vyriausybės po 2022 metų vasario 24 dienos apribojo rusų galimybes patekti ir gyventi visose trijose valstybėse. Toliausiai nuėjo Latvija, kurioje leidimus nuolat gyventi turintys rusai privalėjo iki rugsėjo 1 dienos išlaikyti latvių kalbos žinių egzaminą. Estijos valdžia sustabdė leidimų gyventi ir leidimų dirbti bei verslo laidimų išdavimą rusams, o liepą įvestas panašus draudimas išduoti vizas ir leidimus gyventi ir studijuoti.
Lietuvos valdžia balandį priėmė įstatymą, kuris taip pat riboja naujų leidimų gyventi išdavimą rusams ir baltarusiams. Į pradinį įstatymo projektą taip pat buvo įtrauktas draudimas beveik visiems Rusijos piliečiams, išskyrus humanitarinių leidimų gyventi turėtojus, pirkti nekilnojamąjį turtą ir gauti pilietybę.
Estijos nacionalinio radijo transliuotojo (ERR) žurnalistai išanalizavo, kaip pasikeitė Rusijos propaganda nuo karo Ukrainoje pradžios, ir padarė išvadą, kad Estijoje vis labiau įsibėgėja klastotės, pagrįstos rusakalbių gyventojų baime dėl valdžios atsakomųjų veiksmų. Daugiausia problemų kelia rusofobijos naratyvu paremta dezinformacija, kurios šaltinis – nebe išorinės jėgos, o kai kas daug pavojingiau, patys Estijos piliečiai.
„Raadio 4“ vykdomasis redaktorius Arturas Aukonas nesutinka su šia nuomone:
„Naratyvas, kad „rusofobija“ ir „rusų kalba engiama“ Estijoje nėra naujas, jis gyvuoja dešimtmečius. Situacija dėl leidimų gyventi Rusijos piliečiams panaikinimo šią nuomonę tik patvirtino".
Demokratijos globoje
Lietuvos ir Latvijos žurnalistai įsitikinę, kad, skirtingai nei Rusija, jų šalys niekada netrukdys reikšti alternatyvios nuomonės, net jei tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, dauguma Kremliaus „įtakos agentų“ formaliai smerkia karą.
„Re:Baltica“ žurnalistė Inga Spriņģe remiasi Latvijos VSD duomenimis. Anot jų, dėl vaizdo įrašo „TikTok“ nuo karo pradžios buvo iškeltos tik šešios baudžiamosios bylos, įtariant neapykantos skleidimu ir Rusijos interesų propagavimu.
„Policijos pareigūnai kasdien mato šimtus vaizdo įrašų, kuriuose pateisinamas Rusijos karas Ukrainoje ir skleidžiama neapykanta, tačiau kiekvieną atvejį analizuoja individualiai: asmens asmenybę, galimą motyvaciją, peržiūrų skaičių, galimą žalą ir pan.“, – aiškina Springė.
Tuo pačiu metu, tyrėjos nuomone, daugelis Latvijoje vis dar neįvertina tokių kalbų grėsmės:
„Rusijos propaganda daug dirbo Baltijos šalyse ir iki 2014 m., sakydama: „Jus esate ne valstybė“, „Europos Sąjunga jumis nesirūpina“, „Kaip gera buvo prie SSRS“.
Žmonės nuolat apie tai girdėjo, kaip šalyje blogai ir kad negalima pasitikėti valdžia. Pasekmes pamatėme 2021 m.: kilo pandemija, o kai piliečiams buvo liepta pasiskiepyti, bet daugelis nedarė to, kas buvo būtina jų sveikatai. Visuomenė pasirodė suskilusi ir paveikta išorės įtakos.
