„Panikuodama Vyriausybė ir save įvarė į paniką. Kam reikia iš pradžių užsmaugti verslą, o paskui jį gelbėti keistais būdais?“ – šiandien spaudos konferencijoje pristatydamas Alternatyviąją programą klausė socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas ir tikino, kad socdemai žino vaistus, kaip Lietuvai padėti krizės metu.
Anot G. Kirkilo, visų pirma, buvo nustatyta neteisinga šalies ūkio ir ekonomikos diagnozė – esą Lietuvoje nėra nei krizės, nei recesijos. „Yra tam tikri recesijos požymiai. Toli gražu ne krizė, toli gražu dar net ne recesija“, – žurnalistams sakė buvęs premjeras.
G. Kirkilas piktinosi, kad nė viena iš Permainų koalicijos partnerių nesilaikė savo programos, kurią skelbė prieš rinkimus. Anot jo, jei valdančiosios partijos tokią programą, kuri yra vykdoma dabar, būtų paskelbusios dar prieš rinkimus į Seimą, tikriausiai nė vienos iš jų šiuo metu nebūtų parlamente.
Toliau žerdamas kritiką Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei, opozicijos lyderis sakė, kad valdantieji neįsiklausė ne tik į opozicijos siūlymus, bet ir į visuomenės, ekspertų bei socialinių partnerių balsą. Be to, pats antikrizinis planas esą buvo parengtas neskaidriai, dalyvaujant tik labai mažai grupei žmonių. „Planas iš esmės atitiko tiktai komercinių bankų interesus“, – pareiškė G. Kirkilas.
Jis taip pat aiškino, kad Vyriausybė vietoj ekonomikos stimuliavimo priemonių deda visas pastangas vien tik biudžeto surinkimui bei padidinimui, o tai yra klaidingas požiūris. Nors intencija surinkti lėšas į biudžetą, pasak G. Kirkilo, yra sveikintina, tačiau biudžetas yra tik vienas segmentas, o šiandien yra svarbiausia stimuliuoti ekonomiką. „Mes prisigąsdinam su tais deficitais“, – sakė socialdemokratas ir pridūrė, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai vis dar yra vieni geriausių Europos Sąjungoje.
Paklaustas, ar dabartinėje valdančiųjų programoje yra kas nors, kam opozicija pritaria, G. Kirkilas atsakė, jog yra iš dalies pritariama kai kuriems deklaruojamiems tikslams, tačiau opozicija negali sutikti su būdais ir priemonėmis, kaip jų yra siekiama. „Kaip žinote iš Biblijos – geros intencijos veda kai kur kitur“, – sakė G. Kirkilas.
Algirdas Butkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad svarbiausia dabar turi būti investicijos į infrastruktūrą, kad būtų apsaugotos darbo vietos, taip pat investicijos į naująsias technologijas ir švietimą. „Jei yra liga, yra ir vaistai“, – apie krizę kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Pasak Vytenio Povilo Andriukaičio, pradėjus vykdyti Antikrizinę programą mokesčių našta akivaizdžiai labiau užgriuvo sunkiau gyvenančią visuomenės dalį. „Nė viena Europos vyriausybė nemažino, nenaikino ir nelietė socialinių garantijų paketų – Lietuvos Vyriausybė pasielgė visiškai priešingai“, - sakė V. P. Andriukaitis.
Birutė Vėsaitė, kalbėdama apie naująją Energetikos ministeriją, kuri, jos nuomone, yra visiškai nereikalinga, pareiškė, kad potencialus kandidatas į naująją ministeriją Arvydas Sekmokas kelia grėsmę šalies energetikos strategijos tikslams. „Būdama Respublikos prezidento Valdo Adamkaus vietoje aš jo neskirčiau ministru“, – sakė ji.
B. Vėsaitė yra nepatenkinta A. Sekmoko kalbomis, kad esant sudėtingai ekonominei situacijai Lietuvai galbūt nereikėtų statyti naujos atominės elektrinės.
Ji taip pat pažadėjo, kad opozicija labai atidžiai kontroliuos, ar bus vykdomas memorandumas tarp Ūkio ministerijos ir smulkiųjų verslininkų. „Pažadai yra viena, o tas saulėlydis smulkiajam verslui, kurį sukūrė Vyriausybė, yra žlugdantis“, – pareiškė ji.
Anot B. Vėsaitės, reikia nedelsiant stiprinti „Invegos“ veiklą, kad ji kuo greičiau teiktų paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui garantijas bankams.
„Aukštojo mokslo sistema griūna į laisvosios rinkos fundamentalizmo prarają“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Juozas Olekas. Pasak jo, aukštasis mokslas yra daromas tik dalies jaunimo privilegija. „Pagrindinė kryptis – iššvaistyti valstybės lėšas finansuojant privačias veiklas“, – kritiką liejo socdemas ir teigė, kad su tokia politika po kelerių metų Lietuvoje nebus nei studentų, nei dėstytojų.
J. Olekas pridūrė, kad dabartiniai Vyriausybės siūlymai peržiūrėti mokslo ir technologijos slėnių plėtrą ir galbūt ją pristabdyti užkerta kelią naujų darbo vietų kūrimui, BVP augimui ir šalies konkurencingumo didinimui.
Spaudos konferencijos pabaigoje socialdemokratai pakiliai pareiškė, kad jų siūloma programa konceptualiai skiriasi nuo Permainų koalicijos vykdomos. „Mes kuriame visiškai kitokią valstybę – socialiai teisingesnę“, – tikino jie. Tik klausimas kyla, kodėl jie to nepadarė, kai patys sėdėjo Ministrų kabineto kėdėse.
***
Alternatyviojoje socialdemokratų programoje siūloma sudaryti sąlygas verslui skolintis lėšų rinkoje (taupymo lakštai ir pan.), investuoti į infrastruktūros projektus: kelius, geležinkelius, energetikos projektus, grąžinti panaikintas lengvatas smulkiajam ir vidutiniam verslui, peržiūrėti mokesčius ūkininkams, neapmokestinti pensijų, socialinių išmokų.
LSDP taip pat mano, kad būtina grąžinti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms savivaldybių nustatytais tarifais, sumažinti kuro akcizą, kad kuro kainos nebūtų aukštesnės nei kaimyninėse šalyse.
Opozicinės partijos programoje taip pat rašoma, kad reikia peržiūrėti akcizus stipriesiems alkoholiniams gėrimams ir alui, siekiant jų proporcingo apmokestinimo. Taip pat kritikuojama aukštojo mokslo reforma, teigiant, kad „neturtingam jaunimui aukštasis mokslas taps beveik neprieinamas“. Siūloma atsisakyti vadinamojo studento krepšelio.
Socialdemokratai įsitikinę, kad būtina įvesti nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims priklausomai nuo turto vertės, jo paskirties ir taikyti neapmokestinamojo turto dydį, kuo greičiau pereiti prie progresinės mokesčių tarifų sistemos.
