Neeilinis įvykis, kai valstybė nacionalizavo vieną iš šalyje veikusių komercinių bankų, sulaukė didelio visuomenės, verslo atstovų, politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos televizija surengė specialią tiesioginę laidą skirtą banko „Snoras“ situacijai aptarti.
Į laidos vedėjos žurnalistės Nemiros Pumprickaitės klausimą ar visi „Snoro“ indėlininkai atgaus savo santaupas, parlamentaras Algirdas Butkevičius atsakė: „Taip, patvirtinu, kad dalis indėlininkų savo indėlių gali ir nebeatgauti, nes valstybei atskyrus du bankus – „gerą“ ir „blogą“, į „blogą“ pateks obligacijos, indėliai virš 350 tūkst. litų ir negarantuotos paskolos. Taip pat gali būti, kad visus šiuos indėlius teks išmokėti mokesčių mokėtojų pinigais.“
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas aiškino, kodėl buvo nuspręsta nacionalizuoti banką „Šie sprendimai buvo priimti dėl galimo banko nemokumo ir likvidumo problema, nes buvo trūkumas pinigų atsiskaityti einamosioms išlaidoms.“
„Snoro“ vienas iš pagrindinių akcininkų ir vadovas Raimondas Baranauskas teigė, kad bankas buvo sužlugdytas ir jį gins teisiniu būdu. Į tai V. Vasiliauskas reagavo diplomatiškai: „Kiekvieno asmens teisė gintis teismu. Jei bus tokie procesai, teismai priims atitinkamus procesus. Bet šioje situacijoje tai buvo vienintelė išeitis.“
„Dėl smulkiųjų akcininkų indėlių: viskas priklauso nuo turto kokybės. Jie atsistos į kreditorių eilę, jų reikalavimai vieni iš paskutinių eilėje“, – ne itin optimistiškomis prognozėmis pasidalijo V. Vasiliauskas.
Finansų ministrė I. Šimonytė taip pat patvirtino, kad prioritetas indėlių atgavimo schemoje bus suteiktas apdraustiems, iki 100 000 eur. indėliams. Tačiau didesniems indėliams gali pritrūkti banko turto.
Ministrės nuomone, valstybė neturėtų labiau nukentėti kalbant apie apdraustuosius indėlius.
Kalbant apie žiniasklaidoje kilusį ažiotažą, konkrečiau – „Lietuvos ryto“ publikaciją, buvo išsakytos mintys, kad žiniasklaida turi atsakingiau žvelgti į tai, kas yra publikuojama, taip pat žurnalistai turėtų dirbti nepriklausomai nuo akcininkų interesų.
Nemažai kritikos buvo išsakyta ir žiniasklaidą neva informavusiems anonimams. Pasak parlamentarės L. Graužinienės, žmonės elgėsi neatsakingai ir negalvojo apie valstybę, skleisdami tokius gandus.
L. Graužinienė teigė, kad ir Tarptautinė audito kompanija, viešai skelbdama išvadas apie banko tendencijas, prisidėjo prie šios problemos.
Parlamentaras J. Razma pabrėžė, jog šalies finansinė sistema stabili, o ir aukščiausi šalies vadovai yra geri savo srities profesionalai.
Akcentuota, kad bankas patiria problemų, tačiau problemos sprendžiamos.
N. Pumprickaitei paklausus, ar kiti Lietuvos bankai neturi problemų, LB vadovas atsakė, kad kitiems bankams tikrai jokio pavojaus nėra.