VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė visų pirma priminė, kad infekcijų kaltininkai gali būti skirtingi.
„Tai gali būti virusai, bakterijos, grybeliai, helmintai arba pirmuonys, liaudiškai vadinami kirminai. Šie mikroorganizmas taip sutrikdo organizmo funkcijas, kad pasireiškia ilgos požymiai. Kitą kartą funkcijos gali būti sutrikdytos stipriai, dėl ko žmogui jau reikia kreiptis specialisto pagalbos“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo gydytoja.
Infekcijos gali plisti ne tik oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su sergančiuoju, bet ir per nesaugų vandenį, maistą, nesilaikant higienos, maudantis nešvariame telkinyje. Taip pat infekcijas perduoda vabzdžiai ir parazitai.
Užgulė sergantys rože, erkiniu encefalitu ir žarnyno infekcijomis
Ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Birutė Zablockienė pasakojo, kad šiuo metu pacientų kontingentą būtų galima skirstyti į 3 pagrindines grupes. Jei šaltuoju metų laiku dominuoja kvėpavimo takų infekcijos, dabar iš apie 40 skyriuje gydomų pacientų po dešimt jų čia patekę dėl odos infekcijos rožės, erkinio encefalito ir žarnyno infekcijų.
„Vasaros laikotarpiu daugiau turime neuroinfekcijų. Iki šiol per pusmetį gydyta 50 neuroinfekcijų, daugumą jų sudaro erkiniai encefalitai. Daug turime odos infekcijų, rožių – jų per pusę metų gydyta iki 100. Nemažai buvo gydyta ligonių, kuriems patvirtintas sepsis.
Žarnyno infekcijų taip pat gydyta apie 100. Iš jų daugumą sudarė Clostridium difficile infekcijos – tokios infekcijos, kuriomis žmonės dažniausiai suserga po ilgo antibiotikų vartojimo“, – vardijo B. Zablockienė.
Jei šaltuoju metų laiku dominuoja kvėpavimo takų infekcijos, dabar iš apie 40 skyriuje gydomų pacientų po dešimt jų čia patekę dėl odos infekcijos rožės, erkinio encefalito ir žarnyno infekcijų.
Gydytoja pridūrė, kad tenka susidurti ir keletu rečiau pasitaikančių infekcijų: „Pavyzdžiui, gydyta pacientė, serganti maliarija. Neseniai išrašytas pacientas, kuris keliaudamas užsikrėtė hepatitu A. Turime imunosupresuotų asmenų, sergančiųjų juostine pūsleline su komplikacijomis, plaučių uždegimu.“
Pašnekovės aiškinimu, į reanimacijos skyrių patenka jau sunkios būklės asmenys. Dabar tokie pacientas yra trys. Vienas jų – įtariamas erkinio encefalito atvejis.
„Tai sunkios būklės pacientas, su paralyžiuotomis galūnėmis, palaikomas kvėpavimo aparatais. Kita ligonė gydoma dėl ŽIV ir AIDS infekcijos, dėl imunosupresijos išsivysčiusios tam tikros pneumonijos sunkios formos. Nors rožė neatrodytų labai sunki liga, trečias pacientas yra būtent dėl jos – yra išsivysčiusi septinė būklė“, – vardijo B. Zablockienė.
Vaikus išskirtinai puolė du virusai
Kalbėdama apie dažniausius vasarą vaikų infekcinius susirgimus Vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė konstatavo, kad vasara – žarnyno infekcijų metas.
„Ir žiemą jų turime nemažai, tačiau tuo metu jos būna sukeliamos virusų. O vasarą, kai prasideda uogos, salotos, daržovės, higiena būna kitokia, prisideda ir maudynės ežeruose, dažniau pasitaiko bakterinėmis žarnyno infekcijomis sergančių vaikų“, – kalbėjo vaikų infektologė.
Be kita ko, ji pridūrė, kad šie metai buvo neeiliniai tuo, kad pavasarį ir dar net vasaros pradžioje būta išskirtinai daug vaikų, sergančių streptokokiniais tonzilitais ir vėjaraupiais.
„Tas mus išties stebino – sergančiųjų vėjaraupiais matome iki šiol, nors tikėtumėmės, kad vasarą skaičiai galėtų labai stipriai sumažėti, nes mažėja bendravimas uždarose patalpose. Bet iki šiol dar pasitaiko atvejų, kad į stacionarą atvyksta komplikuota vėjaraupių forma sergantys vaikai“, – komentavo I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, taip pat pasitaiko ir vaikų, sergančių neuroinfekcijomis – virusiniu meningitu, erkiniu encefalitu.
„Laimei, tokių sunkių pacientų, kuriems reikėtų gydymo intensyvios terapijos skyriuje, nėra daug“, – pastebėjo gydytoja.
Kokie bėrimai pavojingi?
B. Zablockienė priminė, kad infekcinės ligos gali pasireikšti įvairiausiais bėrimais. Pasak gydytojos, bėrimų pobūdis gali būti įvairiausias – dėmelės, papulės, pūslelės, pūliniai.
„Taigi turint išbertą ligonį reikėtų apklausti, ar žmogus keliavo, nuo ko skiepijosi, ar karščiavo, bendravo su sergančiuoju infekcine liga. Svarbus ir bėrimo dėsningumas, kaip jis keitėsi“, – pabrėžė gydytoja infektologė.
Pasak jos, viena dažnesnių infekcinių ligų, kurias išduoda bėrimas, – tymai. Šiai ligai būdingas bėrimas turi tam tikrą dėsningumą – pirmą parą išberia veidą, antrą parą bėrimas leidžiasi žemyn (į krūtinę, liemenį), trečią – išberia galūnes.
„Taip pat šalia bėrimo būna karščiavimas, respiraciniai simptomai, pasitaiko konjunktyvitas, tai yra raudonos, jautrios akys. Taip pat gana dažnai burnos gleivinėje galima matyti specifinį bėrimą – baltas kruopeles ties krūminiais dantimis“, – pridūrė ji.
Dar vieną pavojingą ligą išduoda hemoraginio bėrimo elementai. Juos matant gydytoja ragino pagalvoti ir apie meninkogokinę infekciją. Paprastai iš pradžių šie bėrimai būna mažesni, nelygiais kraštais, tamsesnės spalvos, rekomenduojama net paspaudus patikrinti, ar jie neišnyksta.
„Jei bėrimai plečiasi, pamačius tokius simptomus vertėtų kreiptis į gydytoją. Tiesa, hemoraginiai bėrimai yra būdingi ne tik meningokokinei infekcijai“, – pastebėjo ji.
„Tada įsisiurbus erkei po keleto dienų atsiranda besiplečianti raudona dėmė. Įprastais atvejais būna ryškesni jos kraštai, ji plečiasi, didėja. Tokiu atveju Lietuvoje, ypač mačius erkės įsisiurbimą, net nerekomenduojama atlikti tyrimus, o iškart paskiriamas gydymas antibiotikais.“
Gydytoja pridūrė, kad jau minėtuosius vėjaraupius sukeliantis virusas jais persirgus vėliau gyvenime organizmui nusilpus gali sukelti dar vieną ligą, kuri gali pereiti ir į komplikuotą formą, – juostinę pūslelinę. Tuomet bėrimas atsiranda palei tam tikro nervo eigą, o ne visą kūną kaip įprastų vėjaraupių atveju.
B. Zablockienės atkreipė dėmesį, kad jei šios ligos sezoniškumu nepasižymi, vasarai itin aktualus bėrimas yra eritema – vienas Laimo ligos simptomų:
„Tada įsisiurbus erkei po keleto dienų atsiranda besiplečianti raudona dėmė. Įprastais atvejais būna ryškesni jos kraštai, ji plečiasi, didėja. Tokiu atveju Lietuvoje, ypač mačius erkės įsisiurbimą, net nerekomenduojama atlikti tyrimus, o iškart paskiriamas gydymas antibiotikais.“
Kas rodo, kad reikia skubėti pas medikus?
Apibendrindamos medikės pajutus įtartinus simptomus į gydytojus patarė kreiptis tokiais atvejais, kai yra stebimi tam tikroms infekcijoms būdingi pavojingi simptomai.
Pavyzdžiui, jei fiksuojamas pernelyg dažnas kvėpavimo dažnis, atkaklus karščiavimas, stebimi sąmonės sutrikimai, ligonis yra nepažadinamas, pasireiškia traukuliai ar net paralyžius. Išdžiūvusios gleivinės, mažėjantis šlapimo kiekis, krentantis spaudimas gali signalizuoti apie dehidrataciją.
Atidžiau savo būklę sekti turėtų vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligos sergantys, su nusilpusiu imunitetu asmenys, nėščiosios.
Taip pat gydytojos pabrėžė, kad nuo ne vienos sunkios ligos galima apsisaugoti pasiskiepijant.
Kadangi Lietuva yra erkinio encefalito endeminė zona, visiems gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo šios ligos. Vaikams, be kitų įprastų kalendorinių vakcinų, siūloma pasiskiepyti ir nuo vėjaraupių. Tiesa, abi ši vakcinos nėra kompensuojamos valstybės.
Tačiau nemokamai suaugusieji gali pasiskiepyti ir nuo tokių ligų kaip stabligė ar difterija.
„16-os metų įskiepijus paskutinę vakciną pagal skiepų kalendorių toliau valstybė kas 10 metų kompensuoja skiepą“, – pastebėjo L. Jančorienė.
Taip pat įvairioms rizikos grupėms prieinamos gripo, pneumokokinės infekcijos vakcinos.
Atskirais skiepais ar profilaktiniais vaistais reikėtų pasidomėti ir keliaujant į tam tikros rizikos šalis.
