Pasak gydytojo, odos grybelis yra gana populiari problema. „Nors skirtingos literatūros duomenys nurodo skirtingą sergančių žmonių skaičių, vienas šaltinis apibrėžia, kad maždaug apie 70 proc. populiacijos per savo gyvenimą susiduria su šia problema. Tai praktiškai bene kiekvienas daugiau ar mažiau su tuo turi reikalą“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Kaip dažniausiai užsikrečiama?
VUL Santaros klinikų dermatovenerologas J. Arasimavičius pasakojo, kad pėdų grybelį sukelia vadinamieji žmones mylintys grybeliai – antrapofilai.
„Iš jų yra dermatofitai, kurie gyvena odos paviršiuje, taip pat gali būti mieliagrybiai ir kiti grybeliai. Kas svarbu – yra užsikrečiama sporomis, kurios ant paviršių gali išlikti pakankamai ilgai. Dažniausiai šie paviršiai yra tokios viešosios erdvės kaip persirengimo kambariai, dušai, dušo kabinos, pliažai.
Aišku, lauke išeiti basomis baimintis gal taip ir nevertėtų, nes iš principo saulės ultravioletiniai spinduliai atlieka dezinfekcinę funkciją – jie pašalina didžiąją dalį patogenų. Taigi didelės rizikos užsikrėsti kaip ir nėra. Labiausiai savo pėdomis vertėtų susirūpinti, kai būname pirmiau minėtose viešosiose vietose“, – pabrėžė gydytojas dermatovenerologas.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad vis tik kone dažniausia užsikrėtimo pėdų grybeliu erdvė yra namai.
„Tad jei ateiname į svečius, turime su savimi atsinešti savo šlepetes, nes kokie šeimininkai būtų mieli, jie gali pasidalinti ne tik minkštomis šlepetėmis, bet ir pėdų grybeliu. Tai galėtų būti bene dažniausias užsikrėtimo būdas.“
Gali pridaryti daug bėdų
Medikas taip pat išskyrė kelias pėdų grybelio formas, pati dažniausia jų – tarpupirščių grybelis.
„Mes, gydytojai, praktikoje dažnai juokiamės, kad kai nurengiame pacientą ir matome, kad tarpupirštis tarp mažylio ir gretimo pirštelio suskirdęs, dažniausiai mūsų pacientas pėdų grybelį ir turės. Tada jau matome paraudimą, įtraukimus. Jei šios būklės negydome, atsiranda atviri vartai infekcijai.
Tai reiškia, kad kol esame sveiki, viskas būna gal nieko, tos infekcijos nelabai bijome: jei mūsų imuninė sistema veikia tinkamai, su visais patogenais, kurie pakliūna per tuos odos įtrūkimus, susitvarko. Bet jei turime kitų problemų, sergame cukriniu diabetu, turime aukštą kraujospūdį, kojų pabrinkimus, tada situacija darosi ne tokia maloni ir rizikuojame labiau“, – kalbėjo J. Arasimavičius.
„Tad jei ateiname į svečius, turime su savimi atsinešti savo šlepetes, nes kokie šeimininkai būtų mieli, jie gali pasidalinti ne tik minkštomis šlepetėmis, bet ir pėdų grybeliu.“
Jo teigimu, tada rizikuojama pakankamai smarkiai, nes gali prasidėti procesai, liaudyje gerai žinomi pavadinimu rožė arba celiulitas: „Ši liga gali baigtis pakankamai liūdnai, ypač vyresniam žmogui, turinčiam gretutinių ligų. Taigi nekaltas pėdų grybelis gali pridaryti daug bėdų.“
Pasireiškia skirtingomis formomis
Dermatovenerologas priminė, kad pasitaiko ir kitų pėdų grybelio formų.
„Labiausiai lėtinis procesas yra tada, kai turime pleiskanojančią, dar vadinamą mokasino, grybelio formą. Kodėl mokasino? Nes bėrimą stebime būtent tose vietose, kurias dengtų šis indėniškas apavas – yra pėdų pleiskanojimas, šoninėje dalyje šiek tiek į viršų pakilęs kraštelis.
Dar yra pūslelių grybelio forma. Tada susidaro dažniausiai niežtinčios poodinės pūslelės, jos palaipsniui trūksta, tada nupleiskanoja. Įsimetus papildomai antrinei infekcijai, tai yra papildomiems mikroorganizmams, ten gali net atsirasti pūlinukai“, – vardijo medikas.
Jis užsiminė ir apie pačią sunkiausią – opų pėdų grybelio formą. Gydytojo aiškinimu, ją dažniausiai sukelia jau įsimetusi antrinė infekcija: „Pro odos įtrūkas patekusios į mūsų odą sukelia rimtesne problemas – rimtesnes žaizdas, opas. Bet tai yra retesnė forma.“
Pagrindas – sausos, švarios pėdos
Pamačius tokią pažeistą pėdų odą pašnekovas visada patarė kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, mat savigyda gali pridaryti bėdos.
„Visų pirma turime ir gerai atpažinti ligą, nes ji gali imituoti kitus susirgimus. Pavyzdžiui, pūslelių forma gali priminti žvynelinę, paprasta forma – egzemą. Taigi galima sumaišyti“, – pastebėjo J. Arasimavičius.
Gydytojas pabrėžė, kad svarbiausia prevencija norint išvengti grybelio yra tinkama higiena.
„Turime stengtis, kad mūsų kojytės visada būtų sausos. Jas turime reguliariai prausti ir būtinai gerai nusausinti, ypač tarpupirščius. Jei kojos prakaituoja, reikėtų dažniau keisti kojines“, – patarė jis.
Taip pat geriausia rinktis kojines tokios natūralaus audinio kaip iš linas, vilna, tokios kojinės geriausiai sugeria prakaitą. Pasak gydytojo, labai svarbu kojinių nepamiršti skalbi aukštoje temperatūroje, vėliau – išlyginti.
„Reikia pagalvoti ir apie viešąsias erdves – jei kažkur einama maudytis, būtina turėti savo šlepetes, nes pažeistos odos sąlytis su tokiais paviršiais ir užtikrina infekcijos patekimą. Mėgstantiems lankytis baseinuose gal vertėtų turėti ir kokio dezinfekcinio purškalo – nusausinus kojas dar juo papurkšti“, – kalbėjo dermatovenerologas.
Taip pat jis patarė vasarą, jei tik leidžia darbas, pasirinkti atviresnius batus, kurie leistų kojoms taip nesudrėkti. Medikas pabrėžė, kad daug blogiau, kai žmogus dirba darbą, kai nėra galimybės pasirinkti lengvesnio apavo.
Per kiek laiko išgydomas grybelis?
Paklaustas, per kiek laiko grybelis gali būti išgydomas, gydytojas visų pirma išskyrė, kad viskas priklauso nuo vaistų pobūdžio.
„Jei galvotume apie geriamus vaistus, jų dozavimas priklauso nuo pasirinkto medikamento. Jie galėtų būti geriami nuo savaitės iki 5–6 savaičių. Jei tai yra paprasta tarpupirščių grybelio forma, duosime vietinį vaistą ir tikimės per kokį gerą mėnesį nuo ligos pabėgti. Bet ši liga labai linkusi pasikartoti, nes užsikrėsti galime patys nuo savęs, jei mūsų batai bus nedezinfekuojami. Jei užsikrečiame ne nuo savęs, tai nuo kaimynų“, – sakė J. Arasimavičius.
Ar liga pasikartos, daug reikšmės turi ir imuninė sistema – vieni ligą pasigaus greitai, kiti – nebūtinai.
„Aišku, tokios būklės kaip cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, venų problemos papildomai didina riziką“, – pastebėjo jis.
