Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį.
Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti. Daug kartų kritikuoto oponento patirtį perėmė dabartinė Seimo vadovė I. Degutienė. Kuomet ji keitė poste Arūną Valinską, reikštos viltys, kad rūpestngos tautos mamytės įvaizdis pakels ir Seimo reitingus. Prieš kelis mėnesius nuskambėję ciniški pasisakymai neva tėvynę išduodančių emigrantų atžvilgiu - sudavė tam rimtą smūgį. Dabar problemų daugėja.
„Snoras“ tampa „Williamsu“
Koalicijos partneriams Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) ir Liberalų bei centro sąjungai (LiCS) aiškinantis, kurie geriau kovoja už teisybę ir teisinės valstybės pagrindus, į antrą planą nuslinko nemalonūs klausimai. Juos opozicija, žiniasklaida ir uždavė Seimo pirmininkei.
Kai kurie parlamentarai ir žiniasklaida siekia išsiaiškinti, ar Seimo pirmininkės I. Degutienės šeimos nariai (vyras ir sūnus) iš anksto negavo informacijos apie būsimą banko „Snoras“ nacionalizavimą ir dėl to atsiėmė šiame banke laikomus savo įmonių indėlius.
Seimo pirmininkės vyriausiasis patarėjas Dalius Egidijus Stancikas šią padėtį komentavo nenoriai ir piktai. „Tai absurdas! Ką daugiau galiu pasakyti. Neverta nė komentuoti, nes rytoj Petras Gražulis gali kreiptis į policininkus arba gaisrininkus“, – piktinosi jis.
Vis dėlto pernai I. Degutienės sūnaus Gedimino bendrovė „Novotersa“ iš „Snoro“ pasiėmė 1,6 mln. litų paskolą. Ir tai padarė lapkričio 16 dieną, kai „Snoras“ buvo nacionalizuotas ir operacijos jame negalėjo būti vykdomos. Įmonė paprašė, kad bankas dalį paskolos padengtų maždaug 652 tūkst. litų suma, kuri buvo sukaupta specialiojoje banko sąskaitoje. Bent vienas pavedimas iš „Novotersa“ sąskaitos buvo padarytas prieš pat nutraukiant banko operacijas dėl nacionalizavimo. Operacija įstrigo, kaip ir daugelis pavedimų. Tačiau bankui atnaujinus veiklą, operacija buvo baigta.
Ypatumas tas, kad tai jau bankrutuojančio banko operacija. Tokių irgi būna ne viena, tačiau daug kam itin įtartinai pasirodė aršus TS-LKD priešinimasis parlamentiniam situacijos tyrimui, pasitelkiant procedūrines manipuliacijas ir litanijas apie priešų sąmokslą.
Į žodžių karą įsitraukė ir Seimo pirmininkės šeima. Jos sutuoktinis dabar su TS-LKD konfliktuojančius liberalcentristus pavadino panašiais į laisvo elgesio merginas. Seimo pirmininkės partijos kolegos tada prapliupo sunkiai suvokiamais grasinimais demaskuoti parlamentinio tyrimo iniciatorius kaip „Snoro“ akcininkų samdinius ir tėvynės priešus.
Galiausiai pradėtas parlamentinis tyrimas turėtų padėti atsakyti į paprastą klausimą, ar Seimo vadovės sūnaus įmonei tvarkantis reikalus su „Snoru“ buvo pasinaudota iš motinos aplinkos gauta informacija? Verslininkas G. Degutis teigia, kad šioje situacijoje daugiau nukentėjo, o ne laimėjo. Minėta suma (652 tūkst. litų) esą vis vien būtų buvusi užskaityta kaip dalies paskolos grąžinimas.
Ta proga dera priminti, kad konservatorius į opoziciją kitados nubloškė valstybei tragiškai nenaudingas sandoris parduodant „Mažeikių naftą“ lyg ir amerikietiškai kompanijai „Williams International“, kurį parašu palaimino būtent I. Degutienė. Jei paaiškėtų, kad Seimo pirmininkės šeima, kurios galva G. Degutis kitiems viešai diagnozuoja „gaidžio sindromą“ ir prostituciją, „snoriadoje“ turėjo naudos – tai nepadėtų ir šiaip tragiškiems konservatorių reitingams. Gal tai ir yra vienintelė tikra priežastis, dėl kurios iškelta pirmalaikių rinkimų idėja? Vasarą ateitų mažiau rinkėjų (tai naudinga konservatoriams), o gausiai prikeptos Seimo tyrimų komisijos turėtų mažiau laiko išsiaiškinti, kaip ten kas buvo.Nors, kaip jau minėta, pirmalaikių rinkimų idėja irgi itin panaši į radikalų blefavimą.
Pabaigoje neprisimenama pradžios
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijaus Gailiaus ir Vytautas Giržadas buvo atleisti dėl tariamo informacijos nutekinimo apie valdžios planus banko „Snoras“ atžvilgiu. Atleidimo tema nukreipė dėmesį tiek nuo banko bankroto, kuris kainavo valstybei milijardus, tiek nuo klausimų parlamento vadovei. Neverta pamiršti ir to, kad kontroliuoti FNTT vadovus galios prasme yra labai naudingfa, nes būtent ši institucija daigiausiai žino apie pinigų srautus privačiose, verslo ir valdiškose sąskaitose. Tai kur kas reikšmingesnė grumtynių priežastis, negu rūpestis dviem personalijomis - ar jos būtų labai geros, ar labai ne kokios. Ypač artėjant eiliniams, o ne I. Degutienės šakėmis ore piešiamiems pirmalaikiams Seimo rinkimams.
Viskas dar tik įsibėgėja. Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas, nepalankias minėtus pareigūnus išmetusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir Generalinei prokuratūrai, rengiasi pertikrinti opozicinės Darbo partijos (DP) inicijuojama laikinųjų tyrimų komisija. „Valstybės vadovų pareiškimai ir veiksmai dar labiau supainioja šią istoriją. Akivaizdu, kad atsakymus į visus klausimus, kurie kyla Seimo opozicijai ir Lietuvos žmonėms, gali duoti tik specialioji Seimo komisija“, – teigia DP frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Ši laikinoji komisija bandys aiškintis, kiek FNTT yra nepriklausoma nuo politikų.
Humanitarinių mokslų daktaras filosofas Algirdas Degutis, kurio „Balsas.lt savaitė“ paprašė pakomentuoti informacinius mūšius, nesistebi, kad FNTT vadovų atleidimo tema dominuoja žiniose. „Teisingumas, teisėsaugos klausimai yra įdomūs daugumai žmonių. Nepasitenkinimas sistema yra didžiulis. Seimo ar Vyriausybės reitingai buvo ganėtinai žemi, o policija ar teisėsaugos sistema prieš kokius penkerius–septynerius metus dauguma žmonių pasitikėdavo“, – pastebėjo mokslų daktaras.
Nukreipti dėmesį į įdomius, bet ne tiek reikšmingus dalykus, pasak A. Degučio, yra sena technika, naudojama tiek pas mus, tiek kitur. „Klausimas – ar tai, kas dabar vyksta, nėra svarbu? Tai jau būtų ne sociologo, o piliečio požiūris“, – komentavo jis.
Pasak A. Degučio, neretai nutinka taip, kad skandalui pasiekus kulminaciją, visuomenė ne itin aiškiai atsimena, nuo ko jis prasidėjo. „Sunku pasakyti. Turbūt dauguma neatsimena esmės ir nuo ko viskas prasidėjo, bet tai iš dalies logiška. Vėliau atsiranda kitos informacijos, kuri, rodos, yra reikšmingesnė už pirmąją“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
O prasidėjo viskas valdančiųjų (ne tik šios kadencijos) nepadarytais namų darbais, kurie pavirto ne tik „Snoro“ skandalu, bet ir „atradimu“, kad gerus ar blogus pareigūnus sudoroti, remiantis slaptomis pažymomis, gana paprasta. Taip nuo iš „Snoro“ dingusių milijardų paieškos ir informacijos sklaidos klausimų pereita prie aistringos rinkimų kovos, kuriai FNTT turima informacija irgi turi didelės reikšmės.
Kova už teisybę?
Siekis apginti du itin abejotinais pagrindais atleistus FNTT vadovus panašus į vaidybą, nors klausimai, Antikorupcijos komisijos tyrimo metu, iškelti svarbūs, o priekaištai Generalinbės prokuratūris ir Vidaus reikalų ministerijos vadovams - pagrįsti. Galbūt jis išties yra pagrindinė linija nuoširdesniems ir jaunesniems TS-LKD politikams ir kai kuriems šios virtuvės naujokams Seime, daliai visuomenininkų. Partijos vadovybei Andriui Kubiliui, Rasai Juknevičienei ir I. Degutienei ši kaukė tinka ne daugiau, nei drambliui baleto kurpaitės.
Prisiminkime 2006 metais įsiplieskusio Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo aukas: buvusius kontržvalgybos vadus Vytautą Damulį, Kastytį Braziulį ir daugelį kitų ekspareigūnų, jų likimus bei pozicijas. Jie tikėjo TS-LKD vadų užkeikimais, buvo išnaudoti ir šiandien į prašymus viešai pakomentuoti naujojo skandalo peripetijas atsako bemaž vienodai: jau prisikalbėjome tada, paaiškinome politikams, siūlėme, ką ir kaip tvarkyti, keisti, o galiausiai buvome suspardyti ir suminkyti.
Dėl politinių interesų ne kas kitas, o TS-LKD vadovybė labiausiai pasitarnavo „prikąsto liežuvio“ kultūros diegimui valstybėje. Kai kurie sistemą apleidę pareigūnai vis dėlto prabyla ir anaiptol neskuba žavėtis konservatorių vadų laikysena.
Buvusi VSD darbuotoja Joana Bikulčienė „Balsas.lt savaitei“ sakė: „Tikiuosi, kad šį kartą konservatoriai pasielgs garbingai ir tie du vyrai netaps kovų korta prieš rinkimus. Bet kokiu atveju partija patenka į nepavydėtiną situaciją: rūpinsis – visi palaikys tai įrodymu, kad tie du buvo konservatorių „kurmiai“, nesirūpins – sakys, kad elgiasi kaip įprastai. Reikia ne konkrečiais asmenimis rūpintis, o visa teisėtvarkos sistema, kurią seniai graužia vėžys. Kad sąžiningi pareigūnai būtų tikri dėl ateities (ne tik šie du) ir nepriklausomi nuo politinių batalijų rezultatų.“
Galima tokia galimybe tikėti, tačiau nederėtų įsijausti. Mat šios Seimo sesijos darbo plane numatyti balsavimai dėl energetinių projektų, susijusių su dideliais pinigais, o tai gera dingstis susitarti ir pamiršti kovotojų bei riterių vaidmenis. Pats FNTT vadovų atleidimo skandalas ganėtinai naudingas tiek TS-LKD, tiek LiCS vadovams, kai artėja rinkimai, o didžių darbų per visą kadenciją nenuveikta ir vienai partijai gresia sėdėjimas opozicijoje, kitai – už parlamento ribų. Dėl visko kaltinant kitus, galima sugriauti ir kadenciją baigiantį Seimą bei pamiršti plačiai išreklamuotus energetinius projektus. Paprastai į viską mėgstanti kištis prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad problemos kol kas nemato. Ji ramiai lauks parlamentinių batalijų rezultatų, tad spektaklis tęsiasi toliau.
******
Pernai lapkričio 15 dieną prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoras“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra patvirtinęs, kad po minėtos „Lietuvos ryto“ publikacijos indėlininkai iš banko atsiėmė 111 mln. litų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, kurių vienam filialų vadovauja Seimo pirmininkės sutuoktinis G. Degutis, pripažįsta, kad pinigus iš sąskaitos banke „Snoras“ į kitą banką pervedė po publikacijos dienraštyje „Lietuvos rytas“, kurioje paskelbta apie teisėsaugos planuojamus veiksmus prieš „vieną lietuviškų bankų“.
Dar pernai gruodį Generalinė prokuratūra oficialiai atsisakė tirti galimą informacijos nutekinimą, nurodydama, kad banko akcininkai ir taip žinojo banko inspektavimo eigą bei viską galėjo numatyti. Tyrimas oficialiai pradėtas vasarį.
Minėtos informacijos nutekinimu apkaltinti ir iš darbo atleisti FNTT vadovai – tai išprovokavo politinę krizę. Premjeras A. Kubilius reikalauja, kad atsistatydintų pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Pastarasis, netiesiogiai remiamas prezidentės D. Grybauskaitės, užsispyrė nesitraukti. Prabilta apie valdančiosios koalicijos žlugimą.
