williams international

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį. Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti.

Nors prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumas siekia stulbinamų aukštumų, vis dėlto ne 90 proc. (tiek žmonių ją vertina palankiai), o tik apie 50 proc. apklausų dalyvių ją įvardija kaip politikę, geriausiai atstovaujančią jų interesams. Prieš du dešimtmečius Algirdą Brazauską kaip geriausią savo interesų atstovą minėjo per 70 proc. apklausų dalyvių.

Trečiadienį darbą baigė viena paslaptingiausių komisijų, sudarytų ankstesnės Vyriausybės. Jos pavadinimas, matyt, nedaug ką sakytų, jeigu neištartume komisijos pirmininko pavardės, nes ši komisija labai retai net žiniasklaidos pranešimuose buvo vadinama savo tikruoju vardu: Energetikos tiekimo saugumo komisija. Nepaisant to, kad elektros energija, dujos ir branduolinis kuras Lietuvą pasiekia daugiausia iš Rytų, komisijos pirmininkas, jeigu ir važiavo į komandiruotes, tai daugiausia į Vakarus.

Jeigu Lietuvos politikos scenoje būtų skelbiama Metų kaukės nominacija, realiausias pretendentas būtų Arūnas Valinskas ir jo partija. Net ir tapęs Seimo pirmininku, jis išliko Didžiuoju Nepažįstamuoju, kuris savo tikrąjį veidą slepia po kauke. Apie šoumeno A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kūrimo aplinkybes iki šiol nekalba nei jis pats, nei jo organizacijos nariai.

Verslininkai piktinasi išskirtinėmis „Mažeikių naftos“ degalų prekybos sąlygomis. Esą jei importas nebūtų dirbtinai ribojamas, kainos šalies degalinėse būtų mažesnės.  „Mažeikių naftos“ savininkų kišenė - čia, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko manymu, atsiduria iš kainų disbalanso atsirandantys pinigai.

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras. Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės. Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

Ne vienas rimčiau pasižiūrėjęs į ekonomikos mokslą, išsikeldavo sau klausimą – kaip čia taip išeina: jei aš stiklius, ir berniūkščiai išdaužė žmogui langus, tai mano verslas ima suktis, gaunu užsakymų įstatyt langus. Žmogui blogai – man, kaip verslininkui, gerai. Kažkaip nekrikščioniška. Klausimas visai rimtas; vieni vadovėliai (vadovėlinis gi klausimas !) bando išsisukti nuo atsakymo, kiti panaudoja dūmų uždangą. Ne, jokio gerumo čia nėra, sako tie kiti.