„Jos dabar nevyksta, kiek man žinoma, nepavyksta surasti konsensuso, tai tiesiog nežinau, matyt, artėsime prie to, kad teisinis kelias bus. (...) Teismas išspręs tą klausimą, kaip kitaip padaryti“, - BNS antradienį sakė R.Sinkevičius.
Pasak jo, „Orlen“ dabar reikalauja geležinkelių suteikti 190 mln. eurų vertės nuolaidų, o tai yra per didelė suma, kad pavyktų rasti kompromisą. R.Sinkevičius tikino, kad nei jis, nei „Lietuvos geležinkelių“ vadovai neišdrįs daryti tokių nuolaidų, bijodami būti nubausti už žalą įmonei.
„Klausimą yra sunku išspręsti dėl to, kad nė vienas iš ministrų, šiuo atveju aš, nenoriu būti Sigito Kakčio (buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras, 1999 metais pasirašęs „Mažeikių naftos“ pardavimo JAV kompanijai „Williams International“ sutartį ir vėliau kartu su kitais pareigūnais buvęs įtariamasis byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi - BNS) vietoje. Darydamas nuolaidas „Orlen“, sakykime, jeigu turėčiau tokią galią kaip asmuo priversti padaryti, kad geležinkeliai negautų pinigų sumos, kurią galėjo gauti, matyt, iš to galėtų atsirasti kalto ieškojimas.
Niekas tokios atsakomybės nenori prisiimti - nei geležinkeliai, nei aš - ir aš galvoju, kad iš principo jeigu bandyti susiderėti, tai tokią taikos sutartį turi inicijuoti teismas“, - tikino R.Sinkevičius.
„Tada būtų saugūs tie pareigūnai, kurie vadovauja geležinkeliams, ir akcininkui atstovaujantis ministras, ir valdybos nariai“, - pridūrė jis.
Anot R.Sinkevičiaus, ginčą taikiai pavyktų išspręsti nebent tuomet, jei abi pusės sumažintų savo reikalavimus.
„Tiek viena, tiek kita pusė turėtų ryškiai sumažinti savo pozicijas. Dabar tos pozicijos skiriasi 190 mln. eurų. Tai yra pernelyg dideli skirtumai, jeigu tuos skirtumus vienu metu bandėme sumažinti iki 40 mln. eurų, aš jau mačiau galimybę susitarti. Bet paskui kažkodėl tos nesutarimų apimtys vėl užaugo“, - sakė R.Sinkevičius.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas BNS sakė, kad procesas jau sugrįžo į teismus, kurie priims vienokius ar kitokius sprendimus. Anot jo, įmonės toliau dirba pagal galiojančią 2009 metų sutartį, pagal kurią „Orlen Lietuva“ geležinkeliams moka mažiau nei išrašoma sąskaitose-faktūrose.
„Mes toliau vadovaujamės galiojančia sutartimi, skaičiuojame tarifus pagal ją ir išrašome sąskaitas-faktūras. O „Orlen“ savaip ją interpretuoja, mano, kad reikia savaip skaičiuoti, ir kasdien apmoka mažiau nei nurodoma sąskaitose-faktūrose. Todėl kasdien tos skolos didėja“, - BNS sakė A.Šimėnas.
Jis negalėjo pasakyti konkrečios sumos, kurią „Orlen Lietuva“ skolinga geležinkeliams.
„Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis BNS teigė, kad įmonė tiesiog siekia už pervežimus mokėti tiek, kiek ir kiti „Lietuvos geležinkelių“ klientai. tačiau derybų išsamiau nekomentavo.
„Mes tikimės mokėti ne daugiau nei kiti Lietuvos geležinkelių klientai, o mūsų pozicija derybose yra pagrįsta oficialia tarifų knyga. Ir kaip jau esame sakę anksčiau, susilaikysime nuo komentarų, kol vyksta šios derybos“, - BNS teigė T.Digaitis.
A.Šimėnas dar rugsėjo viduryje BNS sakė, jog „Orlen Lietuvai“ pateikus naują poziciją, derybos pateko į aklavietę. Anot jo, geležinkeliai negali sutikti su „ Orlen“ prašoma didžiule nuolaidų suma, kuri, neoficialiomis BNS žiniomis, už 2016-2024 metus siekė daugiau nei 200 mln. eurų. A.Šimėnas tuomet sakė, kad tikėtina, jog nėra jokių galimybių pasirašyti naują sutartį ir ginčas toliau bus nagrinėjamas teismuose.
Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet sakė, kad Vyriausybė nesutiks su nepagrįstais „Orlen“ reikalavimais, jeigu tai lems nuostolingą geležinkelių veiklą - anot jo, tai būtų nusikaltimas.
A.Butkevičius anksčiau pripažino, kad bendrovėms susiderėjus, Lietuvai būtų paprasčiau kalbėtis su Lenkija apie strateginius energetikos projektus. Baiminamasi, kad geležinkeliams nesusiderėjus su „Orlen“, gali strigti derybos dėl elektros tinklų sinchronizavimo, be to, Lenkija 2,5 metų jau atidėjo bendro dujotiekio projekto įgyvendinimą.
Po šių metų pavasarį nepavykusio naujo derybų etapo „ Orlen“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ pokalbius vėl atnaujino rugpjūčio pradžioje, po Lietuvos premjero ir Lenkijos vyriausybės atstovų susitarimo liepos mėnesį. Tuomet A.Butkevičius nurodė, kad derybos turi būti baigtos per mėnesį.
Anot geležinkelių, „Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų vienašališkai moka mažiau nei pateikiama sąskaitose. Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ tvirtina, kad geležinkeliai neteisingai skaičiuoja paslaugų kainas, priskaičiuodami papildomus mokesčius. „Lietuvos geležinkeliai“ dėl to pateikė ieškinių teismams, o „Orlen Lietuva“ - arbitražui - jos ieškinys geležinkeliams rugsėjį padidintas iki 70 mln. eurų.
