vitalijaus gailiaus

Seimo Antikorupcijos komisija nutarė, kad visi trys 2000-aisiais sumanytos elektroninės sveikatos sistemos projekto, etapai buvo įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol nepasiekė tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų. E. sveikatos projektą pastaraisiais metais įgyvendina Registrų centras, kurio valdymas neseniai perduotas Susisiekimo ministerijai.

Vitalijus Gailius galėtų likti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku tuo atveju, jeigu išeitų iš teisėsaugos įtarimų sulaukusio Liberalų sąjūdžio, teigia valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis taip pat BNS patvirtino su socialdemokratu Artūru Skardžiumi kalbėjęs apie Antikorupcijos komisijos veiklą, tačiau tikina, kad jokių sąlygų dėl V.Gailiaus vadovavimo nebuvo keliama. Ši komisija atlieka parlamentinį tyrimą dėl Skardžių šeimos interesų vėjo energetikos srityje.

Parlamento nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeimos interesus energetikoje narpliojanti Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį planuoja apklausti Skardžių šeimos draugą ir verslo partnerį Romualdą Patalavičių bei išklausyti teisėsaugos atstovus.

Daugiau kaip pusė ikiteisminių tyrimų, pradėtų dėl smurto artimoje aplinkoje, nutraukiami. Politikai ir policijos atstovai mano, kad tai susiję su netinkamai parinkta kardomąja priemone, tyrimams vadovaujantys prokurorai su tuo nesutinka. Pernai šalyje pradėti 8,8 tūkst. ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo smurtaujant artimoje aplinkoje. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc. arba 4731 – nutraukti. Panaši tendencija matoma ir šiemet per penkis mėnesius.

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tad smurtautojas tiesiog grąžinamas namo pas auką, piktinasi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, smurto šeimoje atveju siekiant apsaugoti aukas įtariamieji turėtų būti įpareigojimi gyventi skyrium ar nesiartinti prie nukentėjusiojo, tuo tarpu tokia kardomoji priemonė skiriama itin retais atvejais.

Palyginti su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, turime itin mažai parlamentarų. Bet vos trijų milijonų gyventojų valstybei užtenka ir 141 parlamentaro. Tačiau kodėl mūsų politikai pasišovę draugauti su visu pasauliu? Tas neturi nė vieno tikro draugo... Ieškoti politinių, ekonominių, kultūrinių kontaktų visuomet geriau nei pyktis. Bet ar siekis turėti ypač daug bičiulių byloja apie kokybę? Senolių išmintis primena: kas turi daug bičiulių – tas neturi nė vieno tikro draugo.

 Vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį prokuratūrai apskundęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas generolas Kęstutis Jucevičius laikosi pozicijos, kad tarnybinis patikrinimas dėl jo patikimumo pradėtas be pagrindo. Jis sako nematantis keblumų dėl situacijos, kad teisėsaugai skundžia jį patikrinti pavedusį savo tiesioginį vadovą S.Skvernelį. „Daug pavaldinių skundžia savo vadovus, čia normali procedūra.

Seimas priėmė Seimo nario Vitalijaus Gailiaus teiktas Prokuratūros įstatymo pataisas, kuriomis užkertamas kelias buvusiam generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams be egzaminų ir atrankos užimti teisėjo pareigas. Pataisų autoriaus V. Gailiaus teigimu, prokuratūros vadovų privilegijos egzistavo dėl įstatymų kolizijos ir reikėjo jas panaikinti. „Teisėjo pareigas turėtų eiti tinkamiausi asmenys.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal parlamentaro Vitalijaus Gailiaus skundą, kuriame jis teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras neteisėtai inicijavo operatyvinius veiksmus prieš jį ir jo šeimą. Tai patvirtinantį prokuratūros raštą informavo gavęs VSD.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Vitalijaus Gailiaus teikiamos įstatymų pataisos, kuriomis užkertamas kelias buvusiam generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui be egzaminų ir atrankos užimti teisėjo pareigas, sulaukė pritarimo Seime. Šiandien surinkti 47 Seimo narių parašai, remiantys tai numatančias Prokuratūros įstatymo pataisas. Pagal Seimo statutą, įstatymo pataisų projektas turėtų būti svarstomas jau artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu – balandžio 16 dieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Vitalijaus Gailiaus skundą dėl buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio vasario 8 d. įsakymo dalies panaikinimo kaip nepagrįstą. V. Gailius prašė teismo panaikinti šio įsakymo punkto dalį, kuria buvo pavesta Vidaus reikalų ministerijos Bendrajam departamentui atlikti jo pakartotinį asmens kandidatūros tikrinimą.

Taip nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs buvusio FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus skundą, kuriame prašyta sustabdyti konkursą. Trečiadienį LVAT atmetė buvusio FNTT generolo Vitalijaus Gailiaus skundą, pažymėjęs, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo kovo 16-ąją paskelbta nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti konkursą į FNTT vadovo vietą bei jo neiškeldinti iš tarnybinio buto, yra teisėta ir pagrįsta.

Buvęs generolas tikina esąs teisus ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) stabdyti konkursą į įstaigos vadovo pareigas, pakeičiant jam nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių – stabdyti konkursą ir neiškeldinti iš tarnybinio buto.

Antradienį į neeilinį posėdį Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymų aptarti susirinksianti Seimo Antikorupcijos komisija (AK) pirmiausia turės apsispręsti, ar iš Prezidentūros gautus popierius iš tiesų galima laikyti oficialiu dokumentu. Parlamentarams teks nuspręsti, ar be jokių parašų ir antspaudų gautus balto popieriaus lapus su tekstu galima laikyti oficialiu krašto vadovės atsakymu į parlamentinės komisijos suformuluotus klausimus.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atleidimas turėjo įvykti daug anksčiau, o sugaištas laikas sukėlė emocijų, sako Premjeras Andrius Kubilius. Ministro Pirmininko teigimu, R. Palaičio atstatydinimą lėmė ne tik jo nepamatuotas ir klaidingas sprendimas atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus, tačiau ir ministro elgesys pačioje Vyriausybėje, žeidęs Ministrų Kabineto integralumą.

Žmogus yra būtybė, kuri negali gyventi be paaiškinimo. Nebesuvokdamas gyvenimo prasmės žmogus tampa ligonis. Norėdamas pasveikti jis privalo rasti kokį nors paaiškinimą. Net ir sakydamas, kad gyvenimas yra beprasmis, jis kuria absurdo teoriją, kuri padeda suvokti save. Net ir suprasdamas, kad kuriama teorija yra tik darbinė versija, žmogus vis tiek turi ją turėti. Kitaip – nebūtis.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį. Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Algis Čaplikas teigia, jog nėra jokios galimybės aukoti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį vardan koalicijos išsaugojimo. Anot LiCS pirmininko, skandalas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo turi liautis, mat jis kenkia „Snoro“ bylos tyrimui.

Iki šiol bent jau viešumoje santarvę demonstravusios prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija atsidūrė skirtingose barikadų pusėse, rašo „Lietuvos žinios“. Priešpriešos ašimi tapo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo peripetijos.

Seimo Antikorupcijos komisiją labiausiai nustebino faktas, kad slaptu laikytas lapkričio 14 d. posėdis prokuratūroje dėl padėties „Snoro“ banke nebuvo visiškai slaptas – jis vyko generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio kabinete ir į patalpą galėjo patekti daug žmonių, taip pat egzistavo ir slapto pasiklausymo galimybė. Todėl informaciją nutekinti galėjo daug daugiau žmonių negu manyta, sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD)  nepatvirtino, kad teikė siūlymą vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui panaikinti buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų leidimus dirbti su slapta informacija. Ministras teigė, kad VSD siūlė įvertinti minėtos tarnybos vadovų patikimumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vasario 15 dienos nutartimis priėmė nagrinėti Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado skundus Vidaus reikalų ministerijai panaikinti ministro įsakymą dėl jų pakartotinio asmens kandidatūrų tikrinimo poligrafu.