Antradienį į neeilinį posėdį Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymų aptarti susirinksianti Seimo Antikorupcijos komisija (AK) pirmiausia turės apsispręsti, ar iš Prezidentūros gautus popierius iš tiesų galima laikyti oficialiu dokumentu.
Parlamentarams teks nuspręsti, ar be jokių parašų ir antspaudų gautus balto popieriaus lapus su tekstu galima laikyti oficialiu krašto vadovės atsakymu į parlamentinės komisijos suformuluotus klausimus. Bent minimalios užuominos į kūrinio autorystę pasigendantys politikai mano, kad AK „pusfabrikatį“ atsiuntusiai Prezidentūrai šįkart aiškiai pritrūko pagarbos Seimui bei jo struktūriniam padaliniui.
Pasak AK pirmininko Ligito Kernagio, komisija iš Prezidentūros tėra gavusi kelis lapus, ant kurių pirmojo užrašyta „Prezidentės atsakymai“. Nors lydraštį pasirašė Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas, apie firminį Prezidentės blanką nėra net kalbos. Kaip ir apie jos parašą ar bent jau kokį nors antspaudą. „Gal tai tik kanclerio pokštas ir netrukus išaiškės, kad Prezidentė nieko nesiuntė. Dabar jau niekuo nesistebėčiau“, - prisipažino Krikščionių partijos frakcijai priklausantis L.Kernagis.
Parlamentaro teigimu, kai nėra jokios žymės, gautus atsakymo lapus galima dėlioti kaip nori, juos sukeisti ir pakeisti. „Gal tai iš viso ne originalas?“ - svarstė politikas. Atsakymų turinį AK vadovas vertino lakoniškai: „Mano asmenine nuomone, atsakymo negavome nė vieno.“ Anot L.Kernagio, kai kurie jų primena anekdotinį posakį - „viršininkas visada teisus, jei ne - skaityti pirmą punktą“.
Autorystė nežinoma
AK pirmininko pavaduotoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Agnė Bilotaitė sakė visai nenorinti vertinti atsakymų turinio, kol nežinoma jų autorystė. „Net nenurodyta, kas rengė atsakymus. Juk ne pati Prezidentė, o patarėjas ar keli, formaliuose raštuose tokie dalykai nurodomi. Jau nekalbu apie parašą ar antspaudą ant rašto“, - piktinosi A.Bilotaitė. Konservatorė mano, kad šiuo atveju Prezidentūrai pritrūko didesnės pagarbos tiek Seimui, tiek AK.
Šešis klausimus prezidentei AK suformulavo ir išsiuntė kovo pradžioje. Parlamentarams klausimų krašto vadovei kilo tiriant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo aplinkybes. Dabar jau buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio valia darbo pareigūnai neteko vasario viduryje. Seimą D.Grybauskaitės atsakymai pasiekė praėjusio ketvirtadienio popietę. Dokumentą pristatęs kurjeris komisijos biuro darbuotojus įspėjo, kad siunta labai skubi. Dar tą patį vakarą su jo turiniu buvo supažindinti AK nariai, jį išplatino žiniasklaida.
AK nariai, be kita ko, Prezidentės teiravosi apie ką, prieš priimant sprendimą atleisti FNTT vadovus, ji kalbėjosi su R. Palaičiu ir pačiu V. Gailiumi. „Su vidaus reikalų ministru ir FNTT vadovu buvo kalbama apie galimai prieš valstybę įvykdytą nusikaltimą, teisėsaugos institucijų vadovų reputaciją ir atsakomybę“, - atsakė D.Grybauskaitė. Prezidentė taip pat patvirtino, kad jos patarėjas Jonas Markevičius pranešė apie pokalbį su tuomečiu generalinio prokuroro pavaduotoju Andriumi Nevera, kuriame „A. Nevera informavo apie kolegos generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio žmonos giminystę su dienraščio “Lietuvos rytas„ redaktoriaus pavaduotoju“.
Klausiama, ką reiškia jos žodžiai dėl FNTT vadovų atleidimo, kad „ministras čia ne prie ko“, šalies vadovė atsakė: „Po patikrinimų ant abiejų FNTT pareigūnų krito įtarimo šešėlis, o teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių. Šiame kontekste žurnalistas klausė apie pasitikėjimą R.Palaičiu.“ Prezidentės teigimu, iš FNTT gauta informacija liudija, kad 2005-2011 metais jokie tyrimai, susiję su galbūt nusikalstamu politinių partijų finansavimu, vykdomi nebuvo.
