Pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne mechaniškai, o lanksčiai, kad žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą - dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją ar atvirkščiai, teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
„Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių neigiamų poveikių ir kad būtų geresnis tokio pailginimo rezultatas. O jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet tai darytume lanksčiai. Žmonės, kurie sutiktų ilgiau dirbti ir negauti pensijos sulaukę dabartinio pensinio amžiaus, jiems galėtų būti pažadama didesnė pensija už papildomai išdirbtus mėnesius, taip pat būtų ieškoma su žmonėmis individualios sutarties. O kitiems gal yra aktualiau anksčiau išeiti į pensiją ir jos dydis nėra toks reikšmingas, nes vaikai padės", - svarstė R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, kitose šalyse yra paplitęs dalinis išėjimas į pensiją, kai žmogui sudaroma galimybė dirbti pusę krūvio ir jie gauna pusę pensijos. Tai yra vyresnio amžiaus žmonėms ir lengviau ir labiau priimtina. „Tik reikia turėti galvoje realią darbo rinką“, - iliuzijų, kad tai būtų lengvai įgyvendinama Lietuvos situacijoje nekūrė R. Lazutka.
Ekonomistas konstatuoja - darbo rinka nėra draugiška pagyvenusiems žmonėms Lietuvoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad ieškant arba keičiant darbą amžius yra vienas iš pagrindinių diskriminacijos kriterijų, vyresnio amžiaus žmonės nenoriai priimami.
„Jaunimo nedarbas yra daug didesnis, bet yra žmonių, kurie praranda darbą ir vyresniame amžiuje, tai jiems jau iš naujo susirasti darbą yra sunkiau. Dažnai sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės užims darbo vietas, ir jaunimui, kurio nedarbo lygis yra labai didelis, sumažėja galimybės įsidarbinti, bet tokios tiesioginės priklausomybės nėra, kadangi jeigu žmonės dirba ilgiau, jie geriau gyvena, daugiau perka, atsiranda paklausa, plečiasi ekonomika ir tam pačiam jaunimui gali būti sukurtos darbo vietos“, - sakė R. Lazutka.
Ekonomistas įvardino ir dar dvi kliūtis - silpna sveikata, dėl kurios žmonės ieško būdų, kaip gauti vadinamąją neįgalumo pensiją, ir patiriamas stresas darbe. Tyrimai rodo, kad Lietuvos darbo vietose patiriamas stresas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių, o vyresnio amžiaus žmonės stresą išgyvena dar ir sunkiau.
Profesoriaus teigimu, artimiausiais metais ženklaus poveikio dėl laipsniško pensinio amžiaus ilginimo „Sodra“ nepajus, bet ilgainiui išlaidos sumažės.
„Dabar, jei moteris gauna pensiją jau 60 metų, ir gyvena kokius 15 metų, o jeigu ji išeis penkeriais metais vėliau ir gyvens tokią pat amžiaus trukmę, tai iš to išlaidos sumažės, o ji dar dirbdama keletą metų ir „Sodrai“ mokės, tai tas poveikis bus. Pirmais keleriais metais tai nebus panacėja, ir vėliau nebus panacėja, jeigu mes turėsime gana didelį skaičių neįgaliųjų žmonių, kurie nedirba, jeigu mes turėsime gana daug nedarbingo amžiaus gyventojų, jeigu turėsime tokią didžiulę emigraciją. Jeigu tie žmonės, kurie emigravo, būtų susiradę darbus čia, tai atsvertų su kaupu tą pensinio amžiaus ilginimą", - sakė R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, kitose Europos šalyse į pensiją žmonės išeina irgi 65-erių, o kai kur net 67 metų, dar kitur yra priimami sprendimai.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas iki 65 metų pailgino pensinį amžių tiek vyrams, tiek moterims.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet bus didinamas: moterims - keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais per metus, kol pasieks senatvės pensijos amžių - 65 metus.
Už tokias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 42, susilaikė 12 parlamentarų.
Šiuo metu Lietuvoje moterų senatvės pensijos amžius yra 60 metų, vyrų - 62 metai ir 6 mėnesiai.
