Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Šią savaitę Seimas paskelbė artėjančių rinkimų datas. Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 11-ąją, nauji Europos Parlamento nariai bus renkami gegužės 25-ąją. Neatmestina, kad tą pačią dieną vyks ir antrasis Prezidento rinkimų turas, jei nepavyks išrinkti šalies vadovo per pirmąjį. Realiausia laimėtoja, dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas nėra viešai pareiškusi, kad dalyvaus rinkimuose dėl dar vienos kadencijos šiame poste, nors jos elgesys ir retorika tuo abejoti lyg ir neleidžia.
Premjeras Algirdas Butkevičius, atvirkščiai, visa savo esybe tarsi nori pasakyti, kad jis nesiekia dalyvauti rinkimuose, nors yra laikomas vieninteliu realiu konkurentu Daliai Grybauskaitei. Apie savo norą dalyvauti Prezidento rinkimuose jau deklaravo ir Rolandas Paksas, tačiau, kad jam pavyks tą padaryti jau kitąmet, abejonių labai daug. Taigi R. Paksas nori, bet negali, A. Butkevičius gali, bet nenori, D. Grybauskaitė nesako, o dar yra Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, taip pat kalbantys apie savo dalyvavimą Prezidento rinkimuose.
LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje politologas Lauras Bielinis sakė, kad per Prezidento rinkimus valdantiesiems iškelti bendrą kandidatą yra geras projektas, nes, anot jo, jei kandidatuos visų partijų atstovai, kovodami tarpusavyje, jie nekovos su D. Grybauskaite.
– Ar Jums kyla abejonių, kad Dalia Grybauskaitė sieks antros kadencijos?
– Ne, kaip jūs pasakėte, aš sutinku su Jumis. Iš tikrųjų abejonių man nekyla, nes ji yra labai reali kandidatė. Ir jos pergalė yra labai reali, nes iš tikrųjų nepriklausomai nuo to, kas įvyksta, jos reitingai aukščiausi ir lenkia kitus politikus kelis kartus.
– Jeigu su ja ryšis varžytis A. Butkevičius, ar laimėjusi rinkimus D. Grybauskaitė paliks jį premjero poste?
– Tiesą sakant, sudėtinga situacija jai būtų, nes Seimo valdančioji dauguma išliktų ta pati, vadinasi, ji turėtų kalbėti vėl su ta pačia valdančiaja dauguma. O valdančioji dauguma vėl pateiktų tą patį premjerą ir, greičiausiai, praktiškai net tuos pačius ministrus, galbūt pakeitę vieną kitą.
– Kokiai visuomenės daliai A. Butkevičius, jeigu jis pasiryžtų kandidatuoti, būtų priimtinesnis nei dabartinė prezidentė?
– Jeigu pasižiūrėtume, kaip buvo balsuojama už D. Grybauskaitę per anuos rinkimus, mes galime pastebėti, kad tuomet buvo balsuojama, siekiant, viliantis labai greito ir ryžtingo situacijos keitimo: trinkt kumščiu, ir viskas pasikeitė. Bet mes matome, kad praeina kadencija, čia trankyk netrankęs. Iš tikrųjų reikia dirbti ir reikia labai nuosekliai, atsargiai viską daryti, nes yra nuomonių įvairovė ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje, regionuose ir t. t. Ir šiuo atveju A. Butkevičius kaip tik demonstruoja tą derybinį politikos variantą, o ne griežtos valios primetimo. Ir tas derybinis politikos variantas išties pakankamai daugeliui žmonių yra priimtinas ir įdomus.
– Ar tokiu atveju, jeigu dalyvautų A. Butkevičus, įmanomas antras turas?
– Ne, nesakyčiau, kad taip iš karto mes ir gauname antrą turą. Čia priklauso nuo daugelio dalykų. Priklausys nuo to, kaip D. Grybauskaitė sugebės išsaugoti ir pakelti savo elektoratą. Kaip A. Butkevičius sugebės sutelkti apie save savo rinkėjus. Kaip valdančiosios koalicijos partijos asistuos jam ar ne? Ar jie vis dėlto vykdys tą projektą, kurį iškėlė R. Paksas? Originalus, netikėtas, bet geras projektas – visiems iškelti bendrą kandidatą. Jeigu kandidatuos visų šių partijų atstovai, tai jie elementariai „suvalgys“ vienas kito balsus. Jie, kovodami tarpusavyje, nekovos su D. Grybauskaite.
– Mes čia jau užsiminėme apie R. Paksą, apie tai, kad jis visai neslepia savo ketinimų dalyvauti Prezidento rinkimuose.
– R. Paksas pasakė labai aiškiai – jam tinka ir 2014, ir 2019, ir t. t. Jis palauks. Kantrybės turi, sveikatos irgi, todėl aš manyčiau, kad 2019 metai būtų jam dar ryškesni metai, nes dabar yra kažkoks „suveltas“ periodas. Ir jo iškilimas į mūsų akiratį daugiau vis dėlto turėtų būti sietinas su Europos Parlamentu, negu su realia galimybe jam kandidatuoti į Prezidentus.
– O ką jūs manote apie tai, kad dabar yra A. Paulauskas nuo Darbo partijos. Bet, žinant, kad jų tikrasis lyderis sugeba per naktį pakeisti visą Seimo vadovybę, tai ar negali būti taip, kad A. Paulauskas bus pakeistas vis ryškesne tampančia Seimo pirmininke?
– Gali būti, teoriškai gali, mes tą praktiką žinome, jūs pasakėte, bet praktiškai, ko gero, A. Paulauską keičiant L. Graužiniene nedaug kas pasikeis rinkiminėje situacijoje. Ir vienas, ir kitas neturi šanso laimėti net antrą vietą. Ir todėl jų keitimas arba nekeitimas didžiąja dalimi bus susietas su pačios partijos interesu save paviešinti, parodyti save ne Prezidento, o Europos Parlamento rimkimuose.
– O ką tada daryti konservatoriams, kai prezidentė taip mostelėjo vieną dieną ranka ir pasakė, kad nereikia jai paramos niekieno, nė vienos partijos?
– Va čia tai iš tikrųjų aš nustebau, kai ji taip pasakė. Aš suprantu, kad ji jaučiasi pakankamai tvirtai pasižiūrėjusi į savo reitingus, pagal tai, kaip visuomenė ją vertina. Jai reikalinga reali politinė parama, reali finansinė parama, didelė organizacinė, intelektinė parama. Ir, jeigu jinai ruošiasi tą daryti, t. y. dalyvauti rinkimuose, ji turi galvoti apie tai. Kaip jie ten tarpusavyje išsiaiškins, aš nežinau, čia jų reikalas. Pačių koservatorių gretose, aš tikrai žinau, ir, matyt, niekam čia ne paslaptis, kad dalis konservatorių, ypač krikdeminės pakraipos, mato savo galimą kandidatą I. Degutienę, kuri iš tikrųjų yra labai įspūdinga ir gali, kaip politikė, parodyti daug ką. Suprantama, ji šiandien nelenkia D. Grybauskaitės, bet šiai partijai reikia susimąstyti, nes istorijoje jie turėjo tik vieną savo partinį kandidatą. Pačioje pradžioje Vytautą Landsbergį, ir daugiau nė vieno. Tai partija be lyderių? Ji būtinai turi iškelti savo lyderį, jeigu ne dabar, tai po šių rinkimų vis dėlto susimąstyti apie tai.
– Tai dabar iš viso to, ką aš išgirdau iš Jūsų, leisiu sau padaryti tokią išvadą, kad realūs yra du kandidatai, ir jie abu turėtų pasakyti, kad jie dalyvauja rinkimuose?
– Taip.
– Jūs balsuotumėte už dabartinę prezidentę antrai kadencijai?
– Kad aš ir pirmoje nebalsavau. Tiesiog, mano galva, prezidentė yra labai rimta, aukštai kvalifikuota eurobiurokratė, jeigu taip galima pasakyti. Geraja to žodžio prasme (biurokratė). Bet politiniame lauke ji daro klaidas būtent dėl to, kad jos visas intelektinis bagažas yra administracinio lygmens. Ir, būdama administratorė, ji politikoje padaro tokias avarijas, kurios ir dabar išplaukia kartais. Kartais moteriškai pasireiškia tie dalykai, kaip „man nereikia paramos“. O kartais sprendimo formavime ji bando labai techniškai elgtis, o politika juk menas.
– Tai jūs manote, kad geresnis menininkas būtų A. Butkevičius?
– Jis visą laiką demonstruoja derybas, susitarimus, bandymus atrasti kažkokį vidurkį, visiems tinkamą variantą. Tai ir yra... derybų meno problema politikoje yra labai didelė. Jeigu tu nesideri, tu turi priešų, bet tu neturi rezultato.
– Ką gi, dabar mums belieka laukti tos sausio 18-osios, socialdemokratų suvažiavimo. Ačiū jums už šitą pokalbį.
