Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatu kitą vasarą vyksiančiuose prezidento rinkimuose įvardijamas europarlamentaras Zigmantas Balčytis neišduoda, kuo būtų geresnis už dabartinę šalies vadovę.
– Paskelbdamas, kad ketinate balotiruotis į prezidentus, pasielgėte netipiškai.
– Na, kaip. Esu pasiruošęs, bet čia dar yra labai daug procedūrinių dalykų.
– Vis dėlto net ir tai, kad skelbiate, kuomet iki rinkimų dar beveik metai, – netipiška. Paprastai Lietuvos politikai vengia aiškumo, vengia oponentų išpuolių, kompromitavimo ir pasako apie ketinimus tik paskutiniu momentu, motyvuodami, kad „žmonės prašė“. Esate labai drąsus?
– Tiesiog susiklostė tokios aplinkybės, kai ne vienas skyrius (Lietuvos socialdemokratų partijos – balsas.lt), o nemažai skyrių pradėjo skambinti arba tiesiog pokalbiuose klausti, ar sutikčiau būti iškeltas, jei mūsų partijos lyderis (ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius – balsas.lt) apsispręstų neiti.
– Sutinkate būti dubleriu?
– Na, kaip.. Natūralu. Ne tai, kad kaip dubleris.... Tiesiog tokia turi būti partijoje etika, ir aš jos laikysiuosi. Yra partijos pirmininkas, aš tikrai manau, kad jis turės gana aukštus reitingus, jis taip pat turi labai gerus šansus gerai pasirodyti šiuose rinkimuose, gal net laimėti, bet tai priklauso nuo jo paties apsisprendimo.
– Kai buvo svarstoma Jūsų kandidatūra į ministrus pirmininkus (2006 m.), jums nepavyko. Pas Darbo partijos atstovą Joną Pinskų vykęs kitų politikų ir politologų susitikimas, jūsų sūnui tuo metu reikšti įtarimai baudžiamojoje byloje ir kiti dalykai buvo pateikiami kaip kliūtys. Dabar jų nebeliko?
– Aš tuo metu neatsiėmiau kandidatūros, tiesiog įvyko Seime balsavimas. Daug kas yra gyvenime pasikeitę, aš neturiu jokių pretenzijų dėl to, kad taip įvyko. Man gyvenimas pasiūlė kitą variantą. Aš iš jo labai daug supratau, išmokau, pabuvau Europoje. Manau, kad esu jau dabar pasiruošęs ir žinau ką...
– Taigi, galėtumėte būti prezidentu. O kodėl norite būti prezidentu?
– Geras klausimas... .
– Taigi – kodėl norite būti prezidentu?
– Todėl, kad yra tam tikri dalykai, kurie ateityje vis labiau ir labiau ryškės. Reikia surasti susitarimus tarp įvairių politinių partijų, kai kalbame apie labai strateginius dalykus mūsų valstybėje. Manau, kad mano patirtis bus priimtina. Iš kitos pusės, mes, kaip partija, turime visiškai realią galimybę turėti prezidento ir išlaikyti premjero postą. Taip ateityje prisidėtume prie šiek tiek socialiai atsakingesnės valstybės sukūrimo.
– Prezidentė D. Grybauskaitė to sutarimo tarp partijų, anot Jūsų, nesurado?
– Ne. Šiandien negaliu ir nenorėčiau vertinti. Bus rinkimų kampanija, tada į visus tuos klausimus atsakysime. Tiesiog yra situacija, kai regionai kelia įvairias mūsų partijoje esančių įtakingų arba garsių žmonių pavardes, ir, manau, iki lapkričio 20 dienos į klausimus bus atsakyta. O šiandien kalbama tik apie kandidatų klausimą.
– Mažai kas abejoja, kad prezidentė D. Grybauskaitė kandidatuos antrai kadencijai. Bijodamas pasisakyti apie potencialios konkurentės politiką Jūs tiesiog elgiatės atsargiai? Bijote ją kritikuoti? Negi neturit nė vienos kritinės pastabos jos politikai?
– Kol kas mano vizija arba noras kandidatuoti nėra susiję su ypatinga kritika. Manau, kad, kaip jau minėjau, kiekvienas žmogus yra atskiras individas ir gali įnešti savo spalvų netgi į sudėtingą politinį gyvenimą, kuris yra kiekvienoje valstybėje. Ar mes paimsime Vokietiją, ar kokią kitą šalį, ar tą pačią Lietuvą. Visada galima tuos pačius dalykus padaryti kitaip. Ar tai bus geriau ar blogiau? Darant rinkėjai įvertins.
– Bet jei jūs nekritikuojate D. Grybauskaitės, vadinasi, ji viską daro gerai. Tai gal ir palikime ją ramybėje? Kam tada reikia konkurencijos? Todėl, kad partija liepia ar skyriai prašo? Kam tada svarstyti kandidatūras? Konkrečiai – kuo jūs būtumėte geresnis už dabartinę prezidentę?
– Dabar į šitą klausimą nenorėčiau atsakyti. Aš manau, kad mes galime surasti tam tikrą susikalbėjimą ir kad ta situacija, kuri šiandien yra, visiškai priimtina. Ta situacija dėl pirmininkavimo Europos Sąjungai yra labai atsakinga. Jinai (prezidentė Dalia Grybauskaitė arba Lietuva, kaip valstybė, – balsas.lt) tikrai ėmėsi vadovaujančio vaidmens ir visiškai teisingai. Neblogai ir labai gerai sekasi, nes Lietuva yra įvertinta. Didelių kritinių pastabų nenorėčiau reikšti. Tiesiog yra taip, kad partija turi kelti savo kandidatą ir patys rinkėjai turės teisę apsispręsti.
– Kai galėjote tapti premjeru, nors tai ir nepavyko, jus daugelis apžvalgininkų įvardydavo kaip velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko įpėdinį. D. Grybauskaitė jį įvertina kaip savo mokytoją. Ar čia tada nebūtų dviejų vienodų dvikova?
– To laikotarpio politikai, neišskiriant velionio prezidento A. M. Brazausko, taip pat mūsų dabartinio garbės pirmininko Aloyzo Sakalo, kiekvienas turėjo savo aplinkoje žmones, su kuriais kartu dirbo, galėjo geriau pažinti, rekomendavo, skatino. Čia yra natūralu. Mes tuo metu daugiau dirbome su prezidentu A. M. Brazausku. Visgi, dirbant su vienu ar kitu žmogumi ilgą ar trumpesnį laiką, galiausiai pasimato, ar jis gali dirbti savarankiškai, ar yra tiktai statytinis.
Taip - jis nori būti prezidentu.
Ne, jis tik žaidžia partinį žaidimą, kad nukreiptų ugnį nuo A. Butkevičiaus.
Ne, jis skaldo socdemų gretas, kad D. Grybauskaitei būtų lengviau laimėti.
Neturiu nuomonės.
