Prezidentės veto daugiausiai buvo atmestas socialdemokratų, Darbo partijos, liberalų ir „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarų balsais. Priešingai, dauguma konservatorių ir visi Lenkų rinkimų akcijos atstovai balsavo už D.Grybauskaitės veto priėmimą.
Socialdemokratai žadėjo priimti sprendimus tik abipusiu susitarimu
Socialdemokratai, kurių 29 atstovai iš 37 Seime balsavo už naująjį Darbo kodeksą be pakeitimų, 2012-aisiais rinkimuose vadovavosi šūkiu „Svarbiausia žmogus“. Šios partijos programoje buvo aiškiai parašyta, kad būtina „ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sudarymą, didinti jų svarbą darbo santykių reguliavime.
Darbo santykių tobulinimas ir lankstumas turi būti įgyvendinami tik abipusiais darbdavių ir dirbančiųjų susitarimais bei įsipareigojimais.“ Partija programoje taip pat pažymėjo, kad per artimiausius keturis metus jie ketina „skatinti socialinį dialogą atskirų įmonių, ūkio sektorių ir šalies mastu, kad darbdaviai ir darbuotojai kuo geriau suprastų vieni kitus, o priimami sprendimai optimaliai derintų verslo poreikius ir darbo interesus.“
Be to, žadėjo „pakeisti esamą teisinį reguliavimą sudarant sąlygas darbuotojams skelbti streikus, šalinti dirbtines kliūtis, apribojančias teisę į streikus“ bei „socialinės ir darbo politikos sprendimus derinti Trišalėje taryboje, kuri turi likti darbdavių, dirbančiųjų ir Vyriausybės interesų derinimo institucija, o ne tapti įvairių visuomenės grupių diskusijų klubu. Būtinas dialogas su profsąjungomis, kad mažėtų socialinė įtampa.“
Apie naują Darbo kodeksą ar darbo santykių pakeitimą savo programoje iš viso nekalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visi septyni šios partijos atstovai palaikė prezidentės veto. Tiesiogiai šios temos savo programoje neminėjo ir partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau jos planus šioje srityje galima nuspėti pagal kitus programinius punktus. Partija tąkart kalbėjo apie socialiai teisingos „Trečiosios respublikos“ kūrimą, kurioje „valstybė pirmiausiai gins ir gelbės patį silpniausią ir labiausiai pažeidžiamą jos narį“. Apie konkrečius šios srities įstatymus programoje užsimintą vieną kartą – joje buvo žadama sukurti teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme. Akivaizdu, kad naujasis Darbo kodeksas to tikrai neužtikrina.
Konservatoriai ketino liberalizuoti
Didžiausia opozicinė partija „Tėvynės sąjunga“ iš esmės palaikė prezidentės veto – kitaip balsavo tik trys iš 23 parlamentarų. „Nors mums atrodo, kad ne visos pataisos yra tinkamos.
Tada registruotume naujas pataisas ir per šią likusią kadenciją, kad nenueitų darbas veltui, siūlytume priimti kompromisinį ir svarbiausia nepriešinantį darbdavių su profsąjungų variantą“, – prieš balsavimą kalbėjo partijos atstovė Irena Degutienė. 2012-ųjų partijos rinkiminėje programoje konservatoriai žadėjo darbo santykius liberalizuoti.
Programoje buvo rašoma, kad „Užimtumo apsaugos teisės aktais varžoma darbo rinka yra nepakankamai lanksti, nepakankamai saugi bei nepakankamai gebanti įtraukti. Suvaržymai kelia kliūtis žmonių mobilumui darbo rinkoje bei užkerta kelią aktyvesniam dalyvavimui joje. Nepakankamai šiuolaikiškas darbo rinkos administravimas mažina įtraukimo į rinką galimybes. Pirmiausiai sieksime padidinti žmonių ir darbo išteklių mobilumą darbo rinkoje.“ Be to, pažymėta, kad laisvesni darbo santykiai paskatins verslą sukurti daugiau įvairių darbo vietų, tad darbuotojai turės daugiau pasirinkimo, dėl gerų darbuotojų bus konkuruojama, gerės darbo apmokėjimas ir kitos darbo sąlygos.
„Paveldėtas darbo santykių reglamentavimas, kuris tariamai saugo darbuotoją nuo išnaudotojo darbdavio, nebeatitinka nūdienos realijų. Darbuotojai, gaunantys dideles algas, nėra silpnoji derybų pusė – jie sugeba susiderėti dėl aukštų atlyginimų ir papildomų sąlygų su savo darbdaviais. Dabartinis darbo kodeksas tuos susitarimus riboja, nereikalingai suvaržydamas tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio laisvę. Kartu suprantama, kad žemesnių grandžių ir kvalifikacijos darbuotojams reikia papildomos apsaugos nuo tokių pasikeitimų darbovietėje.
Jie yra lengvai pakeičiami, dėl mažesnių atlyginimų jie gali mažiau susitaupyti. Todėl kai kurias darbo santykių lankstumo nuostatas pradėsime įvesti nuo daug uždirbančių darbuotojų ir palaipsniui kursime „Flexicurity“ sistemą – darbuotojų socialinio draudimo įmokomis finansuojamą sistemą, užtikrinančią atleisto darbuotojo apsaugą ir perkvalifikavimą.“, – buvo rašoma Tėvynės Sąjungos politinėje programoje. Mažesnės apimties rinkimines programas pateikusi Darbo partija ir Liberalų Sąjūdis tik prabėgomis minėjo darbo santykių pokyčius. „Darbiečiai“ programoje tvirtino, kad skatins darbdavio ir darbuotojo socialinę partnerystę ir kolektyvinių darbo santykių plėtotę.
Čia pat, programoje teigiama, kad bus tobulinami darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, nustatantys lankstesnes darbo santykių formas. Taip pat pridedama: „Sudarysime dirbantiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, sieksime, kad būtų vykdomi darbų saugos reikalavimai“. „Liberalų sąjūdžio“ programoje apibrėžti ketinimai ir balsavimas internete sutapo bene labiausiai. Liberalai programoje nurodė, kad supaprastins darbo santykius, keisdami Darbo kodeksą. „Supaprastinsime darbo laiko apskaitos taisykles: dėl lankstesnio darbo laiko turi susitarti dirbantieji ir darbdaviai.
Greta kolektyvinių sutarčių turi galioti ir individualūs susitarimai, kolektyvinėmis sutartimis bus galima nustatyti tai, ką šiandien daugeliu atvejų reglamentuoja Darbo kodeksas.“, – taip apie darbo santykių pokyčius 2012-aisiais kalbėjo liberalai.
