Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad su naujuoju Kodeksu atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių ir suminė darbo laiko apskaita.
„Suminė darbo laiko apskaita reiškia, kad pagaliau galėsime tartis su darbdaviu, kad vieną dieną dirbtume dešimt valandų, kitą – šešias. Tai yra labai sveikintina. Didesnė darbo sutarčių įvairovė reiškia, kad bus daugiau variantų susitarti, kaip mes dirbsime. Iki šiol turėjome tik terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, o dabar atsiranda ir projektinio darbo sutartis, kai susitariam, kad darbo sutartį pasirašome ne konkrečiam laikotarpiui, o kol bus įgyvendintas projektas – daliai žmonių tai yra priimtina.
Taip pat gerai, kad įtvirtinta nenustatytos apimties darbo sutartis. Čia darbuotojas su darbdaviu susitaria: jei nebus darbo, darbdavys nekvies darbuotojo dirbti ir jam nemokės, o jei bus darbo – kvies ir mokės už pradirbtą darbo laiką. Tai gali būti naudinga jaunimui, kuris nori dirbti tam tikromis valandomis pavienius darbus“, – nurodo Ž. Šilėnas.
Atlyginimų viešinimas
Pagrindiniai Kodekso trūkumai, anot Ž. Šilėno, yra tai, kad pridedama daug biurokratizmo:
„Pradėkime nuo to, kad reikės nustatyti darbo užmokesčio sistemą ir ją viešinti. Logika yra ta, kad kiekvienas darbuotojas galės pasiskaičiuoti, kiek uždirba jis ir kiek kolega – manau, kad ši sistema gali privesti prie daugybės konfliktų: gal, pavyzdžiui, aš visiškai nenoriu, kad Petras žinotų, kiek aš uždirbu“, – kalbėjo jis. Ž. Šilėno teigimu, net ir didelio liberalizavimo, dėl ko piktinasi darbuotojų atstovai, naujajame Darbo kodekse nėra.
„Jeigu žiūrėtume pagal tuos kriterijus, kur Pasaulio bankas vertina darbo rinkos lankstumą, nelabai čia tos liberalizacijos rasime, nepaisant to, kad apie tai visi labai daug šneka“, – nurodė jis.
Visgi Ž. Šilėnas nurodė naująjį DK vertinantis labiau teigiamai nei neigiamai, tačiau visgi kritikos šiam įstatymui jis turi apsčiai. Pasak jo, naujasis Kodeksas yra nepakankamai lankstus ir turi per daug apribojimų susitarti darbdaviui ir darbuotojui.
Pašnekovas nesitiki, kad naujasis DK greitai pritrauks užsienio investicijų ir smarkiai sumažins bedarbystę Lietuvoje, tačiau, pabrėžia jis, nieko nekeičiant modernioje ekonomikoje konkuruoti negalėtume.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) taip pat išskyrė, jų nuomone, svarbiausius naujojo Darbo kodekso aspektus:
Viršvalandžiai
Bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 val. viršvalandžių per metus, t.y. 60 val. daugiau nei dabar. Tačiau kolektyvinėje sutartyje galėtų būti susitarta ir dėl ilgesnės jų trukmės. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra.
Nors maksimali viršvalandžių trukmė per metus padidinta iki šimto aštuoniasdešimties valandų, tai, teigia LLRI analitikė Asta Narmontė, leis darbuotojams dirbti iki 12 val. viršvalandžių per savaitę tik 15 savaičių (iš 52 sav.) per metus. Ir nors paliekama galimybė dėl ilgesnių viršvalandžių susitarti kolektyvinėje sutartyje, bet tai apsunkina individualius susitarimus. Pakaktų savaitinio darbo viršvalandžio ribojimų.
9 rūšių sutartys ir terminuotos sutartys
Terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui nutarta leisti sudaryti net ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių ateityje negalės būti daugiau kaip 20% visų darbdavio sutarčių.
Numatytos devynios skirtingos darbo sutarčių rūšys: įtvirtintos laikinosios, projektinio, darbo vietos dalijimosi, nenustatytos apimties, pameistrystės darbo, darbo keliems darbdaviams sutartys ir kt. Išliks sezoninės darbo sutartys, tačiau atsisakyta trumpalaikių darbo sutarčių.
Nors Darbo kodekse įtvirtinta daugiau įvairių darbo sutarčių rūšių, kurios leis darbuotojui ir darbdaviui derinti savo interesus, bet apribotas jų skaičius, pažymi LLRI, neleis įmonėms įdarbinti daugiau darbuotojų. Sveikintinas sprendimas sudaryti terminuotas sutartis ir nuolatinio pobūdžio darbui. Net 83% smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų), 67% vidutinių (nuo 10 iki 100 darbuotojų) ir 71% virš 100 darbuotojų, turinčių įmonių vadovų teigė, ribojamos galimybės pasirašyti terminuotas darbo sutartis trukdo kurti naujas darbo vietas.
Tad, teigia A. Narmontė, nors darbo sutarčių ir daugiau, tačiau jos yra stipriai apribotos.
Atleidimas ir išeitinės
Darbdavys, savo iniciatyva atleisdamas vienerius ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį, privalės jam skirti dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu dirbta iki vienerių metų, išmoka turėtų siekti pusės darbo užmokesčio dydį. Labai ilgai vienoje vietoje – po 5 ir daugiau metų – dirbusiems asmenims numatyta papildomai mokėti kompensacijas iš specialiai sukurto Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kuris bus suformuotas iš darbdavių įmokų, atitinkamai mažinant jų įmokas į „Sodrą“.
Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį iki atleidimo, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai bus dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 m. ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 m., trigubinami – jei iki senatvės pensijos lieka mažiau kaip 2 m., taip pat neįgaliesiems.
Sutrumpinti terminai ir mažesnės išeitinės, teigia LLRI, paskatins darbdavius lengviau sudaryti naujas darbo sutartis – net 76% vidutinių (nuo 10 iki 100 darbuotojų), teigė, kad dabar galiojantys išeitinių išmokų dydžiai sudarė kliūtis naujų darbuotojų įdarbinimui.
Labai svarbu, kad Seimas tvirtindamas iš specialaus fondo mokami išeitinės išmokos netaptų pernelyg didelė našta viešiesiems finansams ir mokesčių mokėtojams.
Reziumuojant LLRI nurodo: lengviau atleisti trumpai dirbusius, dirbusiems ilgai – tik šiek tiek lengvesnis atleidimas. Išeitinių išmokų mokėjimas iš specialaus fondo – geras žingsnis į priekį, tačiau reikia pagalvoti, ar tame fonde nepritrūks pinigų.
Darbo tarybos
Dabar darbo tarybos kolektyvuose, kur nėra profesinių sąjungų, yra tarpininkės tarp darbuotojų ir darbdavio. Dabar jos formuojamos savanoriškumo principu arba susitarus darbdaviams ir darbuotojų atstovams, bet ateityje Darbo kodeksas reikalaus būtinai steigti darbo tarybas tuose kolektyvuose, kur profsąjungų nėra.
Sveikintina, kad Seimas nusprendė, kad darbo tarybos bus formuojamos savarankiškumo principu. Labai svarbu, kad būtų daugiau galimybės susitarti individualiai.
Investuotojų forumo vertinimas
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pirmiausia nurodo, kad pasenęs, nelankstus darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų. 85 procentai užsienio investuotojų, teigia ji, įvardija darbo santykių reguliavimą pačia svarbiausia sritimi reikalaujančia pokyčių.
„Naujasis socialinis modelis leistų Lietuvos gyventojams daugiau užsidirbti ir padėtų pritraukti užsienio investuotojus, todėl jo priėmimui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys ir sutelkta visa politinė valia. Darbo kodekso svarstymas jau baigtas. Jis priimtas. Ar visi patenkinti? Tikrai ne, bet kitaip ir būti negali. Rastas kompromisas. Seime balsavimu buvo praktiškai grįžta prie reguliavimo, kuris buvo sutartas Trišalėje taryboje. Nelabai suprantu, kodėl sako, kad darbdaviai gers šampaną“, – teigia R. Skyrienė.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė nurodo, kad visi sutinka, jog dabartinis Darbo kodeksas prasilenkia ir su šiuolaikinėmis vadybos tendencijomis. Vienas pagrindinių socialinio modelio kritikų argumentų, pažymi ji, yra tas, kad bet kokį lankstumą darbdavys panaudos darbuotojų prievartai.
„Tačiau progresyvūs darbdaviai niekada nespaus darbuotojo – daugiausia pridėtinės vertės jis sukurs, tik jei pats norės dirbti. Dabartinis Darbo kodeksas yra darbuotojų apsaugos iliuzija, kuri realios naudos darbuotojams duoda mažai, tačiau labai efektyviai atbaido potencialius investuotojus bei gerai apmokamas darbo vietas. Dabartinė situacija iš esmės neatitinka nei darbuotojų, nei darbdavių poreikių. Praėjusiame amžiuje įstrigęs Darbo kodeksas bei neadekvati mokestinė našta ne tik slopina darbo vietų kūrimą ir darbo užmokesčio augimą, bet ir stabdo visos Lietuvos ekonominį ir socialinį progresą“, – kalba R. Skyrienė.
Pašnekovė pažymi, kad naujasis Darbo kodeksas turi ir trūkumų, ir privalumų, o R. Skyrienė užtikrina, kad ir vieni, ir kiti yra abiem pusėms – ir darbdaviams ir darbuotojams.
Priimto naujojo Darbo kodekso privalumai pagal R. Skyrienę:
Biurokratiją įdarbinant darbuotoją ir darbo santykiuose mažinantys pakeitimai: darbo sutarties pavyzdinės formos panaikinimas (nors naujame DK 43 str. numatyta pavyzdinė forma, kuri yra neprivaloma), darbo sutarčių registravimo žurnalo panaikinimas, darbo pažymėjimo panaikinimas, atsiskaitymo lapelių panaikinimas.
Darbo santykių lankstumas per individualius susitarimus. Dabartinis Darbo kodeksas pernelyg detaliai reglamentuoja darbo santykius ir nepalieka vietos šalių deryboms. Naujasis darbo kodeksas suteikia šalims galimybę susitarti dėl darbo sutarties sąlygų (nukrypti nuo DK normų), kuriomis būtų pasiektas šalių interesų balansas tiems darbuotojams, kurių atlyginimai yra didesni (2 vidutiniai šalies uždarbiai). Taip pat pritariama dokumentų ir informacijos, susijusios su darbo santykiais, perdavimui informacinių technologijų priemonėmis, kurios įgalina greitesnį ir efektyvesnį informacijos perdavimą, ypač užsienio kapitalo įmonėms, kai vadovas ar akcininkas yra užsienyje.
Pritartina didesnei darbo organizavimo ir darbo sutarčių rūšių įvairovei. Galimybė įvairiai organizuoti darbą (nuotolinis darbas, ne visas darbo laikas) ir siūlomų darbo sutarčių įvairovė labiau atitinka šiuolaikinio verslo, iš vienos pusės (pvz., lankstesnis terminuotų sutarčių reguliavimas, projektinio darbo sutartis, nenustatytos apimties darbo sutartis), ir darbuotojų, iš kitos pusės, poreikius (pvz., pameistrystės darbo sutartis), suteikia galimybę įteisinti darbo santykius abiems šalims labiausiai priimtinu būdu, suteikia prielaidas užimtumo skatinimui, nedarbo ir nelegalaus darbo mažinimui.
Platesnis darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindų sąrašas. Naujojo Darbo kodekse atsisakoma galutinio darbo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašo, tarp jų ir įtvirtinamos nuostatos, jog darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl nepatenkinamų darbuotojo darbo rezultatų. Tokiu atveju darbdaviui leidžiama lengviau apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir pagrindo, o darbuotojams suteikiama daugiau motyvacijos dirbti našiai ir kokybiškai. Taip skatinamas bendras darbdavio ir darbuotojo interesas, orientuotas į geriausio rezultato pasiekimą. Numatoma darbo santykių pasibaigimo galimybė darbdavio valia, pateikus 3 darbo dienų įspėjimą dėl kitų svarbių priežasčių (tokiu atveju sumokant didesnę išeitinę išmoką, ne mažiau nei 6 vidutinius mėnesio darbo užmokesčius).
Mažinami įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai ir išmokos darbuotojams (paprastai – 0.5 mėnesio įspėjimas ir 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka; kai kurioms kategorijoms darbuotojų įspėjimas ilginamas ir išmoka didinama). Taip pat šią savaitę Seimas tęs svarstymus dėl ilgalaikio darbo išmokų fondo įteisinimo, kuris darbuotojams su didesniu negu 5 metų stažu numatytų papildomas išmokas nuo 1 iki 3 mėn. dydžio. Dabartinis Darbo kodeksas nustato nepagrįstai ilgus įspėjimo terminus darbuotojams (2-4 mėnesius), kurie neatitinka nei verslo logikos, nei darbdavio interesų, kadangi įspėjimo laikotarpiu yra sumažėję darbuotojo darbo kokybė ir efektyvumas. Naujasis reguliavimas yra apsaugantis darbdavio interesus ir skatinantis naujų darbo vietų sukūrimą.
Smulkių įmonių apsauga. Darbo kodekso projektas, numatantis darbo santykių ypatumus mažose įmonėse iki 10 darbuotojų pagrįstai taikomos išimtys iš kai kurių imperatyvių normų, pvz. reguliuojančių darbuotojų informavimą, pareigos patvirtinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus ir kitų pareigų, kurios atsižvelgiant į darbo organizavimo ypatumus tokiose įmonėse, pagrįstai apsaugo jų interesus.
Papildomi susitarimai dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos atskleidimo. Darbo kodekso projekte įtvirtinamas reguliavimas dėl nekonkuravimo po darbo santykių nutraukimo ir dėl darbdavio konfidencialios informacijos atsikleidimo. Šiuo metu nekonkuravimą ir konfidencialios informacijos atskleidimą bei sankcijas reguliuoja teismų praktika. Todėl pritartina šių sričių sureguliavimui teisės normomis, kurios suteiktų teisinį apibrėžtumą darbo sutarties šalims, kaip turi būti sureguliuoti šie santykiai ir kokios gali būti sankcijos už jų nesilaikymą.
Lankstesnis darbo laiko ir darbo laiko apskaitos reguliavimas, darbo laiko reguliavimo kolektyvinėmis sutartimis nuostatos. Lankstesnės Darbo kodekso projekto nuostatos dėl maksimalaus darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, reikalavimų suminei darbo laiko apskaitai, naktiniams darbui suteikia darbdaviams galimybę lanksčiau organizuoti darbą ir labiau atitinka Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nuostatas.
Darbo teisinio reguliavimo kolektyviniam lygmenyje skatinimas. Darbo santykių reguliavimu kolektyviniu lygmeniu, atsisakant pernelyg imperatyvaus Darbo kodekso reguliavimo (mažinant valstybės kišimąsi į darbo santykius) ir suteikiant daugiau teisių socialiniams partneriams įgalinama profesionaliau reguliuoti darbo santykius, efektyviau susitarti dėl darbo sąlygų specifinėse verslo šakose, kuriuose valstybė neturi pakankamai kompetencijos, lanksčiau prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos ir darbuotojų poreikių, taip pat apsaugoti darbuotojų interesus.
Nustatyti šalių atstovavimo Trišalėje taryboje kriterijai. Nustatyta, kad nariu galima būti tik 2 kadencijas iš eilės. Senoji Trišalė taryba neturėjo jokių kriterijų.
Atostogų skaičiavimas darbo dienomis. Mūsų jau seniai siūlomas pakeitimas. Atsakingi darbdaviai siekia vengti konfliktų su darbuotojais, tačiau kuomet atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, konfliktai neišvengiami.
Priimto Darbo kodekso kai kurie trūkumai pagal R. Skyrienę:
Terminuotos darbo sutartys vis dar su ribojimais (20 proc.) ir net su dvigubu draudimo tarifu.
Viršvalandžiai ribojami (180 val.), nors visi kiti darbo laiko ribojimai ir neleis pasiekti tokių viršvalandžių. Mes siūlėme neriboti, kaip yra ne vienoje valstybėje. Niekas nenukentėtų, tačiau konkurencingumo prasme atrodytų patraukliai.
Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis trumpesnis nei dabar (nuo 4mėnesių iki 3 mėnesių sutrumpintas).
Darbdaviai mokės papildomą mokestį į išmokų fondą (+0.5%) ir nedarbo draudimo tarifas padidintas (+0.5%), o maksimalios išmokos skaičiuojant su fondo išmokomis sumažėjo tik mėnesiu (nuo 6mėn. iki 5 mėn.)
Jau dešimtmetį siūlomoms Sodros įmokų luboms Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė. Galima tik tikėtis, kad balsuojant jos bus atstatytos, kaip buvo siūloma su visu Socialiniu modeliu.
Jau daugelį metų visi kalba apie darbo jėgos per didelį apmokestinimą, tačiau nors modelyje yra numatyta, kad „Sodros“ įmoka bus mažinama 1 proc. punktu kasmet 12 metų, projekte matome tik įsipareigojimus mažinti 1 procentiniu punktu 2017 m., tačiau dėl likusių 11 lieka neaišku.
Privalomos darbo tarybos įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų. Darbo kodekso projekte yra užtikrinamas darbuotojų interesų atstovavimas profesinėse sąjungose, darbo tarybose, per darbuotojo patikėtinius. Papildomas reikalavimas privalomai įsteigti darbo tarybas nedidelėse įmonėse, nepagrįstai įteisina apribojimus tokioms įmonėms, suteikia papildomą finansinę naštą.
Darbdaviams numatoma labai daug pareigų. Ir ne tik iš veikiančio kodekso, bet ir naujų.
Profesinės sąjungos: nieko gero
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas nurodė, kad naujasis Darbo kodeksas nieko gero darbuotojams neatneš. Blogybių, pasak jo, yra apstu, viena iš jų – darbuotojo kaip silpnosios pusės panaikinimas.
„Kaip anksčiau darbo sutartis buvo aiškinama darbuotojo naudai, dabar šito yra atsisakyta. Kitas dalykas – paliktas nuostata, kad darbuotojas negalėtų įsidarbinti kitoje įmonėje, jei yra interesų konfliktas. Mūsų nuomone, tai apsunkina įsidarbinimą medikams, švietimiečiams, nes tos pačios mokyklos ar gydymo įstaigos tarpusavyje konkuruoja ir tai bus kaip darbdavių interesų konfliktas ir jie gali neleisti dirbti kitose tokio pat tipo įstaigose, kas dabar yra ganėtinai populiaru“, – sakė A. Černiauskas.
Pašnekovas kritikavo ir tai, kad iš Darbo kodekso išimtos išeitinės kompensacijos ir jų reglamentavimas perkeltas į Ilgalaikių išmokų įstatymą.
„Daug tvirčiau atrodo, kai išmokų reglamentavimas įtvirtintas Darbo kodekse. Dabar Darbo kodekse palikta tik tai, kad darbdavys moka dvi išeitines kompensacijas, o kitos išmokos mokamos ilgalaikių išmokų įstatymo nustatyta tvarka. Kai mokama šita tvarka, tas išmokas galima mažinti ar keisti krizės ar pinigų nesurinkimo atveju“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Jis taip pat neigiamai vertino nenustatytos apimites darbo sutartis, kurias, pasak jo, kritikavo ir darbdaviai, ir profsąjungos. Šias sutartis A. Černiauskas apibūdina kaip „nei pagautas, nei paleistas“, nes žmogų įsipareigojama įdarbinti vos 8 val., tačiau būti iškviestas dirbti jis turi būti pasiruošęs bet kada.
Profsąjungų vadovas kritikavo terminuotas darbo sutarties įteisinimą nuolatinio pobūdžio darbui ir laikinojo įdarbinimo agentūrų licenzijavimo nebuvimą – tai reiškia, pasak jo, kad laikinojo darbuotojo nuoma ir įdarbinimu gali užsiimti bet kas, ir tam jokių reikalavimų nebėra.
Sudėtingos sąlygos ir narystė profsąjungose
„Kas dirba sudėtingoms psichologinėms sąlygoms, ne visai saugiomis sąlygomis, jiems dabartinis įstatymas numato tam tikrą priedą. Kaip sakė Kodekso rengėjai, parduoti sveikatos už pinigus negalime, todėl mes tokiems žmonėms siūlėme trumpinti darbo laiką ir palikti apmokėjimą kaip už visą darbo laiką, bet Seimo nariai pasakė ne. Vadinasi, už sutrumpintą darbo laiką jiems bus ir mokama kaip už sutrumpintą darbo laiką“, – sakė A. Černiauskas.
Pašnekovas neigiamai vertino ir tai, kad naujuoju DK nustatyta, kad profsąjungos nariai gali būti tik dirbantys pagal užimtumo įstatymą.
„Čia iškyla problema, kaip mums reikės atstovauti neteisėtai atleistą darbuotoją, kuris jau nebegali būti profsąjungos nariu.
Aiški apsauga dėl atleidimo dėl nuobaudos skyrimo liko tik profsąjungos ir darbo tarybos vadovui. Renkamiems organams, kurie tą apsaugą turėjo, ji liko labai nekonkreti – čia situacija vėl blogėja“, – sako A. Černiauskas.
Tad reziumuojant A. Černiauskas sako, kad, darbuotojų padėtis su naujuoju Darbo kodeksu tikrai pablogės.
„Ši situacija labai gerai parodė, kiek verta mums dirbti, tartis dėl visko: beveik dvejus metus dirbome ir Trišalėje taryboje, ir Darbo santykių komisijoje, ir Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete… Visada ieškojome kompromiso, kur būtų galima surasti, kur būtų gerai darbdaviui ir darbuotojui – dauguma atvejų mes buvome radę tą kompromisą, tačiau Seimo nariai per savo susitarimus į kompromisų paiešką nusispjovė ir per mus pervažiavo tanku“, – sakė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) sutinka, kad būtų nustatytos išeitinių išmokų lubos darbdavio iniciatyva atleistam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusiam penkerius ir daugiau metų – iš specialaus fondo būtų mokama maksimali vieno mėnesio išmoka neturėtų viršyti trijų minimalių algų. Nuo liepos ši suma siektų 1140 eurų. Šios išmokos nebūtų mokamos biudžetinių įstaigų, Lietuvos banko darbuotojams, politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams.
